– Seimas antradienį spręs, ar į plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti naujojo Darbo kodekso svarstymą. Tai neaiškumų dar yra?

– Yra vienintelis neaiškumas – ne kartą mūsų įvardintas principas, kad Seimas turėtų pateikti Darbo kodeksą taip, kaip buvo sutarta Trišalėje taryboje, t. y. skatinant derėtis darbdavius ir darbuotojų atstovus. Tos derybos buvo gana sėkmingos, jos įvyko. <...> Tačiau buvo keletas pataisų, kurios buvo užregistruotos iki Trišalės tarybos.

Dabar yra septynios intervencijos į kodeksą. Nuspręsta, kad Trišalė taryba dėl tų septynių pataisų, kurios nebuvo nagrinėtos, renkasi antradienį. Ji turėtų pasisakyti. Tada, atsižvelgiant į Trišalės tarybos nuomonę, būtų galima spręsti plenariniame posėdyje, kurioms pataisoms pritarti ir kurias atmesti.

– Tos septynios pataisos svarbios?

– Tikrai nemanau, kad jos yra esminės. Juo labiau kad, ko gero, nė vienos iš jų nėra tokia, kuri gintų arba atstovautų darbuotojų interesams. Jos yra daugiau techninio pobūdžio, kai kurios tokios, kurios tikrai reikalingos aptarti Trišalėje taryboje.

– Vaistų gamintojai turėjo apsispręsti, ar mažina kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Vyriausybė balandžio pabaigoje priėmė reikalavimą, kad vaistai Lietuvai būtų teikiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina, nei vadinamosiose referencinėse šalyse. Kokia yra padėtis? Kaip tai atsilieps pacientams? Vaistinių asociacija sako, kad esą dalis vaistų gali ir brangti.

– Tikrai turėjome didžiulę problemą su kompensuojamais vaistais. Tai buvo didžiulė našta ir valstybei, ir gyventojams, kurie primokėdavo kelias dešimtis milijonų eurų. Tikrai buvo nenormali situacija, kad apie 90 proc. deklaruojamų kainų buvo didesnės, negu gamintojų pateikiamos kainos referencinėse valstybėse, geografiškai ir ekonomiškai Lietuvai artimose šalyse.

Ilgus dešimtmečius ši situacija nebuvo keičiama, todėl vyriausybė padarė keletą žingsnių, kurie bus toliau daromi Seime, kad būtų galima tas kainas šiek tiek mažinti. Bent jau priimti sprendimai gyventojams leistų per metus sutaupyti apie 20 mln. eurų. Privalomas sveikatos draudimo fondas sutaupytų apie 10 mln. eurų. Manau, ir Konkurencijos tarybos rekomendacijos būtų įgyvendintos, todėl tokie sprendimai priimti.

– Pirmadienį susitikote su festivalio, kultūros ir sporto renginių organizatoriais. Pagrindinė tema – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Ar radote bendrą kalbą?

– Radome bendrą kalbą. Labai apgailestauju, kad jie atėjo tada, kai jau įstatymų projektai svarstomi Seime. Iki to laiko jie nelabai domėjosi ar nenorėjo domėtis. Kai pamatė projektus, galimus ribojus ir grėsmes, pirmiausia, jų verslams, tada jau ir sujudo.

Dar daugiau, akivaizdu, kad žmonės, kurie atėjo, tikrai nėra įsigilinę į pačius įstatymo projektus. Yra daug interpretacijų, daug nesuvokimo. Tai rodo teisės aktų projektų nekokybiškumą.

Vyriausybė tikrai girdi partnerius. Vyriausybėje, prieš teikiant išvadą dėl įstatymo projekto, gana intensyviai lankėsi visų, ir asociotų struktūrų, ir socialinių partnerių, atstovai, kurie diskutavo, teikė savo argumentus. Kaip minėjau, vyriausybė tikrai pabandė surasti subalansuotą variantą.

Dėl tų aštriausių klausimų, kurie galbūt kėlė daugiausia diskusijų, pirmadienį mūsų frakcijos narių buvo įregistruotos pataisos, kurios nepalieka vietos interpretacijai.

Kalbant apie masinius renginius, festivalius, tai tikrai jokios grėsmės jiems nėra. Turbūt aštresnės diskusijos lieka dėl amžiaus, nuo kurio būtų galima įsigyti alkoholio, ir dėl trumpalaikių licencijų nestacionarioms lauko kavinėms.

– Tai nežymių pakeitimų ir išlygų dar gali būti?

– Gali visko būti, pakeitimų gali būti. Galiausiai, mes pirmadienį aptarėme, kad nė vienas įstatymas neįsigalioja nuo priėmimo dienos. Kai kurios nuostatos įsigalios nuo 2020 m., kai kurios – nuo 2018 m. sausio 1 d. Gali būti taip, kad tie terminai gali irgi būti koreguojami.

Tai gali būti padaryta atsižvelgiant į ilgalaikes sutartis. Tai gali būti ne vienerių ir ne dvejų metų įsipareigojimai, pavyzdžiui, reklamos sutartys, susijusios su rėmimu.

Tikrai Seime dar turime sudėlioti tuos saugiklius, kad pats procesas būtų civilizuotas ir išlaikytų pagrindinius teisės principus.

– Antradienį specialistai pristatys, kokie veiksmai labiausiai padėtų sumažinti girtavimo mąstą Lietuvoje. Trečdalį alkoholio Lietuvoje suvartoja tie žmonės, kurie gauna mažas pajamas, gyvena kaime. Daugiausia girtauja bedarbiai, žmonės, kurie neturi pakankamai užimtumo. Kaip sako specialistai, šie žmonės geria stiprų alų, pigų spirituotą vyną. Medikai pasigenda kompleksinių priemonių, kurios būtų nukreiptos į labiausiai girtaujančius ar nuo alkoholizmo kenčiančius. Kaip ketinama atkreipti dėmesį į tuos žmones?

– Jūs įvardinote vieną iš tokių socialinių grupių, kuri kenčia labiausiai. Socialinės apsaugos ministerija dabar kaip tik rengia ilgalaikį planą, atskiras socialines grupes arba labiausiai paveikiamas socialines grupes. Šis planas apimtų gerokai daugiau priemonių. Tai ir gydymo paslaugų suteikimas, ir pasiūlymai, kaip praleisti laisvalaikį. Nekalbu apie tai, kad vyriausybės darbotvarkėje numatytas ir darbo vietų regionuose kūrimas, regioninės politikos pakeitimas, verslo investicijų skatinimas.

Tai priemonės, kurios ilgalaikėje perspektyvoje tikrai gali leisti sumažinti pasekmes, bet šiandien kalbame apie tuos įstatymus, kurie registruoti praeitoje kadencijoje ir piliečių iniciatyva surinkti ir nukreipti į prieinamumo mažinimą.

Šios priemonės viena kitai neprieštarauja, netrukdo. Laikausi tvirtos nuomonės – po šių įstatymų, ribojančių alkoholio prieinamumą priėmimo, negali būti padėtas taškas, negali būti pasakyta, kad išsprendėme problemą. Ne, tai pirmas žingsnis, kalbant apie kompleksines priemones, sprendžiant situaciją, kurią turime visuomenėje. Kad problemų turime, turbūt neigti būtų sudėtinga.