Politinė kova ant trejų šiemet rengiamų nacionalinių rinkimų iešmo vieną po kito pradėjo verti pergales ir pralaimėjimus. Atskirti jų skonį sunku ne tik rinkėjams, bet ir politikams: rinkimų rezultatai partijų politinėse virtuvėse tuoj pat apibarstomi šleikščiais viešųjų ryšių prieskoniais.

Triuškinama pergalė

Šįkart daug kam nuviliančiai nuobodžioje prezidento rinkimų kampanijoje, kurios didžiausia intriga buvo klausimas, kas kartu su prezidentu Gitanu Nausėda išeis į antrąjį rinkimų turą, pagaliau padėtas taškas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino galutinius antrojo rinkimų turo rezultatus – G.Nausėda oficialiai pripažintas rinkimų nugalėtoju, jam įteiktas Respublikos prezidento pažymėjimas.

Remiantis galutiniais VRK duomenimis, dabartinį šalies vadovą parėmė 74,15 proc. balsuoti atėjusių rinkėjų. Tai sudaro 36,9 proc. rinkėjų sąrašuose esančių Lietuvos piliečių. Iš viso G.Nausėda gavo 886 874 rinkėjų balsus, jis nugalėjo visose Lietuvos savivaldybėse. Premjerė Ingrida Šimonytė surinko 291 054 balsus: už ją antrajame ture balsavo 24,34 proc. rinkėjų, arba 12 proc. rinkėjų sąrašuose esančių piliečių. Taip pat VRK paskelbė galutinį rinkėjų aktyvumo rodiklį: antrajame rinkimų ture dalyvavo 49,74 proc. rinkėjų.

Viena pirmųjų I.Šimonytės pralaimėjimą G.Nausėdai „triuškinamu“ įvardijo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, iškart po antrojo rinkimų turo pasidžiaugusi teisingu savo partijos sprendimu paremti perrinktą prezidentą G.Nausėdą. Pasak LSDP pirmininkės, premjerei nereikėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, taip bandant gelbėti savo pačios partiją. „Žmonės yra tiesiog nusivylę. Ir iš tikrųjų vargu bau premjerei I.Šimonytei reikėjo gelbėti taip konservatorių partiją ir eiti į rinkimus. Ji puikiai žinojo, kad pergale net nekvepia, tačiau, man atrodo, kad rezultatas buvo labai blogas“, – VRK dar skaičiuojant antrojo turo biuletenius svarstė V.Blinkevičiūtė.

Politikos apžvalgininkai, pamatę preliminarius antrojo rinkimų turo rezultatus, prabilo apie beprecedentę prezidento G.Nausėdos pergalę: dar niekam po nepriklausomybės atkūrimo prezidento rinkimuose nėra pavykę surinkti daugiau nei 74 proc. rinkėjų balsų. Ankstesnis rekordas priklausė prezidentei Daliai Grybauskaitei, už kurią 2009 m. prezidento rinkimuose savo balsus atidavė daugiau nei 69 proc. rinkėjų.

Regis, pirminė nuostaba sužinojus, kad antrajame rinkimų ture gavo net triskart mažiau rinkėjų balsų, nei jos varžovas, premjerę I.Šimonytę paskatino iškart po prezidento G.Nausėdos pasveikinimo sureaguoti į tokį įspūdingą pralaimėjimą. Politikė nurodė galimas jo priežastis. „Matyt, kad trejų su puse metų kadencija nepridėjo lengvumo kandidatuojant. Tačiau, prisimenant, kad buvo besistengiančių, kad I.Šimonytė nepatektų į antrąjį turą ir netgi tam kūrusių specialių strategijų ir buvo daug diskusijų apie tai, kad apskritai į antrąjį turą man būtų sunku patekti, tai džiaugiuosi tuo, kad pavyko ir patekti, ir užtikrinti alternatyvą daliai Lietuvos rinkėjų“, – sakė ji žurnalistams.

Į beprecedentę G.Nausėdos pergalę rinkimuose I.Šimonytė sureagavo ta pačia retorine tonacija paminėjusi kitus precedento neturinčius atvejus, kurie, matyt, turėjo sumažinti jos rėmėjų šoką išvydus balsavimo rezultatus. „Bandžiau prisiminti kokį nors premjerą, kuris, dalyvaudamas rinkimuose, buvo į antrąjį turą patekęs – neprisiminiau. Bandžiau prisiminti kokį nors konservatorių – irgi neprisiminiau. Kaip ten besusiklostytų tie galutiniai skaičiai, vis tiek tai yra didelis pasitikėjimas. Žmonės, kurie manimi tiki, man yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – tvirtino premjerė.

