Kalvarijos savivaldybė – viena mažiausių Lietuvoje. Šiame pasienio mieste ir aplink mažai pramonės, todėl vienintelis kaime gyvenančių žmonių pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis. Brukai, Sūsninkai, Šarkiai, Mockai, Mockava, Zapalimai ir kiti dar mažesni kaimai pateko į „Rail Baltica“ geležinkelio naujos trasos ruožą. Čia teks naikinti ūkius, griauti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus. Dalis kaimų gyventojų tokiai „nacionalizacijai“ priešinasi ir žada eiti į teismus. Juk čia jų tėviškės, gimtinės, iš kur niekada nesinori išeiti.

Įsitvirtino per 30 metų

Paklaustas, kaip „Rail Baltica“ paveiks vietos žmonių gyvenimus, Mockų kaimo (Kalvarijos sav.) ūkininkas Algirdas Naujalis tik ranka mojo – jo pačio ūkyje, pagal paskutinius planus, būtų nugriaunami visi sodyboje esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, gyvulių ferma. Sunaikinus ūkį, jis prarastų visas pajamas – liktų „kaip stovi“.

„Aš prarandu ūkį, savo namus, lieku be nieko. Mano visą gyvenimą pasiunčia velniop“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė mišraus ūkio šeimininkas. Jis neneigė, kad turi įsipareigojimų ir bankams – ėmęs paskolas technikai, žemei pirkti. Tad nebeaišku, kaip reikėtų su jais atsiskaityti, nes kai neliks ūkio, neliks ir pajamų.

Ūkininkui skauda širdį vien pagalvojus, kaip viską, kas dabar užgyventa, sunkiai kūrė jo tėvai, sesuo, broliai ir jis pats. Šioje vietoje – Mockų kaime – A.Naujalio tėvai pradėjo ūkininkauti plyname lauke 1989 metais. O nuo 1991 metų Naujaliai sukūrė ūkio bazę – patys statėsi kluoną, tvartą gyvuliams. Sūnus Algirdas tėčio statytą tvartą vėliau pavertė sandėliu, bet pasistatė didelę naują fermą. Šeima susirentė naują erdvų gyvenamąjį namą. Ūkio šeimininko teigimu, visų statinių būklė gera, jie tarnautų dar ne vieną dešimtmetį.

Algirdo tėvai vertėsi veislininkyste ir gyvulininkyste – augino veislines karves, telyčias. Sūnus tęsia ūkio veiklą, pasirinkęs dvi kryptis – augalininkystę bei pienininkystę. Šiuo metu melžia 38 karves, o pieną parduoda. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje ties Mockais žemės reljefas nepalankus – daug kalvų, todėl pagal ūkininkavimo sąlygas A.Naujalis ūkio žemėje augina javus, o pievas šienauja ir ruošia pašarus gyvuliams.

Pasak ūkininko, taip ir išgyvena: jeigu javai kuriais metais neuždera, neša nuostolį, tada finansiškai atsigauna parduodami pieną Sūsninkuose veikiančiai žemės ūkio bendrovei (ŽŪB) „Šaltekšnis“, kuri perdirba pieną į galutinę produkciją. Ūkyje, anot A.Naujalio, sėkmė priklauso ir nuo paties šeimininko, kaip jam pasiseka javus išauginti, kiek produktyvi banda ir kiek pavyksta primelžti pieno.

„Jeigu pats nieko nesistengsi, tai ir nesiseks“, – apie ūkininkavimą tiesiai šviesiai dėstė Algirdas, kuriam dabar didžiausias rūpestis – išlikimas.

