Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rinkimai į Europos Parlamentą: ką išrinkome?

Kaip ir buvo galima numanyti, rinkėjų vangumas pasitarnavo konservatoriams. Rinkimuose į Europos Parlamentą rinkimų dieną balsavo vos 20,93 proc. rinkėjų, Kėdainiuose balsavo 27,06 proc. rinkėjų. Čia net tris mandatus iš 11 Europos Parlamente gavo ne kas kita, o Tėvynės sąjunga –Lietuvos krikščionys demokratai.

Kas dalyvavo rinkimuose?

Rinkimuose dalyvavo Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

Daugiausia kėdainiškių balsavo už socialdemokratus

Konservatoriai gavo 13,39 proc. rinkėjų balsų nuo galiojančių biuletenių apygardoje, socialdemokratai – 26,34 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 11,58 proc., Laisvės partija – 4,54 proc., Demokratų sąjunga ,,Vardan Lietuvos“ – 5,89 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 0,38 proc., Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 8,27 proc., Liberalų sąjūdis – 4,95 proc., Lietuvos regionų partija – 6,66 proc., Lietuvos žaliųjų partija – 2,76 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,34 proc., Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija) – 4,17 proc., Darbo partija – 5,17 proc. nuo galiojančių biuletenių apygardoje.

Kiek ir kas gaus mandatų?

Tris mandatus EP gaus konservatoriai, dar du – socialdemokratai. Likusios partijos turės po vieną kandidatą Europos parlamente: Lietuvos valstiečiai ir žalieji, Laisvės partija, demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdis, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Tai solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas“, – rezultatus komentavo konservatorius, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Tai dar kartą parodo, kad mes, socialdemokratai, esame stiprūs, vieningi, kad mes turime žmonių pasitikėjimą ir tai labai geras startas eiti į Seimo rinkimus“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Kaip balsavo kėdainiečiai?

Kėdainiečiai balsavo visiškai vienodai, kaip ir visa Lietuva, taip pat išreitingavo ir tuos pačius politikus. Už konservatorius balsus atidavė 21,34 proc. kraštiečių, už socdemus – 17,98 proc., valstiečius-žaliuosius – 9,11 proc. kėdainiečių.

Iš viso Kėdainiuose buvo sugadinta 240 balsavimo biuletenių, daugiausiai – net 17 – Taikos apylinkėje, po 13 sugadinta Žemaitės, Pelėdnagių, Labūnavos ir Babėnų apylinkėse.

Kas išsirinkti į Europos Parlamentą?

Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis politikas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės. 67-erių konservatorius Seimo nariu buvo renkamas nuo 1992 metų, o 2019 metais pirmą kartą tapo Europos Parlamento nariu.

Rasa Juknevičienė. Ši politikė dirbo krašto apsaugos ministre Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ir taip pat dirba europarlamentare nuo 2019 metų. 66-erių politikos veteranė konservatorė yra ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė.

Paulius Saudargas. Šis 45-erių politikas yra vienas vadinamojo krikdemiškojo konservatorių sparno lyderių, tad buvo vidinė opozicija liberalesnei partijos vadovybei. Jis į dabartinės kadencijos Seimą išrinktas kaip vienmandatininkas – tai reiškia, kad išvykus dirbti į Europos Parlamentą konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario. Tai dar labiau apsunkins balsų skaičiavimą valdančiojoje koalicijoje, ir taip balansuojančioje ties daugumos Seime riba.

Vilija Blinkevičiūtė. Lietuvių pamėgta dar nuo darbo socialinės apsaugos ir darbo ministre šio amžiaus pradžioje, politikė sugrąžino socdemus į partijų reitingų viršūnę. Dabar Lietuvos socialdemokratų partija yra favoritė laimėti Seimo rinkimus šiemet spalį, tačiau intriga, ar 64-erių V. Blinkevičiūtė nutars kandidatuoti į Seimą ir galbūt dirbti premjere, ar likti Briuselyje, tebeišlieka. Europos Parlamento nare ji renkama nuo 2009 metų.

Vytenis Povilas Andriukaitis. Socialdemokratų rinkimų sąraše jis buvo ketvirtas, tačiau rinkėjai jį pakėlė į antrą vietą. Pastaraisiais metais jis politinių pareigų nėjo, 2014 – 2019 metais dirbo už sveikatą ir maisto saugą atsakingu Europos Komisijos nariu, dar anksčiau buvo sveikatos apsaugos ministru. 72 metų politikas yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.

Aurelijus Veryga. Šis politikas Lietuvoje išgarsėjo, kai dirbdamas sveikatos apsaugos ministru 2016–2020 metais lyderiavo „valstiečių“ užmojams griežtinti alkoholio kontrolės politiką. Jis taip pat buvo vienas labiausiai matomų politikų koronaviruso pandemijos pradžioje. 47-erių A. Veryga tapo „valstiečių“ sąrašo Europos Parlamento rinkimuose lyderiu, kai sutiko atsiimti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai parėmus advokatą Igną Vėgėlę.

Dainius Žalimas. Jis liko penktas iš aštuonių kandidatų gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau jau tada prognozuota, kad Europos Parlamento rinkimuose Laisvės partija pasirodys geriau. 51-erių D. Žalimas šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, o 2014–2021 buvo Konstitucinio Teismo pirmininku.

Virginijus Sinkevičius. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išrinktas V. Sinkevičius pastaruosius penkerius metus dirbo Europos Komisijos nariu, atsakingu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Būsimasis jauniausias europarlamentaras iš Lietuvos – 33 metų – politikas taip pat yra dirbęs Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministru.

Waldemaras Tomaszewskis. Jis į Europos Parlamentą renkamas nuo 2009 metų ir buvo perrinktas vėl, nepaisant abejonių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybėmis pasiekti didesnių pergalių. Ši partija neperlipo patekimo į Seimą kartelės 2020 metais, o 2023 metais pralaimėjo Vilniaus rajono mero rinkimus. Rinkimų dieną Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas 59-erių W. Tomaszewskis dėvėjo marškinėlius su užrašu „Atsakykime į Dievo meilę“.

Petras Gražulis. Jam tai buvo vienintelė galimybė gauti politines pareigas, nes 65-erių P. Gražulis pernai per apkaltą pašalintas iš Seimo. Apkalta jam suorganizuota dėl balsavimo už kitą Seimo narį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat pernai patvirtino galutinį apkaltinamąjį nuosprendį politiko atžvilgiu vadinamojoje šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ byloje. Jis taip pat yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo, nes 2022 metais Seime koneveikė LGBTIQ bendruomenę.

Petras Auštrevičius. Jis Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dirbo diplomatu, vėliau buvo Vyriausybės kancleriu, o 2001–2004 metais – vyriausiuoju derybininku derantis dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Į Europos Parlamentą 61-erių Liberalų sąjūdžio atstovas renkamas nuo 2014 metų.

Rekomenduojami video