„Prieš teisiant mane ir mano dingimą, norėčiau
papasakot kaip tam „šeimynų centre“ auklėtojai auklėja
šešiamečius… „Auklėjimo“ pavyzdys, kaip auklėtojas
pasielgė su šešiamečiu vaiku, kai jis atsisakė valgyt: „tu
***** negausi daugiau niekada nieko, ką gauna kiti“ ir pradėjo
tą vaiką trankyti. Ir ne, mielieji facebooko dėdės, aš
negastroliuoju su bernais dabar“.
Tokio turinio šešiolikametės alytiškės laiškas virtualioje erdvėje pasirodė jau po kelių valandų, kai buvo paskelbta jos paieška, ir sukėlė daug diskusijų. Vieni komentatoriai atvirai rašė, kad „džiaugiasi merginos stiprybe“, „noru apginti mažamečius“, juk šešerių metų vaikas nepapasakos, kas su juo daroma, o ir neturi kam papasakoti. Kiti – taip pat azartiškai piktinosi paauglių neatsakingumu.
Iš Alytaus miesto šeimos centro bendruomeninių vaikų globos namų pasišalinusios nepilnametės nuomonė dėl galimai įstaigoje patiriamo smurto, paviešinta viešojoje erdvėje, buvo aptarta ir Alytaus miesto savivaldybės vadovų inicijuotame pasitarime. Dėl galimo smurto bendruomeniniuose vaikų globos namuose yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Alytaus naujienos“ šio įvykio kontekste pakalbino įvairių įstaigų specialistus, alytiškius, kurie yra prisilietę prie vaikų globos proceso, paprašėme ir psichologės komentaro.
„Į šią situaciją žiūrime rimtai“
Pasak Akvilės Voverienės, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos, mūsų mieste veikia penkios socialinių paslaugų įstaigos: BĮ Alytaus nakvynės namai, BĮ Alytaus miesto šeimos centras, VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras, VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras, VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centras, taip pat socialines paslaugas teikia įvairios nevyriausybinės organizacijos.
Alytaus miesto šeimos centras, kurio būstinė – Vilties gatvėje, Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2018 metais buvo įkurtas vietoje Alytaus vaikų globos namų, veikusių Antano Juozapavičiaus gatvėje.
A.Voverienė, paklausta, kurioje šeimynoje tariamai smurtauta prieš šešiolikametę, teigė, kad įvykis fiksuotas Alytaus miesto šeimos centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Į juos patekę vaikai apgyvendinami penkiose šeimynose, galimas incidentas fiksuotas Kalnų gatvėje įsikūrusioje šeimynoje.
„Į šią situaciją žiūrime rimtai. Nuo informacijos gavimo nuolat bendradarbiaujama ir kontaktuojama su visomis susijusiomis institucijomis. Buvo surengtas pasitarimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities Vaiko teisių skyriaus, Alytaus miesto šeimos centro, Švietimo ir sporto bei Socialinės paramos skyrių vadovais ir darbuotojais. Nepilnametė šiuo metu gyvena savo šeimoje. Jai, jos šeimos nariams ir bendruomeninių vaikų globos namų šeimynos, kurioje buvo globojama nepilnametė, vaikams teikiama reikiama pagalba“, – tokią informaciją pateikė socialinę sritį kuruojanti Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
„Smurto atvejų prieš mažamečius ar paauglius tikrai pasitaiko“
Šiuo metu dėl galimo smurto bendruomeninių vaikų globos namuose yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ne vienam alytiškiui kyla klausimų, kokiomis aplinkybėmis yra pradedami ikiteisminiai tyrimai ir kokia bausmė grėstų darbuotojui, smurtaujančiam prieš nepilnamečius? Apskritai, kur paauglys, prieš kurį smurtaujama, turi kreiptis ir kokia tvarka? Domimės ir statistika, kiek smurto prieš vaikus ir paauglius atvejų pastaraisiais metais yra nustatyta.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Kačinskienė sutiko apie tai pakalbėti plačiau.
