Tradicinis „Šiupinio virimo čėsnis“ praėjusį šeštadienį Priekulėje nebuvo toks spalvingas, triukšmingas ir gausus kaip ankstesniais metais. Kelintą dieną plūstančios informacijos apie Ukrainoje prasidėjusį karą fone vyko kitokio formato renginys – solidarumo su ukrainiečiais akcija. Priekulės kultūros centro komanda pakvietė miesto bendruomenę ir svečius ragauti šiupinio ir aukoti. Renginio metu buvo paaukota 1 122,40 Eur, kurie perduoti Ukrainos „Caritui“.
Atsvara karo beprotybei
Pasak Priekulės
kultūros centro Ernsto Vicherto teatro režisieriaus Donato Savickio, nuo
senų laikų šiupinio virimas buvo pasidalijimo ir aukojimo vienas kitam
pavyzdys. „Mes nusprendėme kviesti miesto bendruomenes į Ukrainos
palaikymo akciją – Šiupinio šventės dalyviai tiesia pagalbos ir vilties
ranką už laisvę kovojantiems broliams ukrainiečiams. Kiek galėsime, tiek
padėsime, – kalbėjo režisierius. – Tai stipriau nei tradicinės šventės
organizavimas.“
Įprastinėje Priekulės renginių erdvėje – Turgaus
aikštėje – rinkosi miestelėnai ir svečiai, nors ne taip gausiai kaip
seniau, ir ne tokiais linksmais veidais. Tai, kokia skaudi realybė,
liudijo kai kurių renginio dalyvių rankose Ukrainos valstybę
simbolizuojančios vėliavėlės. Ukrainietiškų ženklų turėjo ir
susibūrusios bendruomenės.
Susirinkusieji galėjo džiaugtis, kad tokie
privilegijuoti – turėjo galimybę susiburti šventėje, pajausti
bendruomeniškumą, kai Ukrainos žmonės patiria baisumus. Pasak D.
Savickio, kai kas Lietuvoje šiemet atsisakė Užgavėnių šventės. Tačiau
gyvenimas turi vykti – kultūra, menas, gėris, pagarba vienas kitam –
atsvara karo beprotybei.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Česlovas
Milošas sakė, kad „net jei pasaulio pabaiga, mes vis tiek turime sodinti
savo obelis“. Tai mūsų pareiga.
Šventė kitaip
Šį kartą renginyje nešurmuliavo persirengėliai – E. Vicherto teatro aktoriai neapsirengė sceninių kostiumų – atsisakyta teatralizuotos programos, nors buvo ruoštasi. „Šiemet „Šiupinio virimo čėsnis“ pakeitė formatą: solidarizuojamės su broliais ir sesėmis Ukrainoje, kovojančiais už savo laisvę, savo gyvenimą ir valstybę“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Priekulės kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė. Padėkojusi prisidėjusiems prie renginio, pakvietė ragauti šiupinio ir pagal galimybes aukoti. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas taip pat ragino padėti ukrainiečiams, juos palaikyti kvietė Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė. „Lietuva – maža šalis, bet turi didžiulę širdį. Palaikykime Ukrainą!“ – kalbėjo Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.
Jaudulys dėl artimųjų
Priekulės kultūros
centro administratorė Katerina Marcinkevičienė, fotoaparatu įamžinusi
svarbiausius renginio momentus, negalėjo atitrūkti nuo minčių, kas
dedasi jos gimtojoje Ukrainoje. „Zaporožėje gyvena mano mama, močiutė,
dėdės šeima ir daugiau giminių. Jiems labai sunku, – guodėsi 12 metų
Priekulėje su šeima gyvenanti Katerina, turinti Lietuvos pilietybę. –
Man Priekulė – antroji gimtinė.“
Ukrainietės, didžiausią gyvenimo
dalį praleidusios Svencelėje, dukra Veronika su vyru ir vaikais rankose
turėjo mėlynas-geltonas vėliavėles. „Mamos visi giminės Ukrainoje.
Baisu, kas ten vyksta“, – sunkiai tramdydama ašaras ištarė priekuliškė
Veronika.
Ukrainietis Sergejus prieš dvi savaites Stragnų II kaime
atidarė traškučių gamybos fabriką. Savo pirmaisiais gaminiais – iš linų
sėmenų bei daržovių pagamintais traškučiais vaišino susirinkusiuosius.
„Gyvenu Kijeve – vos tik atvykau į Priekulę, prasidėjo mūšiai. Šeima
taip pat jau keliauja į Lietuvą“, – atskleidė Sergejus.
Aukojo baisumus kenčiantiems broliams
Ir
visgi Užgavėnių dvasią galėjai jausti – nerimą sklaidė Priekulės
kultūros centro kapelija „Bengeliai“ (vad. Jolanta Petraitienė),
folkloro ansamblis „Vėlingis“ (vad. Rūta Vildžiūnienė), Gargždų kultūros
centro šokių ir dainų ansamblio kapela „Minija“. Drevernos skyriaus
renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, renginio vedėja, šišioniškai
šmaikštaudama stengėsi pakylėti susirinkusiųjų dvasią – kvietė į
humoristinius žaidimus ir kitaip linksmino.
Turgaus aikštėje nuo
vidurdienio sklido garuojančio šiupinio kvapai. Jį virė ir ragauti
kvietė Priekulės bendruomenės entuziastai, „Priekulės ainiai“, Venckų
bendruomenės aktyvistai. Priekulės kultūros centro komanda, pakvietusi
miestelėnus į solidarumo akciją, iškliukino du katilus gardžiausio
šiupinio. Ugnį kurstė, viralą maišą Priekulės E. Vicherto teatro,
Agluonėnų klojimo teatro aktoriai, „Vėlingio“, „Bengelių“ dainininkai ir
muzikantai. Priekulėje įsikūrusios žuvų parduotuvėlės savininkas
Saulius Endrutis virė žuvienę, jo bendramintis Nerijus Jonauskas ten pat
rūkė žuvį.
Šventės dalyviai gardžiavosi ne tik šiupiniu, bet ir
skanavo saldėsius, užsigerdami arbata arba kafija. „Priekuliškė Jovita
Kundrotienė, norėdama prisidėti prie akcijos, iškepė saldumynų ir
perdavė mums“, – žmonių parama džiaugėsi bendruomenės „Priekulės ainiai“
vadovė Gitana Mizgerienė. Beje, šios bendruomenės savanoriai kepė
vaflius, kurių labiausiai geidė vaikai.
Venckų bendruomenės
seniūnaitė Aušra Demenienė prisipažino, kad nedrąsu buvo pirmą kartą
dalyvauti Šiupinio šventėje, bet entuziastingi, aktyvūs kaimo žmonės
sugebėjo susiburti ir išvirti dviejų rūšių šiupinio. Pagarsėjusios savo
kepiniais Aušra, Edita ir Vilma iškepė burnoje tirpstančių pyragų ir
pyragėlių.
Susirinkusieji vaišinosi šiupiniu, gardėsiais ir aukojo. Iš viso buvo surinkta 1 122,40 Eur, kurie perduoti Ukrainos „Caritui“.