Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prezidento patarėja: galimybių pasas neturėjo būti politinis spaudimas vakcinuotis

Vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad galimybių pasas nebeatitinka omikrono atmainos sukurtų realijų, todėl privalo būti peržiūrėtas. 

Anot I. Segalovičienės, galimybių pasas turėjo būti skirtas pandemijos valdymui, tačiau tapo politiniu spaudimu gyventojams vakcinuotis. 

„Prisiminkime, kokia buvo galimybių paso paskirtis. Tai bendrai į galimybių pasą žvelgti turėjome ir jį taikėme turbūt dėl to, kad siekėme valdyti pandemiją, susirgimų skaičių, nemaišyti žmonių srautų. Ir tikrai tai neturėjo būti iš principo politinis spaudimas vakcinuotis. Visų pirma tai yra epidemiologinė priemonė būtent srautų valdymui ir saugiam buvimui nesergančių žmonių vienoje vietoje. Atėjus omikron atmainai, daug kas labai keičiasi. Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirtas imunizuoti, neatitinka tos naujosios omikron bangos realijų, nes mes labai aiškiai matome ir duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga tikrai ir skiepyti žmonės. Ir serga ne tik dviem dozėmis, bet ir trimis dozėmis skiepyti žmonės”, – antradienį „Žinių radijui” teigė prezidento vyriausioji patarėja. 

I. Segalovičienės teigimu, galimybių pasas kūrė ne tik pozityvias paskatas vakcinuotis. Pasak jos, gyventojus paskatinti skiepytis galima ir kitais būdais.

„Taip, jis kuria paskatas vakcinuotis ir ne visą laiką pozityvias, nes to paties tikslo galima siekti ir įvairiais kitais būdais. Kaip žinome, pats tvariausiais toks, sąmoningiausias būdas yra skatinti žmonių sąmoningumą”, – teigė I. Segalovičienė kartu pridurdama, kad atlikti sociologiniai tyrimai parodė, jog galimybių pasas nėra pakankama paskata gyventojams skiepytis. 

„Iš tiesų matėme vieną labai išsamų sociologinį tyrimą, kuris vertino priežastis žmonių, kodėl jie vakcinuojasi ir buvo kvestionuojama būtent galimybių paso nauda. Vis dėlto didžioji dauguma, daugiau kaip 50 procentų žmonių vakcinuojasi iš sąmoningumo paskatų, tuo tarpu tik 6 procentus respondentų paskatino vakcinuotis galimybių pasas. Tai skaičius, kuris rodo, viena vertus, žmonių sąmoningumą, kita vertus, jis indikuoja dėl galimybių paso neveiksmingumo, nepakankamo veiksmingumo tam politiniam lūkesčiui dėl vakcinavimo”, – teigė I. Segalovičienė. 

Sunku pasakyti, ar galimybių paso turėtų būti visiškai atsisakyta

Vis tik I. Segolovičienė teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar galimybių paso reikėtų atsisakyti.  

„Sunku pasakyti. Iš tikrųjų mes turime gyventi omikrono bangoje ir labai stipriai analizuoti nacionalinius duomenis, kaip jie atrodo. Ir būtent omikrono rezultatai ir visa pandemijos eiga šitam variante atsakys į ne vieną klausimą“, – sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja pabrėžia, kad visų pirma reikėtų įsivertinti, kokioms sritims galimybių paso taikymas yra epidemiologiškai naudingas, taip pat, kaip šią priemonę vertina visuomenė.

„Be tų duomenų kiek galimybių pasas, kokioms sritims epidemiologiškai yra naudingas, kartu reikia įsivertinti ir tuos vertybinius aspektus, visuomenės poreikį, visuomenės nuomonę, kaip yra vertinama šita priemonė, ar žmonės jaučiasi, kad tai yra naudinga“, – sakė prezidento patarėja. 

„Kitaip tariant, dėl paties atsisakymo taip kategoriškai nereikėtų sakyti, be jokios abejonės, pirmiausiai turėtume turėti ne vieną variantą ir kiekvieno varianto įsivertinti epidemiologinį naudingumą. Ne politinį, ne kažkokį kitokį, bet epidemiologinį naudingumą. Ir prezidentas ne kartą yra pasisakęs, kad ekspertų nuomonė turėtų būti prioritetinė šioje vietoje ir turime remtis būtent ja“, – taip pat pažymėjo ji.

Rekomenduojami video