„Įvykio aplinkybių patikslinimai arba ikiteisminiai tyrimai pradedama nedelsiant, gavus Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos raštą, socialinių darbuotojų ar pedagogų informaciją arba kito asmens pareiškimą dėl galimo smurtavimo atvejo. Smurto atvejų prieš mažamečius ar paauglius tikrai pasitaiko, todėl patys paaugliai gali tiesiogiai skambinti telefonu 112 ir pranešti apie incidentą. Dėl mažamečių vaikų dažniausiai kreipiasi socialiniai darbuotojai ar pedagogai, pastebėję įtarimą keliančių veiksnių. Svarbus vaidmuo taip pat atitenka ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri betarpiškai bendrauja su policijos pareigūnais.
Visoje Alytaus apskrityje šiais metais yra pradėta 19 ikiteisminių tyrimų dėl smurtavimo artimoje aplinkoje ir 17 ikiteisminių tyrimų, kai nepilnamečiai nukentėjo kitokiomis aplinkybėmis.
Kalbant apie bausmes, jeigu smurto atvejai tikrai buvo įrodyti, tai atitinkamai nuo situacijos jie aprašyti LR Baudžiamojo kodekso 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“. (1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“)
Kokiu principu ir pagal kokius kriterijus priimami darbuotojai?
Kaip į žinią apie galimą vaiko teisių pažeidimą vaikų globos namuose reagavo institucijos, kurios pagrindinė misija – vaiko teisių apsauga, specialistai?
Renata Kruk, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja teigė: „Mūsų prioritetas yra vaiko saugumas, todėl nedelsiant buvo pradėtas vaikų situacijos vertinimas, bendravome su vaikais, išklausėme jų nuomonę. Visais atvejais, kai yra gaunama informacija apie bet kokį galimą smurtą prieš vaikus, vaiko teisių gynėjai reaguoja greitai, apie galimus smurto atvejus pranešama teisėsaugos pareigūnams, aiškinamasi situacija ir stengiamasi užtikrinti vaikų saugumą, rūpinamasi psichologine pagalba bei kitomis vaikui reikalingomis paslaugomis.
Gauta informacija apie bet kokios rūšies smurtą padeda vaiko teisių gynėjams pasirūpinti vaikų saugumu. Todėl prašome nelikti abejingais išgirdus vaiko pagalbos šauksmą, kilus nors mažiausiam įtarimui, jog skriaudžiamas vaikas, nieko nelaukdami praneškite apie tai telefonu 112 arba kreipkitės į artimiausią Vaiko teisių apsaugos skyrių.“
Šios tarnybos vadovės klausiame: kas stebi valstybinėse globos įstaigose augančių vaikų psichologinę būklę? Ar socialiniams darbuotojams medikų patikros reikalingos?
„Už vaikų sveikatos būklę atsako įstatyminiai jų atstovai. Kokiu principu ir pagal kokius kriterijus priimami darbuotojai į pareigas, atsakyti galėtų tik darbdavys. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prioritetas yra vaiko saugumas, todėl, kaip jau minėjau, nedelsiant buvo pradėtas vaikų situacijos vertinimas, bendravome su vaikais, išklausėme jų nuomonę. Kitų įstaigų darbo specifikos mes nekomentuojame“, – sako Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R.Kruk.
Visuomenė stebi lyg pro padidintą stiklą
Alytiškiai Angelė ir Jonas Skinkiai dorais žmonėmis išaugino tris savus vaikus, augino ir auklėjo vienuolika tėvų paliktų vaikų. Alytiškiai iki šiol mena ir džiaugiasi Angelės iki savarankiško gyvenimo kelio atvesto Remigijaus, vaikino, kuris sirgo genetine liga ir iš keturių galūnių turėjo tik vieną rankutę, sėkme.
