Kiek daugiau nei mėnesiui belikus iki Respublikos prezidento rinkimų, iš Seimo politinės virtuvės atsklido čirškinamos apkaltos populiariausiam kandidatui kvapas. Ne veltui sakoma, kad apetitas kyla bevalgant: nejau valdantieji daro viską, kad dabartinis prezidentas laimėtų jau pirmajame rinkimų ture?

Kala prie politinio kryžiaus

Gali būti, kad ateityje, jeigu politinio gyvenimo tyrinėtojai nuspręstų įdėmiau įsižiūrėti į lietuvišką 2024 metų pavasario politinį peizažą, šiandieninės politinės aktualijos keistai susipintų su religiniais motyvais, iš pažiūros atsitiktiniam kalendoriniam sutapimui suteikdamos žymiai gilesnių ir platesnių psichologinių įžvalgų. Didįjį ketvirtadienį Seime buvo pristatytos laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, prasidėjusią prieš 5 metus įvykusių prezidento rinkimų išvakarėse, išvados. Didįjį penktadienį valdantieji žiniasklaidoje prie politinio kryžiaus ėmėsi kalti prezidentą Gitaną Nausėdą: prabilo apie jo nenorą atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus, kliudymą Seimui vykdyti savo pareigas, Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir dėl viso to gresiančią apkaltą. Velykų šventės nutraukė šį procesą, bet Seimas netrukus vėl prie jo sugrįš: bus balsuojama, patvirtinti ar ne laikinosios tyrimo komisijos išvadas. Jei Didžiąją Velykų savaitę atskleista šio politinio proceso Seime logika bent simboliškai atkartoja evangelijose nusakytą priežastinį ryšį fariziejams ir Rašto žinovams ruošiant mirties bausmę, yra vilčių, kad ir po žeminančio politinio nukryžiavimo gali sekti triumfuojantis politinis prisikėlimas. Juk toks stebuklas būtų nepalyginamai menkesnis, nei tas, kurį krikščionys tiki anuomet įvykus Jeruzalėje.

Stebint iš šalies sunku atsikratyti įspūdžio, kad tie, kurie Velykų išvakarėse pradėjo prezidento G.Nausėdos, didžiausią pasitikėjimą Marijos žemėje turinčio politiko, politinio nukryžiavimo procesą, yra nelabai adekvatūs. Ar teisūs – jau visiškai kitas klausimas. Tačiau problema ta, kad vykstant rinkimų kampanijai į jį atsakyti galima tik politiškai. Po mėnesio tai bus padaryta Lietuvos rinkėjų balsais. Nugalėtojai visais laikais nebuvo teisiami, jie įtvirtina savo, o ne pralaimėjusių tiesą. Tad kiek prasminga buvo banaliam laikinosios Seimo tyrimo komisijos procesui suteikti šitiek naujų prasmių ir alegorijų tyrimo išvadas paskelbus Didžiąją savaitę, rinkimų kampanijai artėjant prie pabaigos, parodys prezidento rinkimų rezultatai.

Tuo labiau kad net ir pralaimėjimo atveju galima išsaugoti moralinę pergalę. Televizorius skelbia, kad po kelis mėnesius trukusio nagrinėjimo ir keliolikos pareigūnų liudijimų laikinoji Seimo tyrimo komisija konstatavo, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G.Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai padarė išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G.Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nustatyta, kad G.Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 metais palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo. Išrinktas prezidentu G.Nausėda šiuos asmenis kviesdavo į renginius prezidentūroje.

Jei prašai, esi kaltas?

