Seimas grįžta prie mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo: šįkart skambės politinis kadrilis dėl kanapių suktinės. Ar galimybė drąsiai, be baudžiamosios atsakomybės, ją pešti žvelgiant į gyvenimą drumzlinomis akimis – geriausias pasitikėjimo valstybe stiprinimo receptas, kokį dabartinių išbandymų metu pajėgus sugalvoti šis Seimas?

Balansuos narkotikų politiką

Iš politinės Seimo virtuvės į posėdžių salę besismelkiantis šleikščiai salsvas suktinės kvapas, matyt, išduoda ne tik valdančiosios daugumos vidines problemas. Prieš pusmetį žlugęs Laisvės partijos bandymas dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų laikymą įtartinai sutapo su netikėta ir veržlia Finansų ministerijos ataka įvesti naują mokestį. Nervingas finansų viceministrės raginimas politikams dėl to „nekrūpčioti“, gal skirtas ne tik asmeniškai Laisvės partijos frakcijos Seime vadovui, bet ir kitiems valdančiųjų atstovams, veikiausiai išduoda tikrąją valstybės viešųjų finansų perspektyvą. Viena vertus, svaigiai užsitraukus dekriminalizuotą suktinę net ir katastrofiškas Lietuvos praskolinimas nebeatrodytų toks baugus, kita vertus, vienas kitas gramas kanapių savo reikmėms, už kurias blogiausiu atveju grėstų tik bauda, būtų ne tik viliojantis Laisvės partijos rinkėjų politinis trofėjus, bet ir veiksmingas valdančiųjų koalicinės vienybės cementavimo skiedinys. Kai kurie įžvelgia dar ir kitokią naudą valdantiesiems: viešojoje erdvėje kilęs triukšmas dėl Seime planuojamo kvaišalų iš kanapių dekriminalizavimo galėtų kuriam laikui nukreipti publikos dėmesį nuo realių Lietuvos gyvenimo problemų, kurios jau prislėgė dažną šeimą.

Kad ir kokias prielaidas keltų Seime pasklidęs „žolės“ kvapas, politinis kadrilis dėl dekriminalizuojamų suktinių didina tempą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė naują sprendimą – komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir jo nariai Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Julius Sabatauskas ir Gabrielius Landsbergis įregistravo atitinkamus Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimų projektus. Politikų teigimu, tokią iniciatyvą paskatino itin griežtas nedidelio kvaišalų iš kanapių produktų kiekio teisinis reguliavimas. Dabar esą siekiama užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje.

„Nedideliu kiekiu kanapių dažniausiai disponuoja jauno amžiaus žmonės, kurie dar tik pradeda kurti savo gyvenimą, todėl, sulaikius tokį asmenį su nedideliu kiekiu kanapių be tikslo jas platinti ir taikant jam baudžiamąją atsakomybę, yra užkertamas kelias šio asmens karjerai ir asmens nepriekaištingai reputacijai. Tokios veikos pavojingumas visuomenei ypač mažas, tad baudžiamosios atsakomybės taikymas nesuderinamas ir prieštarauja proporcingumo principui“, – teigiama įregistruotų įstatymų projektų aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad už neteisėtą nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo platinti grėstų įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 250 eurų. Pakartotinai padarytas šis administracinis nusižengimas užtrauktų nuo 250 iki 400 eurų baudą. Be to, asmeniui galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose.

Lazda su dviem galais

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos narys Stasys Šedbaras, paklaustas, kokį politinį signalą visuomenei siųstų mažo kiekio kvaišalų iš kanapių dekriminalizavimas, pradėjo nuo platesnio žvilgsnio į priklausomybių problemą.

„Čia lazda su dviem galais. Viena vertus, turime aiškiai suprasti, kad tikrai niekas netoleruoja nei kvaišalų, nei rūkalų, nei alkoholio vartojimo. Tačiau gyvenime atsitinka taip, kad žmogus tampa nuo jų priklausomas. Ką dabar su juo daryti? Čia kalbame ne apie narkotikų platintojus ar gamintojus: tai baisus nusikaltimas, už kurį taikomos labai griežtos bausmės. Kalbame apie tai, kad įjunko vartotojas. Kartais ir jauni žmonės būna skirtingo atsparumo. Galime jį nubausti baudžiamąja ar administracine tvarka, taip nusiplaudami rankas kaip Poncijus Pilotas: žmogų nubaudėme ar pasodinome, gal kurį laiką bus ramu. O kas toliau?“ – klausė politikas.

