Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prekybininkai suglumę dėl galimybių paso: nežino, kaip tikrinti tūkstančius žmonių prie kiekvieno įėjimo

Verslas rugsėjo mėnesio laukia ne ką labiau, nei į klases grįžtantys mokiniai. Dalis įmonių nežino, kaip nuo rugsėjo 13-osios atrodys privalomas galimybių pasų tikrinimas, nežino, kiek jiems reikės papildomų darbuotojų, pinigų, tad laukia Vyriausybės paaiškinimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad viskas jau paruošta ir aiškina, kada dėl galimybių paso tikrinimo baudą turės mokėti verslas, o kada parduotuvės klientas. Labiausiai gudraujantiems gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Kaune įsikūręs prekybos miestelis „Urmas“ turi 70 įėjimų į bendras prekybos sales. Jei Vyriausybė nepersigalvos, nuo rugsėjo 13-os kiekvienas atėjęs klientas bus aptarnaujamas tik su galimybių pasu. Gyventojai sunerimę.

„Eisim apsipirkti su galimybių pasu, turime visi skiepytis, kad tvarka būtų. Geriau pavargti, negu vėl visiems užsidaryti ir vėl likti be darbų“, – sako gyventojas. „Eisiu kitur tiesiog, nemanau, kad yra tokia būtinybė“, – teigia kitas.

„Labai blogai, dabar išskirsto žmones, kurie gali eiti į brangesnes parduotuves, kurie gali eiti į pigesnes. Rūšiuoja, surūšiuoja žmones“, – tvirtina kaunietis.

Daliai verslininkų užkliūva, kad likus mažiau nei mėnesiui iki naujų ribojimų pradžios, valdžia jiems vis dar aiškiai neišdėstė tvarkos, kaip turės vykti masinis galimybių pasų tikrinimas.

„Nėra nei vieno nutarimo, tesiės akto nurodančio, kas bus atsakingas už tikrinimą, ir kaip tą tikrinimo procesą reikėtų organizuoti“, – sako prekybos miestelio „Urmas“ atstovė Dovilė Lengvenienė. Dėl to prekybininkai ruošiasi įvairiausiems scenarijams. Ir paprasčiausiems, kai dalis atsakomybės tektų pirkėjams.

„Spausdinsime plakatus, kabinsim prie durų, kad neaptarnaujame lankytojų neturinčių galimybių paso. Tai teks užklijuoti beveik ant visų 70-ies esančių durų į sales“, – sako D. Lengvenienė.

Ir sudėtingiausia, kai prekybos vietos šeimininkai privalės tikrinti kiekvieną į teritoriją patenkantį asmenį. „Jeigu prisireiks, kad teks uždaryti dalį įėjimų arba mums patiems tikrinti kiekvieną, kiekvieną pirkėją, galbūt tą darysime net prie įvažiavimų į „Urmo" prekybos miestelį.

Pareikalaus daug resursų ir mes matome diskriminaciją lyginant su prekybos tinklais, kurie turės prekybą nesuvaržytą, neapribotą, galės prekiauti ne tik būtinosiomis prekėmis“, – teigia D. Lengvenienė.

Turgaviečių, smulkiųjų verslų atstovai piktinasi nežinantys, iš kur paimti žmonių ir resursų žmonių patikroms.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako: „Yra verslo, kuriame yra nuo vieno iki 9-ių darbuotojų. Didžioji dalis yra nuo 1 iki 4 darbuotojų. Dirba šeimos nariai. Jie daro viską tą patį, ką daro didelėje įmonėje. Vadinasi, arba reikia viena žmogų nuimti ir pastatyti tikrinti galimybių pasams, tai yra didžiulė ne tik administracinė, bet ir finansinė našta.“

Prekyviečių ir turgaviečių atstovas Vytenis Butkevičius sako: „Kas liečia turgavietes, pas mus ir taip yra gera ventiliacija, milžiniški plotai ir visi paviljonai yra netgi su pertekline ventiliacija. Kam šitą verslą dar labiau apkrauti reikalavimais, kai mes ir taip esam patys saugiausi. Šitas virusas yra uždarų patalpų liga. Yra labai daug įėjimų, labai daug išėjimų, kaip tą sukontroliuoti, kas prisiims atsakomybę.“

Galimybių pasą pristačiusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija aiškina, kad liūto dalį atsakomybės už tikrinimą turės prisiimti prekybos plotų savininkai, kurie privalės užtikrinti, kad kiekvienas asmuo būtų patikrintas. Tiesa, tvarka yra supaprastinta, prekybininkai neprivalės tikrinti asmens dokumentų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis teigia: „Verslo atstovas, paslaugos tiekėjas turi patikrinti, ar žmogus turi galimybių pasą. Jeigu kyla kažkokių abejonių ar klausimų, lygiai taip pat yra numatyta galimybė patikrinti ir asmens dokumentą, bet tai tikrai nėra privaloma.“ Gresia tūkstantinės baudos Verslas gaus baudą iki 6 tūkst. eurų tik tuo atveju, jei aptarnaus ir įsileis nepatikrintus žmones be galimybių paso. Jei klientas ateis ne su savo arba su padirbtu pasu ir įklius tikrintojams, pažeidėjas bus baudžiamas už dokumentų klastojimą, kas gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

„Atsakomybė žmogaus, jeigu žmogus klastotų dokumentus, to paties žmogaus atsakomybė. Nesvarbu, ar tai yra galimybių pasas ar kitas dokumentas“, – sako V. Jurgutis. Tiesa, vis dar išlieka nedidelė tikimybė, kad viso šito pasiruošimo naujiems ribojimams ir neprireiks.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, jei iki rugsėjo 13-osios Lietuvoje sumažės COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse, nauji ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams nebus įvesti. „Iš gulančių žmonių į ligonines, didžioji dalis, arti 90-ies procentų, yra neskiepyti nei viena doze. Vakar naujai į ligoninę paguldytų žmonių buvo beveik 70-imt, ir tai yra daug. Ir jei net skiepijimosi tempas bus spartus, bet ligoninės pildysis dar sparčiau, tai natūralu, kad tie apribojimai bus labai sunkiai išvengiami“, – sakė I. Šimonytė. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gulti 425 COVID-19 pacientai. Šalyje bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo du trečdaliai 18 metų ir vyresnių gyventojų.

Karolis Klikna

Rekomenduojami video