Nepralaimėjo!

Iš visko sprendžiant, tie TV žiūrovai, kuriuos rinkimų vakarą stebino džiūgavimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabe ir skambūs sveikinimai I.Šimonytei, iš rinkimų apylinkių plūstant vis naujiems triuškinamą G.Nausėdos pergalę liudijantiems rezultatams, nelabai susigaudė situacijoje. Juk stebėtis nebuvo ko: pasirodo, konservatoriai iš tikrųjų šventė pergalę!

Antai Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pareiškė, kad nors premjerė I.Šimonytė ir nebuvo išrinkta prezidente, jos pasirodymo rinkimuose negalima vadinti pralaimėjimu. „Aš norėčiau sakyti, kad nepralaimėjo, bet ir nelaimėjo“, – Eltai sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, pridūrusi, kad rinkimų rezultatai parodė, jog konservatorių rinkėjų ratas yra stabilus.

„Tai, man atrodo, yra skirtumas, kad vis dėlto didelė dalis Lietuvos žmonių, Lietuvos piliečių išreiškė palaikymą I.Šimonytei ir esame dėkingi jiems. Tai rodo, kad turime savo stabilų palaikytojų ratą“, – pabrėžė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Anot jos, skaičiuojant balsavusiųjų už I.Šimonytę procentus nuo visų balsų ir gal net ir absoliučius skaičius, tikrai matyti, kad konservatoriai yra „gerame kelyje“.

Rinkimų naktį konservatorių stovykloje keistai nuskambėjusį politinį apreiškimą, kad I.Šimonytės pralaimėjimas iš tiesų yra laimėjimas, pasigavo ir europarlamentaras Andrius Kubilius, parėmęs jį matematiniais argumentais. Jis atkreipė dėmesį, kad I.Šimonytė, nors šiuose prezidento rinkimuose gavo 160 tūkst. balsų mažiau nei 2019 m., vis dėlto surinko jų tiek pat, kiek Tėvynės sąjunga gavo per 2020 m. Seimo rinkimus – 280 tūkst.

„Mūsų rinkėjai, kurie balsavo Seimo rinkimuose 2020 m., tokia Vyriausybės veikla tikrai nėra nusivylę. Lygiai toks pat skaičius jų šiandien balsavo už I.Šimonytę. Galima tikėtis, kad jie taip pat balsuos ir ateinančiuose Seimo rinkimuose. O tai pirmajame ture mums net gali garantuoti pirmą vietą. Klausimas, kaip atrodys antras turas ir vienmandatės apygardos. Pamatysime. Bet mes galime sau prognozuoti labai neblogą perspektyvą ateinančiuose rinkimuose, paneigdami daugelio politikos ekspertų laidotuvių maršus, kurie, kaip paaiškėjo šiuose rinkimuose, buvo gerokai per ankstyvi“, – sakė A.Kubilius „Lrytas.TV“ žiūrovams.

Matyt, ekspremjeras yra taip įtikėjęs I.Šimonytės pergale, kad po retorinio žongliravimo TV3 laidos vedėjo pagaliau tiesiai paklaustas, ar premjerė visgi pralaimėjo prezidento rinkimus, po trumpos pauzės atsakė: „Nelaimėjo.“ Anot A.Kubiliaus, neaišku, kaip traktuoti laimėjimą. „Ar galima sakyti, kad G.Nausėda triuškinamai laimėjo? Aš dar sykį galiu pakartoti, G.Nausėda gavo 3 tūkst. balsų mažiau, nei gavo 2019 m. Kas nors gali išversti, kad, žiūrėkit, ir G.Nausėda nelaimėjo. Ne, jis tikrai laimėjo, bet tai nėra kažkas ypatingai... Žymiai daugiau balsų jis negavo“, – apibendrino buvęs Tėvynės sąjungos pirmininkas.

