Per Lietuvą nenustojant ristis mokyklų tinklo pertvarkai, mokyklinio amžiaus vaikų turintys kaimų gyventojai nuogąstauja, kad uždarius mokyklas jų vaikai gali patirti socialinę diskriminaciją – negalės ne tik rinktis švietimo įstaigos, kurią norėtų lankyti, bet ir dalyvauti neformaliame ugdyme.

Steigs jungtinę gimnaziją?

Nerimo perpildytas signalas apie būsimą reformą VL pasiekė iš Prienų rajono. Savivaldybės administracija parengė mokyklų pertvarkos plano pakeitimo projektą. Jame numatoma Prienų rajono Stakliškių gimnaziją sujungti su Prienų rajono Jiezno gimnazija, įsteigiant jungtinę Prienų rajono Dzūkijos gimnaziją.

Sprendimo projektas esą parengtas įvertinus minėtų mokyklų mokinių skaičių, jų kaitą, lygias galimybes mokiniams, lyginant su didesnėmis mokyklomis, ir siekiant racionaliai panaudoti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos plano korekcijas parengė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Ji surengė viešąsias konsultacijas ir diskusijas su gimnazijų bendruomenėmis dėl mokyklų tinklo. Jose, bandant pasikalbėti ir apie miestelių gimnazijų ateitį, dalyvavo ir Prienų rajono savivaldybės vadovai.

Vietoj to, kad gintų – griauna

Vyšniūnų kaimo (Prienų r.) ūkininko Dainiaus Vaškelevičiaus šeimoje auga trys atžalos. Du šios šeimos sūnūs šiemet mokosi 7 ir 4 Stakliškių gimnazijos klasėse, o trečiasis sūnus dar lanko vaikų darželį. Pasak daugiavaikio tėčio, mažasis sūnus yra potencialus būsimas pradinukas, tik neaišku, ar ši svajonė išsipildys, ar po švietimo reformų dar liks artimiausia gimnazija. Daugiavaikės šeimos tėtis švietimo reformą vertina labai nepalankiai.

„Jeigu daugiau kaip 40 metų mokykloje vaikų netrūko, būdavo po 4, 7, 9 vaikus 11 klasėje, tai dabar reikia turėti 21 mokinį. Staiga mūsų vaikų ir šalies ateitis, kuri ir yra vaikai, tapo nebeišlaikoma? Kažkoks nesuvokiamas reiškinys“, – stebėdamasis pertvarka retoriškai klausė Vyšniūnų kaimo ūkininkas.

D.Vaškelevičius išsiuntė laiškus Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, prezidentui, Seimui, Vyriausybei klausdamas, kodėl diskriminuojami regionų vaikai. Nors atsakymus gavo, nuo to šeimai nepalengvėjo. Pasak D.Vaškelevičiaus, buvo atsakyta labai miglotai, o motyvai jo šeimos visiškai neįtikino.

„Pagrindiniai klausimai, kurie neduoda ramybės, man ir yra esminiai. Nemažai metų vyko projektai, skaičių numatymas. Dabar kaip alternatyvą svarsto 12 vaikų, bet tiktai pavertus gimnazijos skyriais. Mūsų atveju Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius pasiūlymų neteikęs. Tai jie nėra atstovai, kurie dirba, kažką daro, kad mokyklos išliktų, būtų taip, kaip būdavo daugelį metų?“ – stebėjosi daugiavaikis tėtis.

Tai pat gimnazijos bendruomenė kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą (LR SKĮ) dėl netinkamo savivaldos atstovų atstovavimo, teisėtų piliečių lūkesčių neįgyvendinimo, dėl valdžios įstaigų Konstitucijos 5 str., teigiančio, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nuostatų ignoravimo.

D.Vaškelevičiaus teigimu, valdininkams 40 metų vaikų skaičius klasėse nebuvo per mažas, nors mokinių klasėse būdavo tiek pat arba dar mažiau nei dabar. Tad kyla klausimas, kiek ir kodėl vaikų jau yra per mažai.