Ūkiškai suėmus saujon Seimo komisijos pateiktas išvadas, reikliai jas apžiūrėjus, gal net apuosčius ir išgliaudžius, ne vienas tyliai, o gal ir garsiai, paklaus: tai kur čia G.Nausėdos kaltė? Kad, būdamas eilinis pilietis, prieš rinkimus prašė saugumiečių patikrinti savo rinkimų štabo narius, jiems artimus asmenis? Nejau ko nors prašyti Lietuvoje jau yra nusikaltimas? Regis, kiekvienas gali prašyti ko tik nori. Ir saugumo, ir policijos, ir žmonos, ir netgi Vyriausybės. Už prašymą nebaudžiama. O už jo išpildymą jau gali būti visaip. Jei nuėjęs į banką gražiai paprašai milijono, o tau jį duoda be jokių parašų ir dokumentų, turbūt atsakys ne naujasis milijonierius, o banko valdytojas. Jei kandidatas G.Nausėda iš tikrųjų ko nors prašė VSD, o VSD sutiko jo prašymą patenkinti, matyt, būtų teisinga reikalauti atsakomybės iš VSD, o ne grasinti apkalta prašytojui. Nors evangelijos moko – prašyk, ir tau bus duota, patirtis rodo, kad nuodėmingame gyvenime ne visada ko nori gauna ir gražiai prašantys. Gali duoti, bet gali ir neduoti.

Toliau – dar gražiau. G.Nausėda kaltinamas tuo, kad galimai norėjo per saugumo filtrus patikrinti savo aplinką, naujus, gal menkai jam pažįstamus žmones. Pavyzdžiui, ar tarp jų nėra užsienio agentų, asmenų su kriminaline praeitimi, visokių aferistų. Jei taip, už tai reikėtų tik pagirti. Taip pasielgtų kiekvienas atsakingas ir padorus žmogus. Galima tik nusistebėti, kodėl tokio noro nepareiškė (jeigu nepareiškė) kiti kandidatai. Argumentas dėl kažkokių su importinėmis trąšomis susijusių asmenų sąsajų su prezidentūros darbuotojais irgi atrodo keistai. Ar buvo nustatyta korupcijos faktų? Pradėti ikiteisminiai tyrimai? Užfiksuoti prekybos poveikiu atvejai, kaip, tarkime, „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kurioje minimi buvę ir esami valdančiųjų partijų vadovai? Suėmus saujon šias ir kitas Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas ir kritiškai jas apžiūrėjus, klausimų gali kilti ir daugiau. Ką jau kalbėti apie tai, kad jas parengė vien valdančiųjų atstovai, vadovaujami vienos opozicinės Seimo frakcijos nario. Panašu, kad iš Seimo politinės virtuvės kamino prezidentūros pusėn besiraitantis apkaltos dūmelis praeivių dėmesį patrauks gerai atpažįstamu partiniu kvapeliu...

Užsižaista slaptumu

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, paklaustas, kaip, jo manymu, prezidento rinkimų kampaniją paveiks galimos apkaltos prezidentui G.Nausėdai šešėlis, atsakė nemanantis, kad poveikis galėtų būti bent kiek didesnis. „Turbūt jis išliks sociologinių apklausų paklaidos ribose. Manau, piliečiai jau yra pavargę nuo visokių skandalų, ypač prieš rinkimus. Todėl nelabai tikiu, kad šiuo atveju kažkas labai stipriai pasikeistų. Jeigu tie kaltinimai, tos parlamentinės tyrimo komisijos išvados būtų pateiktos prieš 3 metus, būtų buvęs vienas dalykas. O dabar... Kaip sakoma, visada užtęstas procesas prideda kažkokį savo koeficientą“, – sakė Seimo narys.

A.Syso teigimu, blogai, kad prezidento rinkimų kampanijai artėjant prie pabaigos, ją atsiveja 5 metų senumo istorija iš ankstesnės prezidento rinkimų kampanijos. „Blogai ta prasme, kad laiku nebuvo atsakyta į klausimus. Na tikrai – prezidento G.Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo klausimai liko už klaustuko. Taip pat problemų buvo ir dėl rėmėjų: prezidentas nepateikė – nes gali tą daryti – kažkokių ataskaitų. Taigi, tam tikra prasme liko iki galo neatsakytų klausimų. Jeigu viskas tvarkinga ir skaidru, tai kokia čia problema? Reikėjo pateikti, ir viskas. Tuo labiau kad visur visą laiką kalbama apie kovą su korupciją, skaidrumą ir panašius dalykus. Ir jeigu kažkokios informacijos nepateikiama, jeigu kažko nepasakoma, daliai rinkėjų vis dėlto lieka neatsakyti klausimai, ir požiūris keičiasi“, – pridūrė pašnekovas.