Siūlo neturėti iliuzijų

Ar tai, kad Tėvynės sąjungos atstovai bando neigti rinkimų rezultatų atskleistą politinę tikrovę, gali reikšti žymiai rimtesnes vidines bėdas, nei negrabūs bandymai dangstytis viešųjų ryšių figos lapeliu? Juk neigimas, anot mokslininkų, yra vienas iš psichologinės gynybos mechanizmų. Tai būdas išgyventi nemalonumus, atsisakant priimti faktą ar įvairius baimę sukeliančius dirgiklius, pavyzdžiui, nemalonias mintis. Gal tokį gynybos mechanizmą tam tikromis aplinkybėmis įjungia ne tik pavieniai žmonės, bet ir kolektyvai, tarkime, politinės partijos? Matyt, reikėtų pripažinti, kad A.Kubiliaus pasitelkta rinkimų matematika išties gali sukelti liguistumą. Pakanka paviršutiniško žvilgsnio į kai kurių prezidento rinkimų apylinkių, kurios tradiciškai laikomos Tėvynės sąjungos tvirtovėmis, rezultatus, ir iškart apniks neramios mintys. Antai Vilniuje, B.Sruogos rinkimų apylinkėje (Nr. 111), per 5 metus, nuo 2019 m. prezidento rinkimų, I.Šimonytė prarado 26 proc. savo rinkėjų balsų. Švyturio rinkimų apylinkėje (Nr. 109) jų sumažėjo 11 proc., Šilo (Nr. 105) ir L.Sapiegos (Nr. 104) – po 13 proc., o Saulėtekio (Nr. 112) – net 49 proc. Jei tokios permainos vyksta ir kitose konservatorių rinkiminėse tvirtovėse, dešimtmečiais drausmingai balsuojančiose už partijos kandidatus, ar tai turėtų reikšti, kad Tėvynės sąjungos rėmėjų branduolyje vyksta tektoninės permainos? Kad jis vis smarkiau traukiasi? Net Vilniuje, netgi Antakalnyje?

„Manau, kad taip“, – šitaip į klausimą, ar konservatoriai patylomis nagrinės tokių prezidento rinkimų rezultatų priežastis, atsakė politologas Bernaras Ivanovas. „Visada rengiamos neviešos apklausos, jie puikiai žino, kas vyksta, kas su jais ne taip. Visa tai daroma, bet suprantate – kaip tu gali išmokyti seną šunį naujų triukų? Čia kaip sename sovietiniame anekdote: kaip bemontuotų žmogelis iš buvusios karinės gamyklos nugvelbtas siuvimo mašinų detales, vis tiek Kalašnikovo automatas gaunasi. Taip ir čia: ką jie bedarytų, kaip besikeistų vietomis, vis tiek išeina „šurajevystė“. Ir tą mes matome. Kitaip ir negali būti – iš tų detalių, kurias jie turi pasigaminę, nieko kito nebus. Jie akivaizdžiai yra labai nelankstūs, akivaizdžiai tai yra autoritarinio pobūdžio politinė jėga, kuri pretenduoja į vienintelę tiesą Lietuvoje. O tai yra tiesiog juokinga. Jeigu prieš 25 metus tai dar galėjo kažkaip suveikti, tai dabar... Man atrodo, kad ir patys jų lyderiai numoja ranka į tuos duomenis, kuriuos jų aktyvistai prieš rinkimus jiems atneša. Todėl šios partijos perspektyvos, manyčiau, yra ganėtinai miglotos“, – prognozavo politologas.

Svarstydamas, kur gali atvesti politikus toks tikrovės neigimas, kai apie pralaimėjimą kalbama kaip apie pergalę, B.Ivanovas atkreipė dėmesį, kad apskritai mūsų rinkimai yra labai įdomūs. „Gal konservatoriai turėjo galvoje, jog tai, kad juos laimėjo buvęs banko vadovo patarėjas, yra jų pergalė? Juk jų aljansas su bankininkais visada buvo gana ryškus, jie, kaip matėme, labai stengiasi, kad visi tie puikūs bankai Lietuvoje jaustųsi kuo geriau, kad juos kuo mažiau skriaustų. Nors bankų apmokestinimas bus pratęstas, mokesčių suma jiems palyginti juokinga. O jei kalbėtume plačiau, tai konservatoriai, be abejonės, užsiima psichoterapija. Kas jiems daugiau belieka? Didžiulis jų pasiekimas, kad šiaip ne taip pavyko prastumti I.Šimonytę į antrąjį rinkimų turą, tik labai keista, kad ji tik tiek balsų surinko. Juk pagal visą logiką antrajame ture ji turėjo gauti daugiau negu tie 25 proc. Bet, aišku, galbūt kas nors tiesiog numojo ranka ir neatėjo balsuoti“, – pridūrė pašnekovas.

