Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Privalomiems COVID-19 skiepams – griežtas darbuotojų, darbdavių ir teisininkų „ne“: vaikymas bizūnu nepadės

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Praėjusią savaitę Prancūzija paskelbė, kad nuo rugpjūčio visi, norintys išeiti pavalgyti ar išgerti, įlipti į tarpmiestinį traukinį arba apsipirkti prekybos centre, turės pateikti „sveikatos pasą“. Tai reiškia, kad asmenys privalės būti vakcinuoti arba persirgę COVID-19. Taip pat nuspręsta, kad privalomai nuo COVID-19 skiepytis turės sveikatos apsaugos sistemos, senelių namų darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba su pažeidžiamiausių grupių žmonėmis. Panašių priemonių imasi ir Graikija, Italija ir Britanija.

Tačiau nereikia žiūrėti taip toli – apie griežtesnę tvarką šią savaitę paskelbė ir kaimyninė Latvija. Čia darbdaviams suteikta teisė atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų spalio 1-osios nebus gavę COVID-19 sertifikato. Šis gaunamas persirgus arba pasiskiepijus nuo koronaviruso. COVID-19 sertifikatas bus būtinas sveikatos apsaugos, socialinės globos ir švietimo sistemos darbuotojams.

„Vaikymas bizūnu“ nepadės Tiesa, Lietuvos darbuotojų atstovai kategoriškai nesutinka su tuo, kad ir Lietuva eitų privalomo skiepijimo keliu. Kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, prievarta paskatins tik dar didesnį pasipriešinimą.

„Jeigu mes pradėsime draudimais ir bizūnu vaikyti žmones, staiga abejojantys pereis į antivakserių pusę ir ką mes iš to laimėsime? Nieko. Turėsime pasipiktinimo bangą, didesnę antivakserių grupę ir tiek“, – tv3.lt sakė I. Ruginienė. Jos manymu tai, kad 46 proc. Lietuvos gyventojų gavo bent vieną skiepą nuo COVID-19, yra neblogas rezultatas ir, anot I. Ruginienės, pasitelkiant skatinimą, o ne prievartą, pavyks pasiekti dar geresnių rodiklių. „Man atrodo, šiandien reikia rimties, reikia susikaupimo, reikėtų turbūt išnaudoti visas galimybes skatinti skiepytis. Kol kas mes visų galimybių neišnaudojome.

Neįmanoma per dvi ar tris savaites pasiekti stulbinančių rezultatų. Visai neseniai – gegužės pabaigoje – gavome žinią, kad visi gali skiepytis, pradėjo važinėti vakcinavimo autobusiukas. Gal reikėtų tam autobusiukui lankytis įmonės ir darbo vietoje sudaryti žmogui galimybę pasiskiepyti, kad jam nereikėtų vargti ir kažkur registruotis“, – svarstė I. Ruginienė. Inga Ruginienė Darbuotojų atstovė taip pat piktinasi, kad Vyriausybė parengė neigiamą išvadą Seime gimusiai skiepadienių – laisvadienio už COVID-19 skiepą – idėjai.

„Mes kalbame su darbuotojais, visi pasakoja įvairias patirtis ir sako, kad jiems būtų reikalinga ta diena atsigauti, tai būtų labai geras dalykas“, – sakė I. Ruginienė. Ji pasigenda Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės dėmesio skatinti skiepytis abejojančius, o ne visiškai prieš vakcinas nusiteikusius, žmones. „Mūsų tikslinė grupė yra abejojantys. Antivakserių neperkalbėsi – ar cepelinus, ar paspirtukus jiems dalinsi – jų neperkalbėsi. Bet didžioji grupė – abejojantys, kurie galbūt negavo informacijos, galbūt šeimos gydytojai nepilnai informaciją suteikė, galbūt prieinamumas jiems dėl kažkokių priežasčių yra kliūtis“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Darbdaviai bijo tapti atpirkimo ožiais

Darbdavių atstovai taip pat kritiškai vertina kai kurių Europos Sąjungos valstybių sprendimą prievarta skiepyti dalį gyventojų. Jei tokiu keliu žengtų ir Lietuva, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigia, kad visą gyventojų pyktį tektų sugerti būtent darbdaviams.

„Didžiausias susierzinimas vis tiek teks darbdaviams, ne valdžiai, žmonės vis tiek tai suves su darbdaviais. <...> Mes liksime atpirkimo ožiais. Aš sutinku, kad pirmiausiai turi būti tam tikra pasirinkimo laisvė – jeigu nenori skiepytis, tada testuokis“, – tv3.lt kalbėjo D. Arlauskas. Įsivaizdavimą, kad priverstiniai skiepai pagerins Lietuvos sergamumo rodiklius, D. Arlauskas vadina desperatišku. Jo teigimu, darbdaviai pasigenda aiškesnės Vyriausybės vizijos, kaip bus kovojama su virusu.

„Viltis yra tik viltis, tai nėra strategija, tai nėra taktika. Mes pasigendame platesnio ar suprantamesnio pristatymo, o ką gi valdžia darys“, – sakė darbdavių atstovas. Danukas Arlauskas Be to, anot D. Arlausko, Vyriausybė į diskusijas ir sprendimų paieškas neįtraukia darbdavių. „Mes norime dalyvauti strategijoje, kad joje būtume ne paskutiniai žaidėjai, kad gautume adekvačią informaciją, kas vyksta, kaip vyksta, kas pasiteisino Graikijoje, Latvijoje“, – pridūrė D. Arlauskas.

Prasilenkia su žmogaus teisėmis

Tuo metu teisininkai skiepijimą per prievartą tiesiai šviesiai vadina žmogaus teisių pažeidimu. Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė mano, kad privalomi skiepai nebūtų teisingas sprendimas teisiniu požiūriu, be to, visuomenei būtų siunčiama neteisinga žinutė. „Priverstinis skiepijimas visų asmenų – pradėti priverstinai reikalauti invazijos į asmens organizmą, jeigu tas asmuo neturi didelio kontakto, – kelia didelį rūpestį žmogaus teisių aspektu“, – tv3.lt kalbėjo I. Vėgėlė.

Jis sako nematantis teisinio pagrindo versti skiepytis visų specialybių atstovus, būtų galima kalbėti nebent apie rizikingesnes specialybes, kurios dirba artimame kontakte su COVID-19 ligoniais. Tačiau realiausias būdas skatinti žmones skiepytis, anot I. Vėgėlės, – Vyriausybės patikinimas, kad, esant rimtoms pasekmėms sveikatai po skiepo, valstybė atlygins žalą. Tai I. Vėgėlė vadina teisine kalba. „Iki šiol niekas nekalba apie tam tikrais retais atvejais kylančią žalą žmogaus sveikatai. Mano supratimu, geriausias pasiūlymas ir realus bandymas įtikinti žmones skiepytis būtų pasakyti – žiūrėkite, jeigu kils žala sveikatai, nors tai labai menkas procentas, mes imsime ir atlyginsime jums žalą“, – siūlė Lietuvos advokatūros pirmininkas.

Rekomenduojami video