S. Šedbaro teigimu, pirmiausia tokiam žmogui reikia bandyti padėti, ištempti iš narkotikų liūno. Tad esą turėtų būti sukurta socialinės ir medicininės pagalbos sistema. „Tuos klausimus analizavome ir svarstydami ankstesnį įstatymo projektą. Yra Portugalijos, Skandinavijos, kitų šalių, kuriose dekriminalizuojant lengvuosius narkotikus lygiagrečiai kuriama socialinės, psichologinės, medicininės pagalbos sistema, patirtis. Lietuvoje ši sistema veikia, bet ji galbūt dar ne visai išplėtota ir per mažai finansuojama. Rengėme diskusijas, klausymus, kreipėmės ir į Vyriausybę. Tam buvo skirta lėšų, gal jų bus ir daugiau. Trūksta specialistų, nes tam anksčiau nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys. Ši sistema galėtų žmogų užkabinti ir padėti jį ištraukti iš tos bėdos. Gal bent keli procentai iš jų grįžtų į gyvenimą. Yra gi tokios sėkmės pavyzdžių. Tai va čia ir yra tas kitas lazdos galas: ar nubaudžiame ir tuo džiaugiamės, ar vis dėlto bandome sau ir kitiems visuomenės nariams pasakyti – jeigu ir nubausime, kažin ar pasieksime tikslą. Bandykim žmogų tempti kad ir už ausų iš to liūno“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

S. Šedbaras taigė suprantantis, kad tam tikrai visuomenės daliai dekriminalizavimas kelia emocijų: jie mano, kad jeigu nubausime, žmogus nustos vartoti. „Bet suprantame: na nenustos dėl baudos. Be to, jeigu tai narkomanas, tą baudą turbūt sumokės mama, močiutė, dar kas nors. Nes tas žmogus neturi pinigų ir bet kokia proga bando iš kažkur prasimanyti keletą eurų dozei. Štai kur problema. Štai dėl ko turime kalbėti, diskutuoti, ieškoti kelių, kaip toliau su tokiais mūsų visuomenės nariais elgtis. Jeigu jie giliai įklimpsta, daugėja ir nusikaltimų, ne tik vagysčių, bet ir smurtinių. Tai kai pradedi apie šią problemą galvoti, įklimpsti į ją taip, kad nebematai kelių, kaip iš jos būtų galima išeiti. Vien bauda – juk tikrai ne. Štai ir viskas“, – svarstė pašnekovas.

Žingsnis po žingsnio

Vis dėlto kokiais sumetimais remiantis būtent kanapės dekriminalizavimo požiūriu išskirtos iš kitų lengvųjų narkotikų? S. Šedbaras priminė, kad tai buvo Laisvės partijos rinkiminis ėjimas. „Ir nesakau, kad šios problemos kontekste jis yra blogas. Jie tikrai su tokia filosofija, kaip aš išdėsčiau, ir atėjo, bet prisiminkime, kad net praeitoje Seimo kadencijoje ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva buvo parengta ir patvirtinta Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programa. Joje irgi buvo aptarti narkotikų dekriminalizavimo klausimai. Ir dabar, kai „valstiečiai“ taip aštriai kelia šį klausimą, sakome – palaukit, bet juk dekriminalizavimo siekį jūs į programą įsirašėte, tai kodėl jo nevykdote? Mes dabar bandome tą daryti“, – sakė S. Šedbaras.

Kitas dalykas, pasak jo, kad Laisvės partijos inicijuotas mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo įstatymo projektas Seime nesurinko balsų daugumos, nes buvo skirtas nedideliam bet kokių narkotikų kiekiui. „Jis nepraėjo. Ir tada kai kuriose frakcijose, taip pat ir mūsų, buvo pasakyta: pamenate, prieš rinkimus buvo kalbama apie kanapes. Tai kodėl dabar nebe kanapėms, bet visiems kvaišalams taikoma? Kai Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pavesta parengti naują įstatymo projektą, susikoncentravome į tą galimybę: jeigu išskiriame kanapes, tai galbūt tarp tų, kurie apskritai abejojo visų mažo narkotinių medžiagų kiekio dekriminalizavimu, atsiras daugiau balsų, ir naujasis projektas sulauks daugiau pritarimo. Užtat buvo pasirinkta kanapių ir jų medžiagų dekriminalizacija“, – teigė politikas.