B.Ivanovo teigimu, rinkimai nėra esminis dalykas tikrai demokratijai įtvirtinti. „Esminis dalykas – pilietinė konsolidacija, pilietinės visuomenės socialinių institucijų suformavimas, žmonių gebėjimas priversti politikus dirbti viešajam interesui. O ne manyti, kad štai išsirinkome savo atstovus, ir jie bus šventi“, – sakė politologas.

Pasak jo, reikia nustoti save apgaudinėti. „Socdemai yra lygiai tokie patys konservatoriai. Visiškai tokie patys, jokių skirtumų tarp jų nėra – aš kalbu apie esmę. Jie tik estetiškai kažkiek skirtingi: gal šukuosena kitokia, retorika švelnesnė, ne tokia užribinė, beprotiška. Bet esmės tai nekeičia. Jei kas mano, kad ateis, pabalsuos už socdemus, ir jam rojus žemėje prasidės, tas smarkiai klysta. Garantuoju, kad atėję socdemai su „skvernelininkais“ prastums visus tuos naujus mokesčius, kuriuos nevykusiai bandė stumti konservatoriai, padarys visas šlykščiausias „reformas“, eilinį kartą apiplėš pensininkus, mokytojus ir visus kitus, paaiškinę viską tuo, kad jie laimėjo rinkimus. Neva jiems tauta suteikė mandatą, todėl jie dabar gali daryti, ką nori. Kad ir kokia partija ateitų į valdžią, pas mus politinė savivalė, ypač pirmaisiais metais, aiškinama tuo, kad ji esą laimėjo rinkimus. O jeigu tu laimėjai, tai gali spirti mužikui į dantis. Nes mužikas renka ne tą, kuris jam tarnaus. Jis renka poną. Dvarponį, kuris jam spardys minkštąją. Tad, kaip sakoma, neturėkite iliuzijų, gausite, ko nusipelnėte, ir girdėsite aiškinant, kad tokia buvo jūsų valia“, – apibendrino B.Ivanovas.

Pasigedo savikritikos

Paklaustas, gal rinkimus pralaimėjusiai partijai būtų žymiai racionaliau ir naudingiau aiškiai pripažinti pralaimėjimą, įvardyti svarbiausias jo priežastis ir tvirtai pareikšti, jog padarytos klaidos bus ištaisytos, pamokos bus išmoktos, ir partija per kitus rinkimus sugrįš dar stipresnė ir išmintingesnė, politologas Andžejus Pukšto, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, atsakė, kad politinės retorikos pasirinkimas tokiu atveju – sudėtingas klausimas.

„Manau, Tėvynės sąjunga šia prasme lieka su savo ištikimais rinkėjais, nors jų gretos šiek tiek retėja. Palyginus su praėjusiais prezidento rinkimais, I.Šimonytė visgi pasirodė silpniau. Ji pralaimėjo ir visur regionuose. Jeigu laikaisi ištikimų savo rinkėjų, tai supranti, kad jie greičiausiai irgi taip mano, kaip sako partijos vadovai. Bet jeigu norima praplėsti savo rinkėjų ratą, manau, partijai reikalinga ir savikritiška refleksija. O ji gali būti įvairi. Manau, kad partijoje jau trūksta kandidatų, kurie galėtų Tėvynės sąjungos traukinį stumti į naujus prezidento rinkimus. Ko gero, trūksta ir susitarimų su koalicijos partneriais, kitomis partijomis. Manau, kad šįkart tokio susitelkimo pritrūko“, – sakė politologas.

Paprašytas pasvarstyti, kodėl apie triuškinamą I.Šimonytės pralaimėjimą prezidento rinkimuose prabilusi socialdemokratų lyderė V.Blinkevičiūtė įspūdingai tyli apie savo pačios planus vesti partiją į Seimo rinkimus, ir ar užsitęsusi lyderystės demonstravimo situacija kartais netapo komiška, A.Pukšto sakė sutinkantis, kad tai rimta problema.