„Tai link ko mes einame? Visa politika yra paremta ne statyti, bet griauti. Prisidengiama, kad dėl ugdymo kokybės, dėl vaikų, bet iš tiesų daroma priešingai – dėl skaičiukų. Pažaidžiama skaičiukais, o vaikų tėvai turi verstis per galvas. Nežinau, kur mes taip griaudami nueisime? Turbūt per daug yra vidinių priešų, ne statančių, o griaunančių“, – susirūpinęs kalbėjo ūkininkas.

Jam pritarė ir Trečionių kaimo (Prienų r.) ūkininkas Renatas Milkevičius, taip pat trijų vaikų tėtis. Stakliškių gimnazijos 7 ir 5 klasėse šiemet mokosi dvi Milkevičių dukros, o jaunėlis sūnus lanko vaikų darželį. Tėtis sakė, kad jie iki šiol gyveno mintimi, kad priaugęs mokyklinį amžių, jaunėlis čia lankys ir mokyklą – artimiausiais mokslo metais atžala jau lankys paruošiamąją klasę.

„Manau, kad švietimo permainos – ne į gera, nes su Stakliškių gimnazijos likimu atsirado didelis nerimas. Atrodytų, viskas veikė kaip ir puikiai, nieko netrūko. Bet staiga pranešė, kad ši gimnazija sujungiama su kita, ir mums iš karto atsirado nerimas ir nepasitikėjimas. Iki šiol buvome labai patenkinti, kad dukros mokosi Stakliškių gimnazijoje: atmosfera mokykloje gera, santykis su mokytojais, direktoriumi – geri, viskas tenkino. Beveik nekyla abejonių, kad sujungus daug kas pasikeis, nes kur prižiūri nedidelę mokyklą vienas asmuo, o kur priežiūra bus per dvi mokyklas. Ir kas keisčiausia, čia turėjo vykti diskusija, ar sujungs, ar ne, bet jos net nebuvo, tiesiog atėjo ir pasakė, kad jungia – net nesileido į diskusiją. Ar tai patogu žmogui, ar ne, toks klausimas net nekilo. Susidarė vaizdas, kad net negirdi, ką mes, tėvai, sakome“, – savo nuomonę dėstė R.Milkevičius.

Stakliškių krašto ūkininkai tikino jau turintys karčios patirties. R.Milkevičiaus teigimu, kai sujungė Stakliškių ir Jiezno ambulatorijas, nuo to sveikatos priežiūros paslaugos šeimoms net pablogėjo. Anksčiau, kai reikėdavo siuntimo pas specialistą, tai paskambindavo ir jau kitą dieną siuntimą turėdavo, o dabar, po sujungimo, reikia laukti apie savaitę vien kol gausi siuntimą pas specialistą.

„Po tokių reorganizacijų situacija regionuose tik blogėja. Tas pats nutiks ir sujungus dvi gimnazijas. Susitikime su Prienų rajono savivaldybės vadovais mūsų niekas neįtikino, kad tėvams ir vaikams nuo to bus kuo nors geriau. Negana to, niekas nepasakė realios gimnazijų reorganizacijos priežasties, dėl ko reikia sujungti ir koks sujungimo tikslas“, – atviravo daugiavaikės šeimos tėtis.

Nebus kada ilsėtis

Kalbintų šeimų tėčiai neneigė, kad Stakliškių seniūnijoje mokyklinio amžiaus vaikus iš sodybų surenka ir į mokyklą nuveža mokykliniai autobusiukai, tačiau jie savo atžalas į mokyklą vežioja patys. „Aš pats vežu tam, kad neatimtų iš mano vaikų miego ir poilsio. Vaikų vežiojimo į Stakliškių gimnaziją pradžia – nuo 6.30 val. Tai vaikas turi keltis 6 val., kai gimnazijoje pamokos prasideda tik 8.20–8.30 val. Ar tokia reforma padaryta dėl vaikų?“ – retoriškai klausė ūkininkas tėtis Dainius.

Jis pagalvojo ir apie tai, kada vaikai turėtų keltis, jeigu jiems tektų mokytis ne savoje, o dar labiau nutolusioje gimnazijoje. „Apie tai tėvai tarpusavyje ir kalbamės. Mūsų seniūnijoje yra apie 80 gyvenviečių, jos nuo centro į visas puses aplinkui nutolusios 10–15 km atstumais. Tam, kad vaikus pristatytų į mokyklą, kai pamokų pradžia 8.30 val., užtrunka. Jau dabar vaikai, kurie anksčiausiai paimami, praranda 2–2,5 val. rytinio miego, tas pats ir po pamokų – jie netenka kai kurių popamokinių veiklų, laisvalaikio. Tai yra šiandieninės reformos pasekmė – atimti iš vaikų jų teisę į miegą, laisvalaikį, poilsį“, – pastebėjo D.Vaškelevičius.

