Alytaus kurorto gyventojai, vasario viduryje pamatę išpjautas pušis dviejuose Pušyno gatvės sklypuose, kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, aplinkosaugininkus, prokurorus, kad būtų išsiaiškinta, ar pušys nebuvo piktybiškai sunaikintos. Juk, gyventojų pastebėjimu, medžiai prieš kelerius metus pradėjo įtartinai džiūti, dabar nebuvo kito kelio kaip juos nupjauti. Svarstyta, ar tokiu būdu sklypas prestižinėje miesto vietoje nėra paprasčiausiu ir pigiausiu būdu atlaisvintas statyboms. Nupjautų nudžiūvusių pušų tyrimus ėmė organizuoti savivaldybė ir aplinkosaugininkai, prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimai sunaikinto ir sužaloto turto. Šiandien dėl išpjautų medžių Pušyno gatvėje jau gautos ekspertų išvados, kurios patvirtina jų džiūvimo priežastis. Tačiau kai kurie kurorto gyventojai nelabai linkę tikėti šiomis išvadomis.
Sklypus įsigijo jau su nudžiūvusiais medžiais
Pušyno g. 30 ir Pušyno g. 32 žemės sklypus, kurių abiejų dydis – apie 11 arų, pernai iš privataus asmens įsigijo Vilniaus gyventojas. Maždaug prieš aštuoniolika metų į šiuos sklypus buvo atkurtos nuosavybės teisės, vėliau jie buvo parduoti, juos nupirkęs vilnietis – jau trečias sklypų savininkas.
Jis čia planuoja statytis gyvenamąjį namą. Tam neprieštarauja miesto planavimo dokumentai, nes juose numatyta, kad tai urbanizuota teritorija.
Kaip sakė dabartinis minėtų sklypų Pušyno gatvėje savininkas, jis šiuos įsigijo jau su nudžiūvusiais medžiais, dar norėjęs juos išsaugoti, dar iš karto nepjovęs, tačiau pastarieji pradėjo virsti, kelti pavojų kaimynams, elektros tinklams. Tad buvo kreiptasi į miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių dėl išdavimo leidimo nupjauti nudžiūvusius medžius.
Pernykštį rugpjūtį sklypus Pušyno gatvėje valdančiam vilniečiui buvo išduotas leidimas išpjauti 16 sausų pušų ir vieną tokį pat ąžuolą. Už tokių medžių išpjovimą teisiškai nereikalaujama atlyginti žalos ar vietoj jų atsodinti kitų medžių.
Tokiu būdu vasario viduryje medžiai pradėjo virsti, kilo vietinių gyventojų pasipiktinimas. Kaip sako kurorte gyvenantis Andriejus Jakštas, kuris ėmėsi atstovauti pilietiškiems gyventojų interesams valstybinėse institucijose, pyktis kilo ne dėl pjaunamų nudžiūvusių medžių, bet dėl to, kaip jie galėjo pradėti džiūti prieš kelerius – dvejus ar trejus – metus: „Taip atsitiko, kai sklypus įsigijo vietiniai verslininkai, pavardžių nenoriu minėti. Iki tol medžiai buvo sveiki, žaliavo, matyt, sklypą pradėjus ruošti statyboms, kažkokiu paslaptingu būdu jie pradėjo džiūti.“
Jei medžiai minėtuose Pušyno gatvės sklypuose būtų žaliuojantys ir sveiki, savininkui ne taip paprasta būtų gauti leidimą juos iškirsti. Tektų sumokėti atkuriamąją vertę, kuri siektų kelis tūkstančius eurų.
Tačiau esmė, ar būtų net išdrįsta suteikti leidimą išpjauti 17 sveikutėlių medžių. Arba tektų įrodyti, kad jie trukdo komunikacijoms, pavyzdžiui, elektros tinklams. Minimoje vietoje sklypų savininkui savivaldybė davė leidimą iškirsti dar vieną pušį, tik jau nenudžiūvusią, bet pavojingai pasvirusią, kuri trukdė elektros tiekėjams.
Niekdariai – įprastiniai vabalai
Kadangi kurorto gyventojai dėl suniokotų pušų Pušyno gatvės dviejuose sklypuose kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, visos šios institucijos ėmėsi veiksmų išsiaiškinti, kodėl buvo sunaikintos pušys.
Savivaldybė ir departamentas inicijavo išpjautų medžių medienos bandinių ir dirvožemio mėginių ekspertizę, kuri savivaldybės biudžetui kainavo apie 700 eurų. Prokuratūra pagal A.Jakšto pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasi Baudžiamuoju kodeksu dėl turto sunaikinimo ir sužalojimo.
Ekspertų išvadų buvo laukiama ilgai, nes reikėjo tinkamų sąlygų, tiksliau – šiltų orų dirvožemiui ištirti.
Pagaliau ekspertų išvados jau gautos. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Miškų institutas konstatavo, kad pažeistų medžių skersmens prieaugio analizė parodė, jog medžiai pradėjo džiūti 2015–2017 metais. Injekcijų į medžius žymių neaptikta. Tokiems 116–120 metų medžiams, norint juos nudžiovinti, injekcijų reiktų daug.
Šalia pažeistų medžių augantys lapuočiai ir vijokliai sveiki, todėl padaryta išvada, kad laistymas herbicidais labai mažai tikėtinas.
Dirvožemio, kur augo pažeisti medžiai, analizė neparodė didelių nukrypimų, galėjusių lemti jų žūtį.
Tirti medžiai buvo užpulti liemenų kenkėjų – mažųjų ir didžiųjų kirpikų, žievėgraužio graverio, ūsuočių ir ragauodegių. Tai, aplinkosaugininkų teigimu, pirmieji keturi yra įprastinių rūšių vabalai, kurie užpuola nusilpusius ir nesveikus medžius, o ragauodegiai – plėviasparnių būrio vabzdžiai.
Nurodyta, kad labiausiai tikėtina tirtų medžių džiūties priežastis buvo padidėjusi šių kenkėjų populiacija ir jiems palankūs, o medžiams nepalankūs abiotiniai veiksniai, pavyzdžiui, vėjo patampytos šaknys ar sausra.
Tad tarsi akivaizdu, kad pušis nudžiovino vabalai, pasirinkę konkrečius sklypus ir konkrečias pušis, nes aplink medžiai sėkmingai žaliuoja.
Išvadas vertina kaip paviršutines
A.Jakšto teigimu, ekspertų išvados yra paviršutinės, jomis nelabai norisi tikėti: „Kodėl būtent tuo metu medžiai pradėjo džiūti, kai sklypą valdė verslininkai ir jį ruošė statyboms. Kažkaip keistai atrodo, kai medžiai džiūsta tik dviejuose ruošiamuose parduoti sklypuose, kuriuose numatyta gyvenamojo namo statyba. Ar neturėtų atsakyti sklypą vilniečiui pardavę verslininkai?“
Šis kurorto gyventojas dar tikisi išsamesnio prokuratūros pradėto tyrimo, kurį prokuratūros pavedimu atlieka Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, svarsto galimybę samdyti ekspertus iš užsienio.
Tačiau šiandien panašu, kad dėl nudžiūvusių, virtusių, vėliau iškirstų pušų bus kalčiausi kelių rūšių vabalai.
Pušyno gatvėje du sklypus įsigijusiam vilniečiui tikrai pasisekė, – pasirodo, vabalai sklypą atlaisvino statyboms, belieka tik imti ir pasistatyti gyvenamąjį namą prestižinėje Dzūkijos sostinės vietoje.
Alma MOSTEIKAITĖ