Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Politologai įvertino rinkimus ir išvardijo lyderių klaidas

Už Seimo narę Ingridą Šimonytę buvo balsuojama, kaip už asmenybę, o ekonomistą Gitaną Nausėdą palaikė tie rinkėjai, kurie nenorėjo remti partijų kandidatų. Taip specialioje LRT laidoje rinkimų rezultatams aptarti sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkė Margarita Šešelgytė.

Sociologo Vlado Gaidžio teigimu, įsivaizduoti kitokią pirmojo rinkimų turo baigtį būtų sunku. „Jau prieš mėnesį socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo tai, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda laimės kelių žmonių skirtumu, tai panašiai ir gavosi“, – sako V. Gaidys.

M. Šešelgytė teigia, kad tokie įvykiai, kaip „Brexitas“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai, vertė galvoti apie įvairiausius pirmojo rinkimų turo baigties scenarijus.

„Buvo galima galvoti, kad ims ir iššoks zuikis iš kepurės ir viskas pasikeis. Tos pasaulinės tendencijos, ko gero, lėmė, kad buvo sunku patikėti, jog šie panašūs kandidatai išeis į antrą turą, bet, matyt, tokio panašaus elektorato žmonių Lietuvoje yra nemažai, kas tikrai džiugina“, – teigia M. Šešelgytė.

V. Gaidžio aiškinimu, visuomenė pasirinko nuosaikius politikus, neatsižvelgdama į tai, kokioms pažiūroms jie atstovauja.

„Žmonės artikuliuoja ne pagal tai, ar tu kairysis, ar dešinysis, labiau pagal savo intuiciją <...>. G. Nausėda kalbėjo mažiau, buvo nuosaikesnis. Prezidentas paprastai turi apimti gana daug žmonių, tai G. Nausėda su savo idėjomis tuo ir tiko. Jis turi didelius šansus antrajame ture“, – akcentuoja sociologas.

Partijomis nepasitiki

Anot M. Šešelgytės, per rinkiminę kampaniją I. Šimonytės kalbėjimas buvo aiškesnis, o G. Nausėdos vertybinis stuburas taip ir neišryškėjo.

„G. Nausėda bandė laviruoti, jog daug kas priklausys nuo konteksto. Vieną vertus, tai gali būti asmenybės bruožas, kitą vertus – sąmoningas pasirinkimas, norint įtikti įvairiems rinkėjams“, – pabrėžia M. Šešelgytė.

Sociologo nuomone, I. Šimonytė laimėjo ne kaip konservatorių partijos kandidatė, bet kaip asmenybė. „Ji yra mėgstama tarp žurnalistų ir tarp daugelio žmonių. Praėję rinkimai taip pat buvo ne partiniai, o vietos lyderių rinkimai, kai žmonės balsavo už pasiteisinusius kandidatus, bet ne idėjas“, – tvirtina V. Gaidys.

M. Šešelgytė pritaria, kad už I. Šimonytę buvo balsuojama, kaip už asmenybę, nes pasitikėjimas partijomis Lietuvoje yra labai menkas.

„Partinės priklausomybės nėra tokios svarbios – aktualiau asmenybės, juo labiau, kad I. Šimonytė nėra konservatorių partijos narė“, – pabrėžia pašnekovė.

V. Gaidžio teigimu, partinė parama kandidatui yra labai svarbi organizaciniu ir finansiniu požiūriu, dėl ko, šiuo atveju, I. Šimonytė turi pranašumą prieš G. Nausėdą.

„Tėvynės sąjungos parama yra didžiulė ir svarbi ideologiniu požiūriu, nes partijai priklauso ir krikščionys demokratai, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunimas, ir liberalai – labai daug skirtingų atstovų“, – teigia sociologas.

M. Šešelgytė akcentuoja, kad I. Šimonytės rinkėjai – ištikimesni, tačiau vargu, ar antrajame ture dalyvausiantys socialdemokratų ir kitų partijų rėmėjai balsuos už šią kandidatę.

Nusivilti G. Nausėda rinkėjai dar nespėjo

M. Šešelgytė, vertindama G. Nausėdos rinkiminę kampaniją, teigia, kad šis kandidatas rinkėjų paramą susikūrė per daugelį metų. „Sakyti, kad jis viską pradėjo nuo nulio, būtų neteisinga. Šis žmogus buvo matomas eteryje, buvo populiarus, pateikdavo patarimus, ekspertinius vertinimus“, – sako pašnekovė.

Jos aiškinimu, už G. Nausėdą balsavo ir tie rinkėjai, kurie nenorėjo remti tam tikros partijos kandidato. „Jis yra nepriklausomas kandidatas, žinant, koks menkas yra pasitikėjimas partijomis – berods 9 proc. Tai gali būti didelis privalumas“, – įsitikinusi M. Šešelgytė.

Kaip didelį minusą M. Šešelgytė pabrėžia G. Nausėdos rinkiminės kampanijos administracinių resursų trūkumą. „Viskas daroma savo jėgomis ir jeigu kita pusė spusteltų tam tikrą mygtuką stipriau, galima pasakyti tam tikrą frazę ir prisidaryti daug žalos“, – sako pašnekovė.

Kaip vieną iš galimų ekonomisto rinkiminių privalumų M. Šešelgytė įvardija G. Nausėdos nebuvimą valdžioje.

„Daliai žmonių tai yra privalumas, nes tie politikai, kurie jau turėjo galimybę pasireikšti valdžioje, nepadarė to, ko iš jų buvo tikimasi. Ta tendencija pasaulyje yra labai matoma“, – teigia M. Šešelgytė.

S. Skvernelio traukimasis – rimtas signalas.

Tai, jog premjeras Saulius Skvernelis nepateko į antrąjį rinkimų turą, M. Šešelgytė vertina kaip kelių priežasčių rezultatą.

„Visų pirma, jis yra vyriausybės vadovas. Iš pradžių vyriausybė ir ši partija gavo didelį pasitikėjimą, bet buvo padaryta daug žingsnių, kurie visuomenėje nesulaukė palaikymo. Buvo klaidų ir iš premjero pusės: pykčiai su žurnalistais, kas kūrė ne tiesaus, bet konfliktuojančio žmogaus įvaizdį. Kliudė ir tai, kad kiti kandidatai buvo stiprūs“, – sako M. Šešelgytė.

V. Gaidys teigia, kad S. Skvernelis potencialą turi ir gali save realizuoti kitur. „Politika yra tokia specifinė veikla <...>. Jeigu jis traukiasi iš premjero posto, manau, kad traukiasi ir iš politikos“, – sako sociologas.

M. Šešelgytės manymu, S. Skvernelio vaidmuo politikoje priklausys nuo jo partijos potencialo kituose rinkimuose, tačiau pritaria, kad pasitraukimas iš ministro pirmininko pareigų – rimtas signalas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Rekomenduojami video