Anot jo, tėvams aiškinama, kad tokią pertvarką numato Švietimo įstatymo nuostatos, kurios taip pat nurodo nediskriminuoti vaikų pagal amžių, pagal socialinę padėtį. „Tačiau daroma priešingai, tai tikrų tikriausia diskriminacija. Nesilaiko net Konstitucijos. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog visoms valstybės institucijoms visi žmonės turi būti lygūs. Šiuo atveju – vaikai. Tačiau tokios nuostatos laikytis net nebandoma“, – nuomonę išdėstė vienas aktyviausių Stakliškių gimnazijos moksleivių tėvų D.Vaškelevičius.

Į Stakliškių gimnaziją savo vaikus savarankiškai nuveža bei po pamokų juos parsiveža ir R.Milkevičius. Jis pasakojo, kad pro pat jų sodybą eina seniūnijos prižiūrimas kelias, bet į šį kelią mokyklinis autobusiukas nesuka. Todėl vaikams nesaugu vieniems, ypač tamsiuoju paros metu, juo vaikščioti iki mokyklinio autobusiuko sustojimo vietos – nurodytos sankryžos kitame kelyje, iki kurio per 1 km.

„Čia yra ne pasitikėjimo klausimas. Tiesiog nesilaikoma teisės aktų reikalavimų ir neatvažiuoja į vietą paimti vaikų. Dėl to pats vežu, nes vaikams nėra saugu vaikščioti kaimo keliais“, – VL kalbėjo vienkiemyje, toliau nuo pagrindinio kelio, gyvenančios šeimos tėtis.

Kai pats veža į artimiausią mokyklą, Milkevičių šeimos vaikai keliasi 7 val. Jeigu nuspręstų važiuoti mokykliniu autobusiuku, kėlimosi laikas paankstėtų. Tėčio duomenimis, jeigu važiuotų mokykliniu autobusiuku, tai pirmuoju reisu paimti vaikai kartais jau 7 val. būna mokykloje. Tuomet reikia keltis apie 5.30 val. O antruoju reisu kitų vaikų autobusiukas atvažiuoja paimti tik 7 val.

Kas pusmetį ar kas mažiau laiko vežimo grafikas pasikeičia, tad vaikai vėl turi persiorientuoti. Kuo vėliau atvažiuoja, tuo didesnė tikimybė, kad vaikai pavėluos į pamokas. „Tokiai plačiai seniūnijai skirta per mažai mokyklinių autobusiukų. Visus vaikus surinkti yra sudėtinga, seniūnija didelė ir du autobusiukai nespėja“, – pastebėjo ūkininkas.

Viskas dėl vaikų

Vaškelevičių šeima Prienų rajone kūrėsi puoselėdami dideles viltis. Pasak Dainiaus, po studijų Kaune ir didmiestyje pragyventų 20 metų, gyvenimas susiklostė taip, kad jis su šeima grįžo į tėviškę gyventi ir ūkininkauti. Jis čia užaugęs, lankęs Želkūnų mokyklą, kuri irgi jau uždaryta. „Tikėjausi, kad mano vaikai čia turės geras sąlygas mokytis. Dabar matau, kad Prienų rajone jau nemažai uždarytų mokyklų ir toliau to paties siekiama“, – nusivylęs padėtimi sakė jis.

Kur vežtų vaikus į mokyklą, jeigu nebeliktų Stakliškių gimnazijos, kol kas Vaškelevičiai nesvarstė. Daugiavaikis tėtis tikino, kad nėra atlikta tėvų apklausa, nėra įvertinta, kaip tokiu atveju elgsis gimnazijos vaikų tėvai, kiek dėl šios reformos vaikų neteks Prienų rajonas, nes jie gali rinktis ir aplinkinių savivaldybių mokyklas.