Mockietis eis iki teismų

Preliminariais skaičiavimais, Mockuose į tarptautinės „Rail Baltica“ vėžės teritoriją patenka keturios sodybos. Su drastišku sprendimu Mockų kaimo ūkininkas A.Naujalis sutikti neketina – siekia, kad vėžė ties jo sodyba būtų pakoreguota. Nors yra parašęs ir išsiuntęs raštų, atsakymo mūsų pokalbio dieną dar nebuvo sulaukęs. Dabar kartu su advokatu ruošia raštą, kurį siųs į Briuselį. „Buvo paruošti keli vėžės projektiniai variantai. Pagal vieną vėžė buvo ir pigesnė įgyvendinti, ir iš viso beveik pas mus, Mockuose, nebūtų reikėję griauti gyvenamųjų namų, arba nugriauti labai nedaug jų. Kadangi pasirinko įgyvendinti brangesnį projekto variantą, kur vėžė dar ir ilgesnė, tai dabar dėl to ir kyla šie nepatogumai, samdomės advokatą, rašome raštus“, – kokių priemonių tenka imtis, pasakojo aktyvus mockietis.

Pastaruoju metu „Rail Baltica“ sukelia daugiau kartėlio, nei džiaugsmo. Vieni kitų klausinėja: kaip žadama kompensuoti už paimamą žemę? Ūkininkai tikina, kad jeigu jie parduotų žemę asmeniui, tai už ją gautų rinkos kaina, o čia gali būti valstybės nustatyta kaina.

Pienininkystės ūkio šeimininkas šį rudenį dar yra priverstas dalį laisvo laiko skirti kovojant už išlikimą gyventi ant savo žemės. „Dabar dirbu kasdien nuo 5 val. ryto iki tol, kol leidžia jėgos ir dienos laikas, iki tamsos“, – sukritusiais rūpesčiais guodėsi kantrus žemdirbys.

Jam netelpa galvoje, kam griauti tai, kas reikalinga, kai greta Naujalių sodybos iš abiejų pusių plyti neužstatyti laukai. Ūkio šeimininkas projektuotojų prašė paslinkti vėžę 100 metrų nuo jo sodybos, tada ūkininkui išliks ūkiniai pastatai, ūkio bazė, kad turėtų iš ko pragyventi, galėtų dirbti. Kur jam viską persikelti?

„Aš nieko neturiu, mūsų bazė – ūkis, kurį dabar ketinama sunaikinti, – tvirtino A.Naujalis ir aiškino neketinantis su tuo taikstytis. – Man kito kelio nėra. Kas mūsų šeimos sukurta, neįvertinama pinigais. Aš negaliu net įvardinti ūkio vertės, nes tai yra visos mūsų šeimos – mano, tėvų, sesers, brolių – sudėtas triūsas, vargas. Tai yra neįkainuojama. Todėl, jeigu reikės, bus ir teismai.“

Tai griaus, tai negriaus

Kalvarijos krašto ūkininkai kalbėjosi su kaimyninės Lenkijos Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku, iš kurio sužinojo, kad Punske europinę vėžę kiek koregavo – perkėlė arčiau senojo geležinkelio, kad nereikėtų griauti pastatų, darkyti žmonių gyvenimų. Tokia viltis rusena ir kai kurių Kalvarijos savivaldybės kaimų gyventojų namuose. Trasa po truputį koreguojama dažnai, žmonės gyvena kaip ant adatų – ar nebus sugalvota griauti ir jų sodybas.

„Rail Baltica“ vėžė kirs Sūsninkų kaimą, buvo planuojama, kad čia nebeliks šešių sodybų. Neseniai gyventojus pasiekė žinia, kad iš šešių sodybų griaunamos bus keturios, o dvi – paliktos. Iš šių keturių dvi sodybos skirtos labiau tik vasarojimui, nuolatos jose negyvenama, jos likusios kaip saugomos tėviškės. Kitose dvejose nuolat gyvenama, bet neūkininkaujama.

Sūsninkų gyventojos, ŽŪB „Šaltekšnis“ savininkės, ūkininkės Redos Ališauskienės šeimos sodyba, kurioje gyvena trijų kartų atstovai – seneliai, dukra ir vaikaičiai, buvo įtraukta nugriauti, kaip ir jų artimiausių kaimynų. Jie visi patyrė daug įtampos, kol projekto įgyvendinimo ribos keitėsi. Vis dėlto neseniai projektuotojai R.Ališauskienės ir jos kaimynų šeimoms pranešė gerą žinią – nuo jų sodybų vėžę šiek tiek paslinko.