S. Šedbaras pridūrė, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengti klausymai jį ir daugelį Seimo narių įtikinę, jog nėra pagrindo išskirti kurią nors vieną narkotinių medžiagų rūšį, nes dabartinės technologijos iš kanapių leidžia išgauti dar stipresnių narkotinių medžiagų nei iš kitų. „Dalis Seimo narių mano, kad reikia pradėti nuo kanapių kaip mažiau pavojingų, nors kažin ar tai tiesa. Tačiau kai kuriose šalyse pavojingiausi sintetiniai narkotikai iš tiesų išskiriami į atskirą grupę, ir dekriminalizavimas jiems netaikomas. Yra tam tikras gradavimas pagal sunkumą. Tai štai tos dvi priežastys: viena, kad iš tiesų gal pabandykime pirmą žingsnį žengti ir pažiūrėsime, kaip viskas veiks, antras dalykas – psichologinis aspektas: Seimo nariai savo rinkėjams nori parodyti, jog einama žingsnis po žingsnio“, – pridūrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Pasižiūrės, kaip bus

Seimo pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Socialdemokratų partijos frakcijos narys, atkreipė dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už mažo kiekio narkotinių medžiagų laikymą, atsirado vos prieš kelerius metus. „Jo anksčiau nebuvo, taikyta tik administracinė atsakomybė. Jeigu sakome, kad tai nepasiteisino, o teisininkai mano, kad vis dėlto ne, nors yra ir kitokių nuomonių, reikia spręsti. Mano manymu, kanapių produktai – tai kompromisinis variantas, o ne socialinė būtinybė. Tikrai nesutikčiau, kad būtų einama tuo keliu, kuriuo mėginta eiti nuo pat pradžių, siekiant dekriminalizuoti mažą visų narkotikų kiekį. Bet komiteto narių dauguma pritarė šiam variantui, kuris dabar įregistruotas ir bus svarstomas. Toliau viskas priklausys nuo Seimo – kaip apsispręs. Bet faktas tas, kad tai yra kompromisinis variantas, su kuriuo aš galiu sutikti“, – sakė J. Sabatauskas.

Paklaustas, ar jam neatrodo, kad siūlomos administracinės baudos už mažo kiekio kanapių laikymą yra per menkos, politikas atsakė, kad tai tik pradinis projekto variantas, kuris dar turi įveikti pateikimo stadiją. „Akivaizdu, jeigu dėl sankcijų dydžio yra nepasitenkinimo, kiekvienas Seimo narys gali pateikti savo siūlymą. Paprastai, svarstant bet kokius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, reikia žiūrėti racionaliai: ar yra tos sankcijos poveikis? Jeigu veikia, tada griežtinti nebūtina, o jei ne, reikia ieškoti kitų būdų“, – teigė J. Sabatauskas.

Seimo nario manymu, tai esąs kompromisinis įstatymo projekto variantas, su kuriuo „tenka sutikti“. „Nes kitos išeities nelabai turime, o kaip bus, pasižiūrėsime. Tiesą sakant, kai kalbame apie jaunų žmonių likimą, laužyti jo tikrai nesinori, bet nesinori ir skatinti, kad būtų vartojami tie narkotikai, kurie daro kur kas sunkesnį poveikį žmogaus sveikatai ir pagaliau tolimesniam jo likimui“, – pridūrė Seimo pirmininko pavaduotojas.

Mato politinę reklamą

„Čia gryna politika, jokios medicinos ieškoti nereikia, nes sprendimas išskirti kurią nors vieną narkotinę medžiagą, kuri nežinia pagal kokius kriterijus nustatoma kaip mažiau pavojinga, yra tik politinis“, – taip siūlomo nedidelio kanapių produktų kiekio dekriminalizavimo motyvus apibūdino Aurelijus Veryga, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Sveikatos reikalų komiteto narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas.

„Aš socialiniame tinkle pasidalinau tyrimų medžiaga. Jų atlikta daug. Vienas iš klasikinių tyrimų buvo atliktas su švedų kareiviais, kurie stebėti ilgą laiką. Dabar jau yra ir apibendrintų duomenų, rodančių, kad narkotinių kanapių vartojimas susijęs su keturis kartus didesne šizofrenijos, kitų psichozinių susirgimų rizika. Tai rimtą priklausomybę sukeliantis haliucinogenas. Žmonėms atrodo, kad jeigu auga patvoryje, tai čia nieko tokio. Bet ir kokainas iš pradžių nebūna milteliai: jo pradžia – augalas, kuris tam tikru būdu perdirbamas“, – pridūrė pašnekovas. Jo teigimu, visuomenėje sukurtas savotiškas mitas, kad kanapių rūkymas – nepavojingas dalykas. O tie, kurie siekia tai dekriminalizuoti, savo programiniuose dokumentuose yra nurodę, kad stengsis jų vartojimą legalizuoti. Tad, pasak A. Verygos, siekiama visuomenę įtikinti, kad vartoti kanapių produktus yra tiesiog pramoga, smagumas ir tiek.

