Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pradėjo dygti grybai

O kodėl nepagrybavus, nors feisbuke nestinga įrašų, jog vienur ar kitur grybų dar nėra. Vakar su žmona ir kaimynu pabandėme. Kelias iki tikrųjų baravykų ir raudonikių plantacijų iš Šilutės netrumpas. Magistralę (taip girdėjome vietinius žmones vadinant kapitalinį, tvirtą miško žvyrkelį) pasiekiam apie 15.30 val.

Pasirodo, miške keliukai iš pagrindinio gerokai pasikeitę. Tas, kuriuo visureigiu būdavo galima šiaip ne taip pravažiuoti, besąs išmaurotas metrinėmis miškatraukių provėžomis. Kai kur net pėsčiam tenka ropštis keturpėsčia. Ir ko norėti po totalios miškų ūkio pertvarkos, kai valstybės rūpinimasis miškais peraugo į rūpestį mediena…

Supratę, kad savo grybų vietas lengviau pasieksime kulniuodami mišku, netrukus pamatome neblogai žinomas grybų augimvietes. Kad esame būtent čia, kur norėjome, rodo tvarkingai nupjaustyti baravykų kotų galiukai. Kai kur būta ir po penkis ar dešimt vienoje vietoje. Sutiktas mus aplenkęs grybavimo kolega praneša, kad jis čia atvyko jau antrą kartą šiandien. Iš antro karto turėjo pripjovęs plastikinį kibiriuką ir celofaninį maišelį baravykų (dauguma). Paatviravo, kad už šį kibirą rudagalvių turguje gaunąs net 30 eurų!

Susitikimas akis į akį su „konkuruojančia firma“ troškimo baravykauti neužgesina. Juk grybavimo entuziastai puikiai žino, kad niekam nelemta surinkti visų grybų… Taip ir yra! „Celofaninis pražiūrėjo“, – vis garsiai šūkteliu bendražygiams, kurie pritūpdami kažką kraunasi į pintines.

Kažkodėl miške nuo vaikystės gyvenančiai personai nekyla minčių baravykus rinkti į kibirą ar, neduokdie, į celofaninį maišelį… Tam visada tėvo būdavo pripinta krepšių, jų ir palikuonims liko pakankamai. Gal dar ir anūkams užteks, jeigu tik šie nesibaidys girios dėl erkių, vorų ir kitokios miško gyvasties…

Eglyne jau nebešiugžda nuo karščio susiraitę spygliai, samanos alsuoja malonia drėgme, o iš jų kyšančios jaunų baravykų galvos užlieja tik grybautojams duotu specifinės rūšies adrenalinu…

Po puskrepšį prisirinkę traukiame palikto transporto linkui. Apsunkusios kojos nė motais, lyginant su šypsenomis veide… Šypsenos susiaurėjo, vakarop ėmus jaunus baravykiukus valyti ir pjaustyti. Paaiškėjo, kad bene pusė jų kotų, o kai kurių ir galvutės kirmėlėtos… Tad kilo logiškas klausimas: o kaip būtų turguje tokių nusipirkus už 30 eurų?..

Trečiadienį priešpiet nuskubėjau į Šilutės turgavietę. Ir koks nusivylimas! Nė vieno baravyko! Tik voveraičių dar vienas kitas turėjo, sakė, kad jų kilogramas kainuoja 3 eurus. Iš ryto buvęs ir baravykais nuklotas prekystalis, kilogramas po 5 eurus.

Pamarys.eu

Rekomenduojami video