„Mes ir nustebome, ir nudžiugome, kad mus paliko. Mūsų žmonės susirinkime su projektuotojais daug įrodinėjo, diskutavo, kad labai daug mūsų kaime griaunama namų“, – pasakojo R.Ališauskienė, pridūrusi, kad pernai buvo numatyta iš viso nieko negriauti, šiemet – jau griauti, o neseniai – vėl negriauti. Jeigu R.Ališauskienės sodyba tikrai išliktų, tai nuo gyvenamojo namo iki geležinkelio vėžės būtų 60 metrų atstumas.

R.Ališauskienė atvira: jai pačiai, jos artimiesiems, daugeliui kaimo žmonių apsisprendimas, ar nori gauti kompensaciją, ar išsaugoti namus, buvo lyg loterija. Reda vardijo nepatogumus: jeigu lieka, tai bus nuolat triukšmas, jeigu patys prašo, kad nupirktų, nežino, ar už kompensaciją galės ką nors įsigyti, nes išmokų dydžiai žmonėms iki šiol neaiškūs – kur galės išsikraustyti, ką galės įsigyti?

Žmonės nenori prarasti gimtinių, bet viena jauna šeima, Sūsninkų kaimo naujakuriai, gali netekti naujų namų. Kai gavo statyboms leidimą, dar nebuvo informacijos apie tokios geležinkelio vėžės statybas Sūsninkų kaime. Kai pradėjo aiškėti, kur turėtų driektis „Rail Baltica“, jie jau buvo pasistatę namus, o nuo rudens – juose gyvena. Kol kas naujakurių šeimos namai likę tarp griaunamų.

Brukų kaime buvo numatyta griauti iki penkių sodybų, bet spalio mėnesį vykusiame posėdyje specialistai pranešė, kad čia ruošiamasi įrengti tunelį ir kai kurias sodybas palikti. Turlojiškės kaime porą namų, kuriuos buvo numatyta griauti, irgi palieka, negriauna. Žmonės rašė prašymus, kad juos paliktų, ir paliko, o viaduką perprojektuoja.

Iš įvairiapusės patirties dabar Kalvarijos krašto žmonėms peršasi mintis, kad labai norint kai kuriuos geležinkelio vėžės projekto sprendinius dar galima koreguoti. Specialistai gyventojams sakė, jog pačios vėžės koreguoti negali, bet aplink vėžę išsidėsčiusių aplinkkelių, viadukų, kelių rengiamus projektus keisti dar gali.

Įtampą didina nežinomybė

Pastaruoju metu „Rail Baltica“ sukelia daugiau kartėlio, nei džiaugsmo. Vieni kitų klausinėja: kaip žadama kompensuoti už paimamą žemę? Ūkininkai tikina, kad jeigu jie parduotų žemę asmeniui, tai už ją gautų rinkos kaina, o čia gali būti valstybės nustatyta kaina. Jos abi gali labai ryškiai skirtis. Bet tai kol kas – dar tik spėlionės, nes kaip bus atlyginama ir kiek, iki šiol konkrečiai neįvardijama. Tik aiškinama, jog pastatai bus įvertinti atkuriamąja rinkos verte.

„Mes ūkininkaujame, turime nuosavos žemės, technikos, tai jos į miestą neišsiveši. Tuo labiau kad naują namų valdą ūkiniams pastatams pasistatyti valstybė nesuteikia, tik išmoka kompensaciją už žemę. Už pastatus – rinkos verte ir atkuriamąja, atskaičius nusidėvėjimą. Bet koks gali būti nusidėvėjimas? Reikia skaičiuoti šios dienos statybos kainomis. Žmogus turės pasistatyti panašaus ploto būstą šios dienos statybos kainomis. 1 kv. m statybos kaina yra nuo 1 900 iki 2 000 eurų. O jei sumokės tik pusę tiek? Nors apie konkretų atlyginimą ir konkrečias kainas iš viso dar nėra kalbos. Tik aiškinama, jog vertins individualiai nepriklausomi turto vertintojai ir skaičiuos nusidėvėjimą“, – VL aiškino R.Ališauskienė, pridūrusi, kad svarbiausia – atlyginimas turi būti adekvatus.