Politikas atmetė priekaištus, neva jo pozicija narkotinių kanapių produktų atžvilgiu pasikeitė: būdamas sveikatos ministru jis pasisakydavo už mažo jų kiekio dekriminalizavimą. „Aš ir dabar būčiau linkęs laikytis tos pačios pozicijos, bet yra tam tikrų sąlygų: kaip sakoma, reikia žiūrėti, kas sutartyse parašyta mažu šriftu. Matyt, reikėtų peržiūrėti alternatyvas šitoms baudžiamosioms bausmėms, nors jos nėra kažin kokios baisios, juk realių laisvės atėmimo bausmių už tai praktiškai netaikoma. Žmonės dėl to be reikalo gąsdinami. Bet jei norime, kad žmonės turėtų motyvą atsikratyti kanapių, ieškoti pagalbos, reikėtų siūlyti kurti tokią sistemą, kad jei kas sučiumpamas su nelegalia medžiaga, tik neturi priklausomybės ir vartoja ją iš smalsumo, tai jam tiesiog reikėtų pabendrauti ar su psichologu, ar su visuomenės sveikatos specialistu, kad sužinotų, ką daro. Taip elgiamasi su policijos sustabdytais neblaiviais vairuotojais: juk nesiunčiame jų visų gydytis nuo alkoholizmo. Gali būti, kad kažkas pirmą kartą papuolė neblaivus prie vairo. Čia turėtų būti tas pats principas. O jeigu jau žmogus negali nutraukti vartojimo, kaip alternatyva tam baudžiamajam nusižengimui galėtų būti nukreipti gydytis. Jeigu gydaisi, susiimi, tai tada bausmės už tą nusižengimą gali išvengti. Tokia galėtų būti sistema, bet ji nėra siūloma. Tikslas visiškai kitas – padaryti taip, kad tai būtų smagu“, – sakė A. Veryga.

Svarstydamas apie galimus politinius motyvus, siejamus su kanapių dekriminalizavimu, politikas pritarė manantiems, jog toks manevras išduoda, kad konservatoriai negali sau leisti prarasti Laisvės partijos frakcijos narių balsų. „Žinoma, kad taip, čia turbūt jokios paslapties nėra, nors jie viešai tai neigia. Iš tikrųjų valdančiosios daugumos balsų persvara yra labai nedidelė. Galbūt tai matydami konservatoriai, nors turbūt nemaža dalis jų ir nepritaria, imasi tokių keistų veiksmų ir leidžia tokiems klausimams skintis kelią į Seimo darbotvarkę. Kanapių klausimas juk ne vienintelis, yra ir partnerystės reikalai. Viešai komentuodami jie pabrėžia, kad tai įsipareigojimas rinkėjams ir panašiai. Konservatoriai vis susideda su politiniais chuliganais, ir jie sugadina jiems visus reikalus. Reikėtų arba turėti savo politines pažiūras, arba nevaidinti, kad esi konservatorius, jeigu siūlai ultraliberalius dalykus, kurie net kai kuriems liberalams yra nepriimtini“, – sakė A. Veryga.

Paklaustas, kokį signalą visuomenei pasiųstų toks Seimo sprendimas dėl kanapių, politikas atsakė, kad tai būtų savotiška šitos narkotinės medžiagos politinė reklama. „O gal net ir ne politinė. Žmonės įsivaizduoja, kad politikai priiminėja sprendimus labai apgalvoję, pasvėrę, įvertinę visus argumentus. Tad jeigu jau priėmė, matyt, įvertino, ekspertai pasakė, kad tai nepavojinga ir taip toliau. Taigi tai būtų klaidinantis ženklas žmonėms, kad tai nepavojinga, galite imti ir vartoti“, – pabrėžė A. Veryga.