Svarstydamas, ar iš tiesų jau artėjame prie apkaltos prezidentui proceso, Seimo narys atkreipė dėmesį, kad jei tokia Seimo komisijos išvada būtų buvusi padaryta prieš 20 metų, tai, ko gero, apkaltos nebūtų išvengta. „Bet per tą laiką Lietuva priprato prie skandalų, prie visokių politikų krepšelių, maišelių, degtinės dėžučių ir panašių dalykų. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šiuo atveju tos išvados ne laiku pateiktos, nes vyksta rinkimų kampanija. Todėl šitą istoriją yra linkstama laikyti rinkimų kovos išraiška, nors tyrimo išvadose gali būti labai daug tiesos. Tačiau pasirinktas laikas apie tai kalbėti yra ne pats geriausias. O jei prie viso to dar prisideda visokie rinkiminiai išskaičiavimai, tai neturėtų stebinti ir rezultatas“, – teigė A.Sysas.

Paklaustas, ar, sprendžiant iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų, socialdemokratai nepaskubėjo pareikšti savo paramos prezidentui G.Nausėdai, ir kokios dabar bendrapartiečių nuotaikos, A.Sysas atsakė apie kitų nuotaikas nenorintis kalbėti, esą jų yra visokių. „Galėčiau kalbėti tik apie savo. Buvo priimtas toks sprendimas, aš dėl to turėjau kitokią nuomonę, jos ir toliau laikausi. O kaip ten bus, pamatysime. Dar net kandidatų rinkiminiai debatai neprasidėjo. Gal kai prasidės, kas nors išlįs. Matau, kad aktyviai dirba Ignas Vėgėlė. Pasiklausiau jo kalbant per „Žinių radiją“: jau tiesiogiai metami kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, jis jau kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl tam tikro savo varžovo susidvejinimo – G.Nausėda į susitikimus regionuose esą atvažiuoja kaip prezidentas, o kalba kaip kandidatas... Tad dar pamatysime, kaip viskas toliau klostytis. Visuomenės apklausos rodo, kad žaidimas vyksta jei ne į vienus vartus, tai bent į platesnius“, – teigė politikas.

Svarstydamas, ar komisijos išvadų pristatymas nekelia susirūpinimo dėl to, kad svarbiausia informacija, pasirodo, yra įslaptinta, su ja gali susipažinti tik specialų leidimą turintys Seimo nariai, o tai savo ruožtu reiškia, jog rinkėjams beliks pasitikėti Seimu – o juo, kaip rodo apklausos, pasitiki vos 12 proc. gyventojų – A.Sysas sakė norintis pajuokauti.

„Aš stengiuosi neskaityti slaptų dokumentų, nes po 2–3 dienų juos vis tiek perskaitysiu spaudoje. Manau, kad šiuo atveju nieko per daug slapto ten nėra, tai tiesiog žaidimai slaptumu. Kuo slapčiau kas nors atrodo, tuo neva yra sudėtingiau. Tačiau dar prisimename prieš dešimtmetį kilusį skandalą, kai iš Seimo buvo nutekinta slapta informacija. Sujudo sukruto visos tarnybos, vyko naktiniai dokumentų poėmiai iš Seimo kanceliarijos, žmonės naktį buvo išsivedami, kompiuteriai tikrinami, žurnalistai apklausiami... O po to paaiškėjo, kad slapta informacija buvo nutekinta iš prezidentūros. Ir tada ta nutekinta medžiaga netrukus tapo jau nebeslapta. Juk mes visas tas istorijas žinome. Manau, per daug užsižaidžiame tais slaptais dokumentais. Vien jau faktas, kad buvę KGB darbuotojai ir agentai Lietuvoje buvo taip stipriai įslaptinti, gavo tokią slaptumo žymą, kokios nėra net slapčiausiuose Amerikos žvalgybų dokumentuose – turiu galvoje įslaptinimą 75 metams – viską apie mus pasako“, – pastebėjo politikas.