Angelė įsitikinusi, kad jokiu būdu negalima iš visuomenės išskirti žmonių, kurie užaugo ne biologinių tėvų namuose. Jos manymu, gabių ir protingų vaikų, kaip ir linkusių į įvairias išdaigas, buvo ir yra tiek valstybiniuose globos namuose, tiek ir šeimose.
Paklausta, ar sunkiau auklėjamų taikėsi ir tarp jos vienuolikos globotinių, kuriuos su vyru kaip savus ugdė, Angelė atitarė gana filosofiškai: „Kaip vertinsi, kaip į tai žiūrėsi. Jei gėrio ieškosi, tai jo kiekviename vaike rasi“.
Sutuoktinius, kurie ant kojų pastatė būrį tėvų paliktų vaikų, šie lanko iki šiol. Iš užsienio savu automobiliu Skinkių aplankyti parvažiuoja ir Remigijus, kuris turi savo verslą, puikiai išmano kompiuterius ir kitą techniką. Visi jų vaikai dėkingi įtėviams.
Apie šiandien aptarinėjamą situaciją bendruomeniniuose vaikų globos namuose Angelė nelinkusi kalbėti. Vis dėlto ji svarsto: „Ar tikrai ten galėjo būti smurtas? Aš nelabai tuo tikiu. Gal tik griežčiau, reikliau buvo pasakyta?“
Antra pašnekovė, moteris nenorėjusi įvardinti savęs, išsakė tokį pamąstymą: „Visuomenė į valdiškuose namuose verdantį gyvenimą visada žiūri lyg pro padidintą stiklą. Jei tik nuspręsdavome kieme padirbėti, kad ir lapus sugrėbti, tuoj ir pasipila pro langus – kaip, vargšeliai, prie darbo lenkiami. Arba parduotuvėje apsiperkant jau šnibždasi, kad nė saldainiuko vaikams nenupirko. Mentalitetas lietuvaičių dar nėra aukšto lygio.“ Kalbinant daugiau socialinio darbo specialistų, išgirsta ir tokia mintis, kad kam tie vaikai yra išskirstyti po šeimynas? Ne vieno pašnekovo tikinta, kad po dvidešimties metų vėl turėsime vienus vaikų globos namus, nes tai pati geriausia išeitis, tik būtinas naujas požiūris į vaikų užimtumą, darbinį mokymą.
Bendrame pastate kitas bendravimas, čia lengviau pastebimas ir ribas peržengęs specialistas. Išsakytas pastebėjimas, kad šeimynose vis dar neišsprendžiamas ir toks klausimas, kai vienam iš mažamečių vaikų prireikia medikų pagalbos, ir jo darbuotojas negali palydėti į ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, nes negali palikti vienų kitų vaikų.
Direktorius nekomentuoja
Iš bendruomeninių vaikų globos namų pabėgus nepilnametei, iškilo dar vienas įdomus klausimas – valstybinėje globos įstaigoje gyvena 16 metų jaunuolis, kuris nei mokosi, nei dirba. Taigi kas rūpinasi jo išlaikymu? Ar dažni tokie atvejai? Kas turėtų tokius paauglius skatinti mokytis amato, profesijos?
„Kai vaikui teismo sprendimu nustatoma trumpalaikė socialinė globa ir įstaiga tampa jo globėju, išlaikymas finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis. Tokiu atveju su vaiku dirba specialistai tam, kad jis grįžtų į švietimo įstaigą tęsti ugdymosi proceso arba registruotųsi Užimtumo tarnyboje“, – patikslino Akvilė Voverienė, Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Norėjosi išgirsti ir Alytaus miesto šeimos centro bendruomeninių vaikų globos namų direktoriaus Romučio Žebuolio komentarą, bet vadovas situacijos nekomentuoja. Nesutiko apie įvykį pranešusios paauglės situacijos pakomentuoti ir Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimvyda Ališauskienė, paaiškindama, kad ji jau turi 16 metų ir nėra moksleivė.