Jau dabar iš Prienų rajono kai kuriuos vaikus tėvai, seneliai veža į Garliavą – ten lanko būrelius. Pats D.Vaškelevičius savo vaikus užklasinei veiklai vežioja į Birštoną. „Kiekvienam yra riba – kiek ir kokiu atstumu galima vežti. Vežioja pagal galimybes, kiek gali skirti laiko, kaip sekasi tai suderinti su ūkio darbais. Mes – ūkininkai, bet esame linkę investuoti į vaikus. Per galvas verčiamės, bet vaikus vežame 30–40 km, kad juos išugdytų, kad būtų lavinami. Vieni į vienus būrelius, kiti – į kitus, pagal vaiko norą, aišku, ir pagal galimybes“, – kalbėjo Vyšniūnų kaimo ūkininkas.

Milkevičių šeima taip pat įsikūrusi tėviškėje. Šeimos galva minėjo čia gimęs, augęs, giliai įleidęs šaknis. Anksčiau R.Milkevičiaus ūkis buvo pasirinkęs gyvulininkystės kryptį, augino gyvulius, dabar augina grūdines kultūras.

Stakliškiečiai VL pasakojo, kad jų gimnazijos patalpos atnaujintos, sutvarkyta mokyklos infrastruktūra, įrengtas stadionas, aikštelė, dirba atsidavę kompetentingi pedagogai. Mokinių pasiekimai tėvams irgi nekelia abejonių. Tad nesuprantama, kodėl negalėtų gimnazija likti savarankiška. Jų duomenimis, Jiezno gimnazijoje 188 mokiniai, o Stakliškių gimnazijoje – 155.

Ūkininkų nuomone, gali būti, kad rajono valdininkai tiesiog nori stambinti Prienų rajono gimnazijas, kad jose mokytųsi kuo daugiau vaikų. Tačiau užsibrėžta pertvarka dar nežinia kuo gali baigtis. Jau dabar yra tėvų, kurie vaikus veža mokytis į Butrimonis (Alytaus r.), kai kurie – į Kauno rajono mokyklas, nes Stakliškių seniūnija – pačiame rajono pakraštyje. Nors nuo Stakliškių iki Jiezno yra 10–12 km, nuogąstaujama, kad jei nesusidarys pakankamai gausios klasės ir jungtinėje gimnazijoje, vaikams gali tekti keliauti mokytis į Prienus, iki kurių nuo Stakliškių yra mažiausiai 35 km, o nuo kai kurių seniūnijos kaimų – ir visi 40 km.

Sąlygos neturėtų blogėti

Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas VL teigė, kad jie rūpinasi visomis savivaldybėje veikiančiomis švietimo įstaigomis, užtikrindami tinkamas jų veiklos sąlygas ir kokybišką ugdymo procesą. „Priimdami sprendimus visuomet vadovaujamės savivaldybės gyventojų interesais ir atsižvelgiant į tai suformuluotais švietimo srities prioritetais bei strateginiu tikslu sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės švietimą Prienų rajono savivaldybėje“, – tikino meras.

Anot jo, buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Prienų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrojo plano pakeitimų projektą. Pagrindinis siūlomų pertvarkymų tikslas – išsaugoti savivaldybės mokyklas, kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos lankyti mokyklą ir įgyti pilnavertį išsilavinimą kiek įmanoma arčiau savo namų.

„Kaimiškose Prienų rajono mokyklose mokinių skaičius mažėja, todėl mokyklos nesurenka nustatyto minimalaus mokinių skaičiaus, kad būtų suformuota klasė. Dėl mažo mokinių skaičiaus ilgosiose gimnazijose kasmet kyla klausimas, ar bus sukomplektuota 11 (III G) klasė, nes savarankiškoms mokykloms nustatytas reikalavimas vidurinio ugdymo pakopoje klasėje turėti 21 mokinį“, – aiškino A.Vaicekauskas.