„Persipynė daug bjaurių dalykų“

„Konkurentai prezidento rinkimuose tuo tikrai pasinaudos, jiems tai bus labai naudinga. Pasinaudos ir tie politikai, kurie siekia naujos kadencijos Seime. O jei kalbėtume apie G.Nausėdą, tai manau, kad jam tai tikrai neturės reikšmės“, – taip galimą Seimo komisijos išvadų poveikį rinkimams apibūdino politologė Lidija Šabajevaitė. „Žinoma, tai labai nemalonūs dalykai, saugumas tikrai neturėtų taip elgtis – rinkti žinias dar net ne prezidento, o tik kandidato prašymu. Bet tai jau nebe pirmas atvejis, ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, deja. Labai abejoju, ar komisijos išvados padarys didelę įtaką žmonėms. Juk dalis balsuojančių piliečių, matyt, pasielgtų taip pat. Svarstytų maždaug taip: blogai, pagavo mane, bet jei nepagautų, aš irgi tuo pasinaudočiau. Nesu labai geros nuomonės apie mūsų piliečių moralinę būklę“, – neslėpė pašnekovė.

Anot politologės, būtų buvę žymiai geriau, jei tyrimas dėl įtarimų praėjusioje prezidento rinkimų kampanijoje būtų buvęs pradėtas netrukus po rinkimų. „Visos tarnybos, kurios privalėjo tą daryti, tada absoliučiai nebuvo tuo suinteresuotos. Peršasi palyginimas su Šarūno Stepukonio galimai praloštų milijonų istorija: kodėl informacija apie tai šitaip dozuojama? Manau, kad už tų milijonų slepiasi dar kiti asmenys, dėl kurių teisėsaugos tarnybų vadovai sprunka į krūmus, nenorėdami visuomenei kažko daugiau pasakyti. Turbūt tik žurnalistų dėka tas tyrimas pajudėjo iš vietos. Įsijungė politikai, po to paaiškėjo, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas neveikia. Čia persipynė daug bjaurių dalykų. Geriau, kad jų nebūtų, bet, kaip sakiau, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus moralinės nuostatos. O politikoje, deja, rasti tokių moralių labai sunku. Bene vienintelis, kurį galėčiau prisiminti – buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas“, – sakė L.Šabajevaitė.

Ji atkreipė dėmesį į dar vieną šios istorijos aspektą: jeigu politinės institucijos pykstasi tarpusavyje, tą galima aiškinti valdančiųjų ir opozicijos santykiais, tačiau specialiosios tarnybos, teisėsaugos institucijos privalėtų laikytis objektyvumo. „Ir nesikišti, jei nepažeisti įstatymai, jei tai visai ne jų sritis. O jeigu jos vienaip ar kitaip įsijungia į tuos politinius procesus, tai iš tikro yra labai negerai. Nes tada kyla klausimas: kuo pasitikėti žmonėms? Kitas dalykas – o kokie bus rezultatai, jeigu aš į savo pusę patrauksiu VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Generalinę prokuratūrą? Manau, kad tai gali būti labai pavojinga. Bet visi esame žmonės. Blogai, kai galvojama tik apie tai, kad mano paskyrimas priklauso nuo vieno ar kito asmens“, – pridūrė politologė.

Neatmeta apkaltos galimybės

Ekspremjero Gedimino Kirkilo manymu, galima politinių įvykių eiga po laikinosios Seimo tyrimo komisijos išvadų paskelbimo labai priklausys nuo to, ar Seimas pritars toms išvadoms. „Jeigu pritars, padėtis taps gana rimta. Mano manymu, prezidentas be reikalo neatsakė į komisijos klausimus. Juk tą buvo galima padaryti raštu. Prisimenu, kad buvę prezidentai visada atsakinėjo į Seimo komisijų klausimus. Čia, manau, yra padaryta klaida.

