Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prezidento patarėja: ukrainiečių apgyvendinimas išlieka didžiausiu iššūkiu

Nors Ukrainos karo pabėgėlių integracija Lietuvoje vyksta sėkmingai, visgi didžiausiu iššūkiu išlieka asmenų apgyvendinimas, akcentuoja prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

„Manau, kad kasdien situacija gerėja (karo pabėgėlių integracijos – ELTA), ukrainiečiai gauna banko sąskaitas, gauna patvirtinimą ir leidimą gyventi Lietuvoje ir gali pretenduoti į visas socialines išmokas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja socialinės politikos ir ekonomikos klausimais.

Visgi, anot I. Segalovičienės, pagrindiniu iššūkiu išlieka karo pabėgėlių apgyvendinimas.

„Iš tiesų sistema yra tvari, ji veikia, bet reikia spręsti pavienius įgyvendinimo iššūkius, o jų taip pat nemažai likę. Kaip žinome, būstas, apgyvendinimas išlieka didžiausiu iššūkiu“, – pridūrė ji.

Be to, I. Segalovičienė pažymi, kad laiko klausimas taip pat yra vienas iš svarbiausių aspektų, siekiant užtikrinti sklandžią Ukrainos pabėgėlių integraciją.

„Socialinės paramos ir paslaugų konstrukcija šiandien yra sukonstruota, be jokios abejonės, pagrindiniai iššūkiai būtent yra laiko – per kiek laiko žmogus gauna leidimą gyventi ir kaip savivaldybė susitvarko su tais, kurie dar neturi leidimo gyventi, bet jau turi tą vadinamą laikiną apsaugą“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja.

ELTA primena, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pirmadienio duomenimis, Lietuvoje jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių, o iš viso darbo rinkoje sėkmingai integravosi daugiau nei 4,4 tūkst.

SADM teigimu, ukrainiečiai dirba jau 53 šalies savivaldybėse, didžioji dalis darbdavių įdarbina neterminuotai. Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Didžioji dalis ukrainiečių įsidarbino gamybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Ukrainiečiai pradėjo dirbti ir mokytojų padėjėjais, rinkodaros specialistais, apskaitininkais, choreografijos, anglų, rusų kalbos, matematikos mokytojais.

Be to, ministerijos teigimu, yra ir retesnių profesijų atstovų, kuriems pavyko įsidarbinti, pavyzdžiui, gyvūnų draustinio prižiūrėtoju, gelbėtoju, sanitarijos specialistu, cheminės analizės laborantu.

SADM nurodo, kad paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikė beveik pusė visų šalies savivaldybių. Savivaldybių parama artimiausiu metu plėsis – 17 iš 32 savivaldybių, dar nesuteikusių finansinės paramos, nurodė, kad jau numatyti savivaldybių tarybų posėdžiai, kuriuose bus patvirtinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo veiksmų.

Nurodoma, kad jau yra išdalinta daugiau kaip 30 tūkst. vienkartinių maisto kortelių (115 Eur vertės), apie 35 tūkst. higienos paketų, 35 tūkst. maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą per organizaciją „Gelbėkit vaikus“ gavo per 7 tūkst. vaikų iš Ukrainos, paramą daiktais, reikmenimis, paslaugomis gavo beveik 6 tūkst. ukrainiečių vaikų, parama kūdikio kraiteliu ir kitomis priemonėmis suteikta 130 nėščių moterų.

Į pagalbos Ukrainos pabėgėliams teikimą įsijungė daugiau nei 8600 savanorių, kurie dirba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, Lietuvos Carite, Maltos ordino pagalbos tarnyboje, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, „Maisto banke“.

Rekomenduojami video