Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prognozuoja, kad kitąmet savivaldybių biudžetai trauksis: reikės gyventi taupiau

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad nors situacija su savivaldybių biudžetų surenkamomis pajamomis nėra tokia bloga, kokios buvo galima tikėtis anksčiau, tačiau prognozuojama, kad kitais metais savivaldybėms gali tekti susiveržti diržus.

„Padarė, aišku, neigiamą įtaką mūsų pajamoms (koronavirusas – ELTA). Yra nemažas kiekis žmonių, kurie prarado darbą, neturi veiklos, pajamų, todėl nemoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o GPM netektys tiesiogiai koreliuoja su savivaldybių biudžetais. Žinau tik tiek, kad gal situacija nėra tokia tragiška, kokia buvo prognozuojama dar kovą-balandį, tada prognozė buvo labai dramatiška, kad pajamos gali nuo plano atsilikti net iki 20-25 proc. Kritimas jaučiasi“, – Eltai sakė M. Sinkevičius.

Vis dėlto, anot jo, kai kurios mažesnės savivaldybės ženklesnių koronaviruso padarinių savo biudžetui nepajautė, nors yra ir tokių, kurios priverstos kreiptis dėl trumpalaikės paskolos.

„Žinau pavienių savivaldybių, kurios to didelio efekto nepajautė. Pavyzdžiui, kolega iš Akmenės gyrėsi, kad didelio efekto nejaučia. Bet dauguma jaučia. Pavyzdžiui, mes, Jonava, nusprendėme kreiptis į valstybės iždą prašydami trumpalaikės, nesiekiančios 4 mln. eurų, paskolos, nes atsiveria pajamų nesurinkimo skylės. Išlaidų valstybė nusprendė nemažinti, o jeigu pajamų nėra, išlaidų nemažini, tai reikia skolintis. Jau buvo dešimtys savivaldybių, kurios kreipėsi dėl paskolų, manau, kad iki metų pabaigos tas skaičius dar labiau didės“, – teigė LSA prezidentas.

Pasak jo, labiausiai nukentėjo tos savivaldybės, kurios buvo susijusios su turizmu ar veiklomis, kurios buvo stabdomos.

„Labiausiai bus paveiktos tos savivaldybės, kurių ekonominė veikla susieta labiausiai su tais sektoriais, kurie ir buvo labiausiai paveikti – vežėjai, apgyvendinimo paslaugas organizuojančios įstaigos. Buvo Palanga, Birštonas, jų apgyvendinimo įstaigos netgi nutraukdavo veiklą“, – sakė M. Sinkevičius.

Prognozuojama, kad kitąmet savivaldybių pajamos turėtų mažėti, ir, pasak LSA vadovo, savivaldybės turės prie to prisitaikyti.

„Tikėtina, kad finansavimas mažės. Nesitikime, jog jis bus augantis. Prognozės įvairių ekonomistų nuteikia pozityviai, kad Lietuvos ekonomika bus viena sparčiausiai atsigaunančių ekonomikų, bet objektyvi prognozė, kad mažėjimas (biudžeto lėšų – ELTA) bus. Turėsime galvoti, kaip gyventi kukliau arba kur taupyti, tai galimas toks atsirasiantis iššūkis“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio-liepos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,4 proc. (400,1 mln. eurų) mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Planuotos bendros biudžetų pirmų septynių mėnesių pajamos buvo 6,69 mlrd. eurų, faktinės – 5,84 mlrd. eurų. Todėl šiemet į biudžetus gauta 12,7 proc. (851,7 mln. eurų) mažiau pajamų nei planuota.

Rekomenduojami video