Kaip patekome į tokią situaciją? Na, tokia yra demokratijos kaina. Nieko nepadarysi. Esame parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės valdymo formos elementais. Parlamente dažnai kyla tokių klausimų, ypač tokiu metu, kai apskritai aidi labai daug kaltinimų. Toks kontekstas skatina naujus tyrimus. Kita vertus, vadinamasis pranešėjo tyrimas šiek tiek užsitęsė. Praėjusios kadencijos Seimas jo nebaigė, dabartinis vėl prie jo grįžo pasirodžius knygai apie VSD pranešėją. Sakyčiau, kad tam tikrų klausimų toje istorijoje tikrai yra. Todėl man atrodo, kad prezidentui tikrai reikėjo į juos atsakyti. Neigti, tvirtinti, kad visi kaltinimai neteisingi, absurdiški – tai ne argumentas. Dalį rinkėjų tai visgi gali paskatinti keisti sprendimus, už ką balsuoti. Neabejoju, kad šie klausimai prieš rinkimus toliau bus keliami, nes tarp kandidatų į prezidentus yra ir teisininkų“, – prognozavo politikas.

Kuo ilgiau šie klausimai bus neatsakyti, tuo daugiau ši problema bus eskaluojama, teigė ekspremjeras. „Dar kartą sakau: dabar daug kas priklauso nuo Seimo. Jeigu Seimas nepatvirtins šitų komisijos išvadų, bus viena situacija. Greičiausiai viskas tuo ir pasibaigs. Bet jei patvirtins, situacija bus visai kita. Valdantieji turbūt balsuos „už“, opozicija irgi turi savų interesų, yra iškėlusi savo kandidatų į prezidentus. Todėl visgi prognozuočiau, kad Seimas patvirtins komisijos išvadas. O tada visko gali būti, neatmesčiau ir apkaltos galimybės“, – sakė G.Kirkilas.

Mano, kad rinkėjų parama gali išaugti

Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narė, sakė mananti, kad galimų scenarijų po tyrimo komisijos išvadų paskelbimo yra labai daug.

„Daug kas priklausys nuo to, kaip ir pats prezidentas elgsis. Bet turbūt visi suprantame, kad tada, kai konservatoriai kažką puola, rinkėjų parama tam asmeniui paprastai išauga ir išlieka neištirpusi ilgą laiką. Manau, kad toks efektas gali kilti ir G.Nausėdos puolimo atveju, o jis jau žinos, kaip tą panaudoti. Aišku, yra ir su tuo susijusių rizikos veiksnių. Politologai žino, kad jeigu koks nors asmuo nuolat verčiamas aiškintis, jei vis kartojama, kad jis nėra atsakęs į kažkokius klausimus, ir jeigu tai trunka gana ilgai, natūralu, kad dėl to pradeda mažėti reitingai. Žmogus paprasčiausiai ima atrodyti nepatikimas. Mano galva, konservatorių rinkimų štabas todėl ir žaidžia su tomis komisijos išvadomis, bandydamas įvelti prezidentūrą į nuolatinį aiškinimąsi. Mes jau matėme, kad konservatorių komunikacija remiasi teiginiu, jog prezidentas G.Nausėda neatsakė į 70 komisijos pateiktų klausimų. Panašu, kad jie bando stumti prezidentą į tą besiaiškinančio asmens poziciją. Girdi, kodėl jis į tuos klausimus neatsakinėja? Bet mes visi turbūt suprantame, kad jeigu atsakytų, konservatoriai pareikštų, jog prezidentas atsakė nepilnai, todėl reikėtų jam užduoti papildomų klausimų. Turbūt būtų sakoma, kad jis kažką slepia, o jei paaiškėtų, kad kažkas pasakė kitaip, būtų tvirtinama, kad prezidentas meluoja, ir panašiai. Tad manau, kad konservatoriai bando sukti tokį ratą. Kol kas tai vyksta nesėkmingai, nes matyti, jog ir valdančiojoje koalicijoje yra abejojančių komisijos išvadomis, kurios iš tikrųjų kai kuriose vietose verčia kilstelėti antakius iš nuostabos“, – sakė politikė.

Anot jos, išvadose yra paradoksalių dalykų, pavyzdžiui, komisija konstatuoja, kad pranešėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl rekomenduoja Vyriausybei ją atlyginti. „Tačiau Lietuvoje ne Seimo komisijos konstatuoja turtinę ar neturtinę žalą. Tam yra teismai, prokuratūra. Žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, o ne Seimui pamojus ar Vyriausybei nurodžius. Tie paradoksalūs dalykai išvadose, manau, mažina jų rėmėjų skaičių, nes ir dalis valdančiųjų supranta, kad kai kur komisija yra viršijusi savo įgaliojimų ribas“, – pridūrė Seimo narė.