„Čia yra mūsų politinių partijų tragedija. Šiuo požiūriu mes turbūt labai stipriai atsiliekame nuo Vakarų Europos, nuo Skandinavijos šalių. Ten visgi partijos lyderis yra labai aiškus. Tarkime, Vokietijoje partijos lyderis po laimėtų rinkimų automatiškai tampa premjeru. Jis prisiima atsakomybę ir už partiją, ir už Vyriausybę, ir už valstybę. Pas mus, deja, ir Gabrielius Landsbergis nenorėjo tapti premjeru. O laimėjus Ramūno Karbauskio partijai, atsirado negražus terminas „lizinginis premjeras“, ir ši sąvoka, ko gero, sugrįš su nauja jėga. Pas mus į rinkimus einančio partijos lyderio ir būsimo Vyriausybės vadovo vaidmenys lieka atskirti. Brandžiose demokratijose tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Vokietijoje, Švedijoje ar Olandijoje ta sistema yra paprasta ir aiški: yra partija, yra jos lyderis, ir jis veda į kovą savo partiją. O po rinkimų jis tampa arba opozicijos lyderiu, arba premjeru“, – pridūrė politologas.

Sisteminė problema

Ar rinkėjų nesutrikdė prieštaringi politiniai signalai po prezidento rinkimų: ir laimėjusioji, ir pralaimėjusioji pusė kalbėjo apie pasiektą laimėjimą? Politologo Ainiaus Lašo, Kauno technologijos universiteto docento, teigimu, viskas labai priklauso nuo to, kaip apibrėžiame tą laimėjimą.

„Jeigu kaip pergalę prezidento rinkimuose, tada taip – tėra tik vienas laimėtojas. Tai prezidentas G.Nausėda. Kita vertus, manau, kad konservatoriai tikrai neturėjo realistiško lūkesčio laimėti šitų rinkimų, jei turėsime mintyje, ką rodė apklausos, taip pat tai, kas nutiko per 2019 m. prezidento rinkimus. Manau, kad jie suprato, jog laimėti prieš G.Nausėdą, kuris yra pakankamai populiarus, kitas nepopuliarus kandidatas, visą kadenciją vadovavęs Vyriausybei ir praradęs reitingus, negali. Tad sugebėjimas patekti į antrąjį rinkimų turą, be abejo, yra tam tikras dalinis laimėjimas. Taigi, šiuo atveju, matyt, rinkimų pergale iš dalies gali pasidalinti abi pusės, nors, aišku, tikrasis laimėtojas buvo G.Nausėda“, – sakė politologas.

Anot jo, esminė konservatorių problema ir pralaimėjimas yra tai, kad jie nesugeba „užkabinti“ platesnio rinkėjų rato. „Jie sugeba paimti tuos, kurie ir taip už juos balsuoja, bet kai lieka du kandidatai, kurie galėtų surinkti papildomai rinkėjų, konservatoriai jų nebesulaukia. Tarsi ir galėtų pritraukti papildomą rinkėjų dalį, bet nepavyksta. Tai yra akmuo, ant kurio jie suklumpa. Taip nutiko ir per 2019 m. prezidento rinkimus, tą matome ir dabar. Čia ne šiaip pralaimėjimas, o sisteminė problema. Jie daugiau iš esmės nieko nesugeba paimti, pervilioti, nes žmonės turi labai stiprią nuomonę apie juos pačius ir jų kandidatus. Politikoje tai nėra gerai, nes dažniausiai bandai laimėti neapsisprendusius rinkėjus pabrėždamas, kad mūsų kandidatas yra puikus, universalus, ir jums taip pat gali patikti. Šia prasme konservatoriams labai sunku, nes jų kandidatai paprastai turi labai aiškias ribas. Ir žmonių požiūris į juos smarkiai išsiskiria: vieni juos myli, o kiti nekenčia. Politine prasme tai labai didelė problema, nes tu tiesiog negauni nieko papildomai“, – pabrėžė A.Lašas.

Paklaustas, ar lyderystės krizė ir konservatorių, ir socialdemokratų partijose netapo pernelyg simptomiška, kad galėtų paveikti Seimo rinkimus, docentas atkreipė dėmesį, kad priežastys, kodėl daromi su šių partijų lyderiais susiję sprendimai, yra labai skirtingos. „Sprendimas dėl G.Landsbergio yra labai pragmatiškas: matome, kokie jo reitingai, tiksliau – antireitingai. Jam vesti partijos rinkimų sąrašą ir iš esmės eskaluoti tą neapykantą ar susipriešinimą, mano manymu, nebūtų labai išmintinga. V.Blinkevičiūtės atveju priežastis atrodo truputį kitaip: ji tiesiog neapsisprendžia, ar eis, ar neis į Seimo rinkimus, ar nori grįžti į Lietuvą ir dirbti premjere, ar ne. Čia jau visai kita situacija, todėl, kalbant apie lyderystę, manau, šitų dalykų nereikėtų sujungti“, – sakė A.Lašas.

