Kėdainiečiai ir miesto svečiai vis dažniau traukia į šalia Didžiosios Rinkos aikštės Nevėžio upėje esančią prieplauką. Ir čia žmonės traukia ne šiaip sau, o batonu pamaitinti ten besibūriuojančių paukščių – gulbių ir ančių. Tačiau gamtininkai primygtinai prašo kol kas paukščių nemaitinti, nepridaryti jiems dar didesnių problemų ateityje.

Kaip vaikui saldainis„Rinkos aikštė“ pakalbino ilgametę Kėdainių gamtininkę, žuvininkę, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijoje daugiau kaip tris dešimtis metų dirbusią specialistę Birutę Morkūnienę, kuri tiesiai šviesiai pasakė, kad gulbei batonas yra kaip vaikui saldainis – skanu, tačiau nenaudinga ir net kenksminga.

Moteris primygtinai ragino kėdainiečius ir miesto svečius nešerti paukščių, nesikišti į laukinės gamtos gyvenimą, paukščiais galima grožėtis ir iš tolo, nuo prieplaukos ar tilto.

Kenksminga ir nuodinga

„Aš pasakysiu taip, kad kuo mes mažiau kišamės į laukinę gamtą, tuo ji yra sveikesnė ir tuo jai yra geriau. Taip, aš sutinku, kad gulbės ir antys yra gražios, jos ateina prie mūsų, mes jas lesinam, mums malonu, gera.

Bet taip būti neturėtų. Tai yra tas pats, kaip ištisai maitinti vaiką saldainiais. Juk tai būtų labai kenksminga ar net nuodinga, vaikas susirgtų. Tai tas pats yra ir su šiais vandens paukščiais“, – kalbėjo gamtininkė B. Morkūnienė.

Maitinasi patys

Gamtininkė pažymėjo, kad gulbės ir antys yra žoliaėdžiai paukščiai ir jiems dabar tikrai užtenka natūralaus maisto iš upės.

„Jas maitinti galima tik tada, kai lauke bus bent dešimt centimetrų sniego, kai jos nebegalės pasiekti žolės, kai upę sukaustys ledas, o joms ims trūkti natūralaus maisto. Ir tuomet paukščius reikia lesinti ne duona ar batonu, o avižomis, grūdais.

O dabar toks laikas, kai joms visko užtenka natūraliai ir jos tikrai turi ką valgyti“,  – pažymėjo gamtininkė.

Jei reiks – padės

Vyresni kėdainiečiai turbūt dar prisimena, kai gulbėms ir antims į pagalbą skubėdavo ne tik eiliniai kėdainiečiai, bet net ir ugniagesiai gelbėtojai.

Anksčiau buvo tokių stiprių žiemų, kad Nevėžio vanduo užšaldavo, tad reikėdavo ugniagesiams išpjauti dirbtinę eketę paukščiams. O štai pastarosios žiemos buvo tokios, kad paukščiams nei ugniagesių, nei žmonių pagalbos nereikėjo

„Jei reikės pagalbos – draugija visuomet padės, gamtininkai padės ir pasakys, pamaitins, pasirūpins. Paukščiai tikrai nenumirs, jiems viskas bus gerai, svarbiausia tik mes patys jiems nepakenkime maitindami, o gamta jais pasirūpins“, – reziumavo B. Morkūnienė.