Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako neatmetanti idėjos, kad siekiant prislopinti kainų augimą, būtų galima apsvarstyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymą maisto produktams. Tačiau ji pabrėžia, kad pati svarbiausia antiinfliacinė priemonė yra būtent pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamų didinimas.

„Vyriausybės pasiūlyta strategija, kartu ir prezidentas anksčiau siūlė, tai yra laikytis žmonių pajamų didinimo, kaip instrumento padėti žmonėms amortizuoti kainas. Ypač pažeidžiamoms grupėms. Tai yra papildomas NPD, pensijų, socialinių išmokų didinimas kuriam laikui padės sušvelninti kainų šoką. Kalbu apie maisto kainų šoką, ir ne tik“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.

Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė mano, kad Vyriausybei metų pabaigoje gali tekti dar kartą tikslinti valstybės išlaidų ir pajamų planą.

„Ko gero, yra rizika, kad dar paūmėjus maisto, kitų būtiniausių produktų kainų augimui, nes tam požymių yra, gali tekti dar kartą apsispręsti, ar reikia antroje metų pusėje dar kartą koreguoti biudžetą ir galvoti arba apie žmonių pajamų didinimą, arba tam tikrus sprendimus, susijusius su maisto produktų kainų mažinimu“, – aiškino ji.

Būtent PVM lengvata maistui galėtų būti viena iš priemonių, kurią Ministrų Kabinetas galėtų apsvarstyti ruošiant dar vieną biudžeto projekto patikslinimą, mano ji.

„Opozicija kėlė nemažai klausimų dėl PVM mažinimo, tačiau iš tiesų šitas klausimas yra labai rizikingas, dėl to, kad tai nėra administruojamos, kontroliuojamos kainos. Jos nulemiamos rinkos ir sumažinant PVM užtikrinti kainų mažėjimą būtų labai rizikinga. Bet būtų galima tokį klausimą svarstyti tik su bendra mokesčių reforma. Bendrame pakete šitas klausimas galėtų suspindėti kažkaip kitaip“, – svarstė I. Segalovičienė.

ELTA primena, kad Vyriausybės siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.

Finansų ministrė G. Skaistė aiškina, kad priemonės, numatytos parengtame plane, bus įgyvendintos skolintomis lėšomis, todėl su patikslintu valstybės pajamų ir išlaidų planu taip pat bus teikiami atnaujinti biudžeto deficito rodikliai. Pasak Finansų ministerijos, skola gali didėti dar 1,2 proc. ir sudaryti maždaug 4,5 proc.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko, Finansų ministerijos tikslinamas biudžetas parlamentarams turėtų būti pateiktas jau šią savaitę, o preliminari jo priėmimo data numatoma dar po mėnesio – gegužės 17 d.

Pasak M. Majausko, projekto pateikimas Seimui planuojamas balandžio 14 d., o po savaitės jį svarstytų BFK. Pagrindinio biudžeto rodiklių įstatymo priėmimą preliminariai planuojame gegužės 17 d., praėjusią savaitę teigė jis.