A.Širinskienės teigimu, matant ir išvadų nepagrįstumą, ir kai kuriuos nutylėjimus, galų gale bandymą vadinamajame baltarusiškų trąšų epizode dabartinę politinę situaciją pritaikyti 2019 metams, kai ji buvo visiškai kitokia, kai nebuvo jokių sankcijų Baltarusijai, rodo, kad vis dėlto komisijos sprendimas yra ne teisinis, o politinis, priimtas valdančiųjų balsais ir skirtas paskutiniams rinkimų politinės kampanijos mėnesiams. „Panašu, kad būtent tai ir vyksta dabar. Visi diskutuojame apie išvadas, ir valdantieji kelia retorinį klausimą, kodėl G.Nausėda nieko neatsakė. Nors kažkodėl jiems nekilo tas pats klausimas, kai praėjusią kadenciją Gabrielius Landsbergis atsisakė liudyti Seimo laikinajai tyrimo komisijai, tyrusiai galimą neteisėtą poveikį politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams“, – pridūrė pašnekovė.

Paklausta, ar visa ši istorija gali atvesti prie apkaltos prezidentui, A.Širinskienė atsakė, kad net technine prasme, skaičiuojant terminus, kiek trunka Seimo apkaltos komisijos, kurią reikėtų formuoti, veikla, kiek Seimui tektų laukti atsakymo iš Konstitucinio Teismo, esą yra akivaizdu, jog išvada dėl apkaltos būtų parengta jau po prezidento rinkimų. „Todėl vykdyti apkaltos prezidentui yra neįmanoma. Teoriškai apkalta galėtų būti dėl galimo priesaikos sulaužymo, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad tokiu atveju, jei nutrūksta asmens įgaliojimai, ir jis vėl duoda naują priesaiką, apkalta negali būti rengiama už praeityje, buvusioje kadencijoje, padarytus dalykus. Todėl manau, kad kalbėjimas apie apkaltą yra daugiau oro virpinimas ir noras dramatizuoti, nes žmonės labai domisi apkaltomis. Žodis „apkalta“ skamba gana baisiai, ir kai jį prikergi prie kandidato, kuris yra tavo konkurentas, pavardės, tai be jokių abejonių tampa bandymu kirsti per jo reputaciją rinkėjų akyse. Šiuo atveju aš tikrai netikiu apkaltos rezultatais, nes ji vien dėl terminų yra neįmanoma“, – sakė A.Širinskienė.

Pasak jos, labai gaila, kad šioje Seimo kadencijoje apkaltos sąvoka buvo nuvalkiota Petro Gražulio ir Remigijaus Žemaitaičio apkaltomis, manipuliavimais dėl G.Nausėdos. „Laikinos tyrimo komisijos – tikrai geras Seimo instrumentas, tačiau atlikdami tyrimą likus dviem mėnesiams iki rinkimų labai jį nuvertiname. Niekas netrukdė steigti laikinąją tyrimo komisiją dėl pirmosios G.Nausėdos rinkimų kampanijos pernai pavasarį, kai buvo išleista knyga „Pranešėjas ir prezidentas“. Tai nebūtų sutapę su rinkimais, ir politikų akyse tokios komisijos išvados būtų atrodžiusios šiek tiek kitaip. Dabar, kai matai, jog buvo išlauktas laikas, nes kai kurie klausimai keliami dar nuo 2019 metų, norisi pasiteirauti: kas neleido Seimui ieškoti atsakymų į juos 2020 metais ar, pasikeitus kadencijai, 2021-aisiais? Niekas netrukdė tada pradėti tyrimus, tačiau, pasirodo, reikėjo sulaukti naujų prezidento rinkimų išvakarių. Man tikrai labai liūdnai atrodo, kad konservatorių skelbiamas tiesos ieškojimas iš esmės tampa priedanga rinkimų kampanijai vykdyti“, – apibendrino A.Širinskienė.