„Kitas tikslas – sudaryti sąlygas visoms rajono mokykloms dalyvauti ES projektuose, nes šešios mokyklos, kuriose mokosi trečdalis mūsų savivaldybės mokinių, į projektus nepatenka (nėra 200 mokinių 1–12 klasėse). Todėl nukenčia šių mokyklų ugdymo proceso aprūpinimas, prastesnės ugdymo(si) sąlygos, tai gali atsiliepti jų ugdymo kokybei. Be to, siekiant išsaugoti mokyklas arčiau mokinio, numatoma reorganizuoti septynias Prienų rajono mokyklas: sujungti Jiezno gimnaziją (1–12 kl. – 188 mokiniai) su Stakliškių gimnazija (1–12 kl. – 153 mokiniai, 11 kl. nesuformuota). Taip pat sujungti Veiverių Tomo Žilinsko gimnaziją (1–12 kl. – 305 mokiniai) su Skriaudžių pagrindine mokykla (1–10 kl. – 146 mokiniai) į vieną gimnaziją, sujungti tris pagrindines mokyklas – Išlaužo pagrindinę mokyklą (1–10 kl. – 120 mokinių), Balbieriškio pagrindinę mokyklą (1–10 kl. – 114 mokinių) ir Pakuonio pagrindinę mokyklą (1–10 kl. – 36 mokiniai) – į vieną pagrindinę mokyklą.“

A.Vaicekauskas minėjo, kad bus vykdoma tik valdymo pertvarka sujungiant septynias mokyklas į tris juridinius vienetus (mokyklas). Nuo to bus geriau mokiniams ir jų tėveliams,  nes jie, kaip ir dabar, mokysis tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis: ugdys tie patys mokytojai, vaikai turės galimybę baigti gimnaziją arčiau savo namų. Sutaupytos lėšos bus panaudotos mokinių ugdymo sąlygoms gerinti. Be to, šio sujungimo partnerystės pagrindais tikslas – sustambinti mokyklas, kad, mažėjant mokinių skaičiui, jos išliktų kuo arčiau vaiko ir šeimos.

„Kadangi mokiniai ir toliau mokysis dabar esančiose tose pačiose mokyklų patalpose, mokiniams atstumas iki mokyklos nepadidės. Mokinių vežiojimo klausimai ir toliau bus sprendžiami mokyklos vadovui bendradarbiaujant su Prienų rajono savivaldybės keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo darbo grupe. Mokinių pavėžėjimo maršrutai bus tvirtinami atsižvelgiant į vaikų ir tėvų interesus“, – aiškino meras.

Komentaras

Atbaidys nuo kaimo

Gintautas Sodaitis, ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininko pavaduotojas

Mokyklų pertvarka Prienų rajone, ko gero, sunaikins beveik visas kaimų mokyklas ir ūkininkai neturės kur leisti mokytis savo atžalų. Jau dabar likę tik „paskutiniai žiburėliai“. Yra pavyzdžių, kas atsitinka, kai uždaroma mokykla: kai uždarė Užuguosčio mokyklą, beveik apie 100 šeimų išsikraustė ir dabar kaimas – merdintis.

Ūkininkai savo vaikus turi leisti į Prienų, Birštono, Alytaus rajono gimnazijas. Dabar ši tendencija linkusi plisti. Visa Stakliškių bendruomenė sunerimusi. Į pirmąjį susitikimą su meru susirinko daugiau nei 200 žmonių, o į antrąjį – apie 150. Bet vietos gyventojų argumentų niekas negirdi. Tėvai iš tiesų pasimetę, nes šeimose augina po 3–4 vaikus, kurių dalis tuoj turės tapti gimnazistais. Tik kur jie mokysis?

Jau rašėme raštus – kreipėmės į ministerijas, savivaldybės administraciją, bet pastaroji raštu neatsako jau beveik metus laiko. Stakliškių gimnazijos pasiekimai yra labai aukšti ir kolektyvas kvalifikuotas, vaikų yra 155 mokykloje, pilni ir vaikų darželiai, bet norima prijungti prie Jiezno gimnazijos. Kai kas atvirai jau deklaruoja, kad sujungus, Stakliškių mokyklą vis tiek esą uždarys.

Dabar vietos kaimuose vyrauja gyvulininkystės ūkiai, didelės šeimos. Formuojama labai ydinga politika, nes jeigu iš kaimiškų vietovių atimsime mokyklas, ambulatorijas, žmonės tikrai nesikraustys ten gyventi, o tik išeis. Kaimai taps paprasčiausiomis dykynėmis.