Šaršalas dėl politinio aklumo

Politologas Bernaras Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, mano, kad kanapių dekriminalizavimo temos kontekste dominuoja anaiptol ne politiniai, teisiniai ar visuomenės sveikatingumo motyvai. „Sakyčiau, kad čia daugiau triukšmo. Pasakysiu labai paprastai: politika reikalauja kompetencijos. Valstybėje priimami įstatymai turi būti rimto darbo rezultatas. Prie jų turi dirbti specialistų komandos, skaičiuoti, analizuoti,  prognozuoti, derinti ir taip toliau. Toks darbas užtrunka, bet kompleksiniai įstatymai, ypač susiję su įvairiomis socialinėmis problemomis ar mokesčių sistema, – sudėtingi dalykai. Tai yra politika. Lietuvoje tokie įstatymai nepriimami. Nėra tokių įstatymų, nes nėra kompetencijos. Tokių įstatymų priimti tiesiog nesugebama. Žmonės, kurie Lietuvoje užsiima politika, dažnai yra atsitiktiniai, keistai padarę karjeras, net ir partiniais liftais mažai pavažinėję“, – sakė B. Ivanovas.

Docento teigimu, dėl politinės konkurencijos pas mus apskritai bėda. „Tai ten kieno sūnus ar dukra, tai uošvis ar meilužė įtaisyta, tai dar kažkas iš artimųjų. Įvairius žmones tie partiniai liftai kilnoja. Na ir galiausiai dėl to turime tokią, sakyčiau, politinę šutvę, kuri pagal apibrėžimą negali atlikti sudėtingo įstatymų parengimo, sustygavimo darbo. Štai iššoka kas nors su riksmu – pakelti mokesčius! Nušvito kam nors – štai jums taršos mokestis! Tuoj aptarnaujanti žiniasklaida įsitraukia: bus va šitaip ir dar va kaip, geriau, tvariau, šiuolaikiškiau! Kitai nušvito dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Net sisteminiai ekonomistai už galvų stveriasi – gal nereikia žmonių apiplėšti, gal reikėtų pagaliau išmokti uždirbti pinigus? O atgal – nekrūpčiokit! Su kitais įstatymais lygiai ta pati istorija. Buldozeriu pramuš, išspardys dantis visiems chamams, užsmaugs baudomis už neapykantos kalbas. Tik visa bėda, kad tas buldozeris – kartoninis“, – ironizavo politologas.

Pasak B. Ivanovo, lygiai ta pati istorija ir su kanapių dekriminalizavimu. „Šaršalas, įstatyminis triukšmas. Tokie dalykai gali būti priimti, gali būti atmesti, bet tai tik realaus visuomenės gyvenimo užkampis. Periferija. O jie kelia tuos trečiaeilius klausimus! Klijuoja tapetus ant sienų tuo metu, kai valstybės namas dega. Ginčijasi dėl tapetų rašto, siūlo kitokį. O stogas liepsnoja. Gal atsimerkit, skurdas valstybėje neregėto masto, kas penktas prie konteinerio stovi su ištiesta ranka. Kaune, Dainavos rajone, ir ne tik, nuolat matau valkataujančių vaikų. Tiesiog gaujomis slankioja. Valdantieji gyvena savo burbule. Tas užsiburbuliavimas smegenyse yra tiesiog fantastinis. Jie net nemato pasaulio, nemato Lietuvos, matyt, yra apakinti to savo gyvenimo būdo, savo svarbos, savo prabangos“, – sakė politologas.

Tai, ką mato lietuviškoje politikoje, B. Ivanovas vadina Marijos Antuanetės sindromu. Ši Prancūzijos karalienė badaujančiai liaudžiai siūlė valgyti pyragus, jei nebeturi duonos. „Tas sindromas – kai nesprendi esminių problemų, nes jų nematai, nesuvoki ar nesugebi spręsti, bet užsiimi visokio niekalo malimu. Jie patys pripažįsta, kad problemų dėl baudžiamosios atsakomybės už kanapių vartojimą per metus kyla gal kelioms dešimtims žmonių. Aš puikiai suprantu, kad posovietinėje erdvėje narkotikai naudojami ir kaip priemonė, jei norima su kuo nors susidoroti. Pakiša, ir tiek, mes matėme, kaip tai veikia Rusijoje. Todėl Lietuvoje reikia užkišti tą landą, kad tokių dalykų išvis negalėtų būti. Bet čia, kaip sakiau, paralelinis trečios eilės svarbos dalykas. Reikia iš esmės spręsti aktualiausias valstybės problemas, bet politikai to nesugeba, todėl užsiima dalykais, kuriuos vadinu politine periferija, triukšmu, sindromu, kai per smulkmenas nematai esmės“, – apibendrino pašnekovas.