„Geriau jau tegul paima 1 ha žemės, negu namus su daug ūkinių pastatų, kuriuose mes pilnai įsikūrę“, – sakė ne vienas VL kalbintas Kalvarijos savivaldybės ūkininkas. Pikčiausia, kad ūkininkai nežino, kokio dydžio piniginės kompensacijos jiems bus pasiūlytos nugriovus sodybas, ūkio statinius, išdraskius nusistovėjusius gyvenimus. Bandė aiškintis, bet atsimušė tarsi į sieną – jokio konkretumo.

„Niekas nieko aiškaus nesako, tik „su šakėmis ant debesų bando kažką rašyti“, bet iš to aiškiau nėra“, – patikino A.Naujalis.

Jam pavyko pasisamdyti jau panašios patirties su geležinkelių statyba turintį advokatą, iš kurio sužinojo, kad panašioje situacijoje kitame Lietuvos krašte teko nueiti ilgą kelią, kol teismuose sklypų netekę gyventojai pasiekė teisybę – gavo ne „trupinius“, o padoraus dydžio kompensaciją. Todėl žino, kad ir šį kartą laukia didelis darbas.

Peržiūrima tik pavieniais atvejais

Praėjusią savaitę susitikime su Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ trasos tarp Kauno ir Lenkijos sienos sprendinius būtų galima peržiūrėti, tačiau tik pavieniais atvejais, siekiant išsaugoti bent dalį gyventojų namų ar kito turto.

Patvirtinus optimalią ruožo alternatyvą linijos trasa ruože nuo Kauno iki sienos su Lenkija jau nesikeičia. Galimi tik šalia geležinkelio numatytos infrastruktūros pakeitimai, jei tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Balticos“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.

„Galiu tik apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti. Jeigu įmanoma, tikrai siekiame rasti sprendimus. Pavyzdžiui, Panevėžyje radome, kaip paslinkti Panevėžio rajone tam, kad neitų per sodybas, gyvenvietes“ – parlamentarams aiškino M.Skuodis.

Anot jo, „Rail Baltica“ projektas šiuo metu vyksta sklandžiai, dalis geležinkelio tiesimui reikalingos žemės dar bus supirkta, kad atkarpos statybos vyktų kuo sklandžiau.

„Toliau prioritetas yra išperkamos žemės komerciniais pagrindais, dar ne paėmimo būdu, aplink Kauną ir link Lenkijos sienos galėtume greičiau pradėti statyti sudėtingesnius infrastruktūros objektus: viadukus, tiltus, nelaukiant, kol turėsime visą projektą“, – teigė M.Skuodis.

Numatoma, kad specialusis ruožo planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti šių metų pabaigoje. Jį patvirtinus bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.

Nuo mūsų niekas nepriklauso

Aptariant pateiktus „Rail Baltica“ trasos sprendinių projektus, mūsų kaimų žmonės buvo parašę pretenzijų. Dabar sulaukėme žinios, kad aštuonios sodybos jau nebus griaunamos. Gal pakeitė apsauginę zoną ar dar kažką – mums tiksliai nesakė, nes atsakymus gauna žmonės asmeniškai. Savivaldybės administracija negauna jokios informacijos, tik kiek iš pačių gyventojų sužinome.

Pagal mūsų turimus paskutinius duomenis, kurie dar gali keistis, tiesiant „Rail Baltica“ mūsų savivaldybės teritorijoje yra numatyta nugriauti 18 gyvenamųjų namų, o iš viso griautinų statinių yra 90, valstybės žinion bus paimama 366 ha žemės, 715 sklypų. Žinoma, šie duomenys nėra galutiniai, nes po plano tvirtinimo spalio 5 dieną per 10 dienų visi žmonės turėjo gauti atsakymus į pretenzijas.

Labiausiai nukenčia ūkininkai, kaimų gyventojai Brukuose, Sūsninkuose, Mockuose, paskui eina Šarkiai, Mockava, Zapalimai, pavieniai kaimai, kuriuose kai kur yra po vieną sodybą.