Atsižvelgti į specifiką

„Matyt, reikėtų sakyti, jog I.Šimonytė tarsi bando sudaryti įspūdį, kad G.Nausėda nėra nugalėtojas, nes rinkimuose liko antras nuo galo, o ji užėmė garbingą antrąją vietą“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Mišrios Seimo narių grupė frakcijos narė Agnė Širinskienė, paklausta apie Tėvynės sąjungos politinės retorikos po prezidento rinkimų ypatumus.

„Tai kelia šypseną, bet, aišku, partijai turbūt reikia tam tikrų reklaminių galimybių, tam tikro melavimo. Juk žinome, kad konservatorių rinkėjas nėra kritiškas, jis dažniausiai aklai pasitiki savo mylima partija, tad gali būti, kad tokia retorika apie rinkimų rezultatus padarys norimą poveikį. Jau nekalbu apie Seimo rinkimus, kur konkurencija bus tikrai didesnė. Dėl mandatų kovos ir Liberalų sąjūdis, ir Laisvės partija, tad tikimybė konservatoriams surinkti tiek rinkėjų balsų, kiek jų buvo gauta antrajame prezidento rinkimų ture, praktiškai lygi nuliui“, – pridūrė politikė.

Tuo tarpu socialdemokratų situacija, pasak A.Širinskienės, visai kita. „V.Blinkevičiūtė tikrai gali pasidžiaugti rėmusi G.Nausėdą. Galbūt socialdemokratų pareikšta parama pridėjo jam balsų, ir tai tam tikra prasme tikrai gali būti ir socialdemokratų pergalė. Tačiau kyla klausimas, kaip jie galėtų ja pasinaudoti, nes, panašu, pačiai V.Blinkevičiūtei trūksta apsisprendimo, ką ji toliau darys. Vieną dieną ji sako, kad džiaugiasi G.Nausėdos pasitikėjimu ir raginimu užimti premjerės pareigas, o kitą dieną rinkimų į Europos Parlamentą debatuose iškelia lentelę pareikšdama, kad neišvyks iš Briuselio, jeigu Seime gaus kažkokias pareigas. Toks mėtymasis partijai nėra naudingas, jis pradeda kelti šypseną. O kito lyderio, dėl kurio nekiltų klausimų, socialdemokratai neturi. Atsilaisvinusi rinkėjų dalis pradeda ieškoti kitos politinės jėgos, kurioje nematyti pasimetimo ir blaškymosi, nežinojimo, ką daryti. Mano galva, dėl to Remigijaus Žemaitaičio partijai, kuri, panašu, renka ir protesto balsus, atsiveria gana nebloga niša pasireikšti“, – sakė Seimo narė.

Paklausta, ar svarbu politikoje pripažinti pralaimėjimą, A.Širinskienė atsakė neabejojanti, kad tiesus ir aiškus partijos lyderių atsakymas, dėl ko buvo pralaimėta, patikinimas, kad klaidos bus ištaisytos ir partija taps dar stipresnė, daliai rinkėjų patiktų. „Bet partijos paprastai yra labai atsargios, bijo parodyti savo silpnumą. Reikia atsižvelgti ir į konservatorių rinkėjų specifiką. Jie neturi kritinio mąstymo, skirtingai, pavyzdžiui, nei socialdemokratų rinkėjai. Štai buvusi socialdemokratų Vyriausybė priėmė naująjį Darbo kodeksą – ir partija neteko dalies rinkėjų. Paskui sekė 4 metus trukęs socialdemokratų bendradarbiavimas su konservatoriais opozicijoje – rinkėjai vėl pakraupo, nebeatėjo balsuoti per rinkimus arba pakeitė pasirinkimą. Tai kritiškai mąstančių rinkėjų pavyzdys. Jeigu jie mato, kad jų palaikomos partijos elgesyje yra kažkas negerai, tai jie ieško kitos politinės jėgos. O konservatorių padarytos klaidos labai sunkiai daro kokį nors poveikį jų rinkėjams, ypač vyresnio amžiaus“, – pridūrė politikė.