Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Priežastis, kodėl migrantai neįstringa tarp Lietuvos ir Baltarusijos: mūsų pasieniečiai taiko specialią taktiką

Prie Lenkijos ir Latvijos klajoja arba atvirame ore gyvena tarp šių valstybių ir Baltarusijos įstrigę migrantai, bet Lietuvoje apie tai negirdėti. Ir tam yra konkreti priežastis. Šaltinių teigimu, Lietuvos pasieniečiai taiko specialią taktiką: jeigu baltarusių pareigūnai prievarta stumia migrantus į Lietuvos teritoriją, mūsų šalies pasieniečiai juos surenka, suteikia maisto, vandens ar kitų būtinų priemonių bei pavėžėja ties siena ten, kur baltarusių pasieniečių nėra. Ir paskatina grįžti atgal į Baltarusiją.

Apie tai netiesiogiai komentuodamas viešai užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvoje tokia situacija kaip prie Lenkijos pas mus pasikartoti negalėtų.

„Procesas yra kontroliuojamas, grąžinimo procesas veikia efektyviai, mes išnaudojame savo efektyvumus. Kitaip tariant, situacija, kuri yra prie Lenkijos sienos, būtent prie Lenkijos sienos, nes tie žmonės yra Baltarusijoje, manau, kad Lietuvoje yra iš esmės neįmanoma: mes esame lankstesni, mes sprendžiame tas problemas efektyviai ir VSAT žino visus algoritmus, kaip tą padaryti“, – BNS citavo komiteto primininką.

Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, toks Lietuvos lankstumas atsirado taikant naują taktiką, kuri leidžia išvengti Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių akistatos bei nervų karo.

Baltarusiams stumiant migrantus į Lietuvos teritoriją pačioje krizės pradžioje būdavo situacijų, kai abiejų šalių pasieniečiams tekdavo vieniems stovėti prieš kitus, o tarp jų būdavo sieną kirsti norintys migrantai. Tačiau dabar tokių situacijų pasitaiko vis rečiau.

Retai pasieniečiams tenka naudoti ir vadinamąsias specialiąsias priemones ar fizinės prievartos veiksmus. Taip yra dėl to, kad į Lietuvą atvestus ir įstumtus migrantus mūsų pareigūnai surenka, suteikia jiems maisto, vandens ar kitų būtinųjų priemonių, pavėžėja toliau ir paleidžia atgal į Baltarusiją tose vietose, kur kitos šalies pareigūnų nėra.

Tokiu būdu žmonėms nėra kliūčių grįžti giliau į Baltarusiją. „Mums padeda ir tai, kad turime ilgesnę sieną su Baltarusija. Lenkų siena trumpesnė, ten yra daugiau sunkiai pereinamų vietų, todėl lenkų neturi tokio lankstumo kaip mes“, – sakė vienas su situacija susipažinęs politikas. Lietuvos siena su Baltarusija sudaro 679 kilometrus, iš jų 380 kilometrų žeme ir 299 kilometrai upėmis ir ežerais. Lenkijos-Baltarusijos siena siekia 418 kilometrų, tačiau iš jų 154 kilometrus sutampa su Vakarinio Budo upės vaga, į sieną įsiterpia ir kitos upės – Svislovičiaus, Volkušankos, Juodosios Ančios. Žeme ir miškingomis vietovėmis siena eina apie 180 kilometrų. Tai lemia, kad lenkai sunkiau gali pavėžėti migrantus ten, kur jie lengvai praeitų į atgal Baltarusiją netrukdomi nei baltarusių pareigūnų, nei gamtinių sąlygų.

 Apie naują taktiką kiek anksčiau yra užsiminęs ir portalo tv3.lt kalbintas pasienietis, kurio vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi, bet sąmoningai nepaviešinti.

Pašnekovo teigimu, iš pradžių pasitaikydavo situacijų, kai Lietuvos pusėje stovėdavo mūsų pasieniečiai, Baltarusijos pusėje – jų pareigūnai, o per vidurį – migrantai. Ir taip būdavo po kelias ar keliolika valandų. „Bet čia buvo iš pradžių. Dabar sakau, mes naudojame kitokią taktiką“, – aiškino pasienietis. Kokia ta kitokia taktika pareigūnas tuomet tiksliai atskleisti nenorėjo, bet užsiminė, kad pradėjus ją taikyti tapo lengviau psichologiškai, nes „nereikia žiūrėti ginkluotiems į ginkluotus vienas prieš vieną“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Giedrius Mišutis teigia, kad taktinės detalės viešai negali būti atskleidžiamos. „Tarnybos pagrindinė užduotis, kad neteisėti migrantai neteisėtai nepatektų į Lietuvą, ir imamasi priemonių, kad to neįvyktų. Bet tai yra visas kompleksas priemonių, visa sistema: patruliavimas, stebėjimas, buvimas prie sienos, įvairios kontrolės priemonės... Bet sakau – užduotis yra, kad neteisėti migrantai neteisėtose vietose negalėtų patekti. Prieglobsčio prašymus galima pateikti kontrolės punktuose, ambasadose ir taip toliau“, – sakė G. Mišutis. Statistikos departamento duomenimis, nuo sausio iki šios dienos į Lietuvą atvyko 4146 migrantai, dauguma jų yra Irako kurdai.

Šių metų rugpjūčio 2 dieną vidaus reikalų ministrė, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė pasirašė sprendimą, kuriuo įpareigojo valstybės sienos apsaugą užtikrinančias institucijas apgręžti neteisėtose vietose sieną kertančius migrantus ir leido nukreipti juos į pasienio kontrolės punktus ar užsienio ambasadas, kur teoriškai būtų galima pateikti prieglobsčio prašymą. Prieš besipriešinančius migrantus operacijų vadovė leido naudoti specialiąsias priemones, pavyzdžiui, ašarines dujas ar tarnybinius šunis, nors patys pareigūnai sako, kad dabar specialiųjų priemonių teprireikia labai retai.

Rekomenduojami video