Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukeltas šokas, dugną pramušę Vyriausybės reitingai, baimė dėl nevaldomos infliacijos, nuožmios ekonominės krizės nuojauta šaukte šaukiasi sveiku protu grindžiamų valdžios sprendimų, šaltos savitvardos, ryžto, atkaklumo. Ar begali būti geresnis metas prezidentei Daliai Grybauskaitei grįžti į politiką?

Sulaužė taisyklę

Svarstyti apie tai paskatino visuomenei pasiųstas stiprus politinis signalas, kai per Vasario 16-osios minėjimą Signatarų namų Vilniuje balkone profesorius Vytautas Landsbergis netikėtai pasirodė ne vienas, o lydimas prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji pirmoji iš Lietuvos prezidentų sulaužė šio renginio reglamento monopolį: per Vasario 16-ąją čia nėra stovėjęs nė vienas buvęs ar pareigas einantis Respublikos prezidentas, ką jau kalbėti apie Seimo pirmininkus ar Ministrus pirmininkus. Ką gi turėtų reikšti prezidentei D.Grybauskaitei padaryta išimtis? Gal tai simboliškas politinio paveldėjimo perdavimo ir priėmimo aktas? Ženklas, kad nuo šiol konservatoriai ir jų rėmėjai turi naują, nors ir neformalią, lyderę? Signalas visuomenei, kad prezidentė grįžta?

Posovietinę transformaciją tyrinėjanti istorikė profesorė Rasa Čepaitienė sakė, kad ir jai susidaręs toks įspūdis. „Man atrodo, kad, viena vertus, buvo mėginta sumažinti įtampą psichologiškai nukreipiant dėmesį į save, į savo pasirodymą balkonėlyje. Pirmas pasirodęs žmogus – tai ji, toks netikėtumo efektas buvo skirtas išsklaidyti renginio atmosferą. Tai pavyko. Jau po poros valandų žmonės internete dalijosi memu apie perduodamą ir priimamą balkonėlį. Antras dalykas, kuris irgi krito į akis – panašu, kad V.Landsbergis perduoda visą savo sukauptą politinį kapitalą šitai poniai, ji tampa balkonėlio paveldėtoja ir kartu tai, matyt, yra paraiška trečiajai prezidento kadencijai“, – sakė R.Čepaitienė.

Pasak profesorės, tokiu atveju kiltų neaiškumų dėl teisinės galimybės tą padaryti: Konstitucijoje pasakyta, kad asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, bet ar gali sugrįžti po pertraukos? „Vieni konstitucinės teisės specialistai sako, kad negali, kad prezidentavimas apribotas dviem kadencijomis, kiti – kad gali. Tai ar čia nebūtų panašiai kaip Rusijoje Putinas su Medvedevu vietomis susikeitė?“– svarstė pašnekovė.

Jos teigimu, kalbantys apie geras galimo prezidentės sugrįžimo į politinį gyvenimą perspektyvas tokiu metu, kai nusivylimas valdžia ir keistais jos sprendimais toks didelis, o iš prezidento vis nesulaukiama ryžtingumo keliant politines alternatyvas, iš dalies yra teisūs. „Kita vertus, tas nepasitenkinimas Vyriausybe gali būti perkeltas ir jai, nes visi supranta, kad D.Grybauskaitė yra konservatorių žmogus. V.Landsbergis, išvesdamas ją į balkonėlį, tą labai aiškiai parodė. Tad čia gali būti jai ir pliusas, bet gali būti ir labai didelis minusas. Kol kas ji elgiasi labai gudriai, apdairiai, nesivelia į vidaus kovas, jų nekomentuoja, laikosi nuošalyje. Matyt, netrukus pamatysime, ar tikrai jau prasideda jos rinkimų kampanija, nes tokiu atveju ji turėtų būti vis labiau matoma viešumoje, nevengti kritikos, gal ir Vyriausybei, bet taip pat ir dabartiniam prezidentui“, – sakė profesorė.

Galėtų tapti premjere

Profesorius Mindaugas Jurkynas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, spėjimus apie galimą prezidentės D.Grybauskaitės grįžimą į politiką laiko nepagrįstais. „Mes nežinome ateities. Tačiau tas jos pasirodymas balkone yra vienas iš simbolinių ženklų, jų gali būti įvairių. Tarkime, jei tame renginyje prie Signatarų namų būtų galėjęs dalyvauti buvęs prezidentas Valdas Adamkus, tai tada tokių spėlionių nebūtų. Jeigu apie D.Grybauskaitės politines perspektyvas kalbėtume teisine kalba, tai Konstitucijoje nurodytos dvi prezidento kadencijos. Žodžiai „iš eilės“, manau, turėtų sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar tai turėtų būti iš viso dvi kadencijos. Aš įsivaizduoju, kad tas dvi kadencijas atidirbi, ir viskas. Nemanau, kad mes seksime autokratinio Rusijos režimo pavyzdžiu, kai Putinas keitėsi vietomis su Medvedevu, kad galėtų vadovauti daugiau nei dvi kadencijas. Nemanau, kad kas nors pas mus norėtų sulaukti tokių analogijų“, – sakė profesorius.

Tačiau jis neatmetė prielaidos, kad D.Grybauskaitė galėtų ateiti į vykdomąją valdžią. „Tarkime, prieš rinkimus aiškiai pamačius, kad Vyriausybės populiarumas nedidelis, ji galėtų ateiti į premjerės vietą ir pakeisti Vyriausybės sudėtį. O po to būtų sakoma, kad ji bus mūsų bus kandidatė būsimuose rinkimuose, gelbės tautą ir tėvynę. Toks manevras tikrai įmanomas“, – pridūrė politologas.

Kita vertus, pasak M.Jurkyno, viešojoje erdvėje D.Grybauskaitė dažnai siejama su konservatoriais, o jie, kaip rodo rinkimų rezultatai, elektorato prasme atsiremia į tam tikras „lubas“, kurios nelabai pramušamos. „Nepamirškite, kad prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė nelaimėjo nė vienoje rinkimų apygardoje. Jeigu į rinkimus eitų D.Grybauskaitė, ji irgi atsidurtų po tomis lubomis. Nemažai kas ją laikytų konservatorių atstove. Taigi, grįžimas į politiką yra įmanomas, bet, manau, labiau ne konstituciniame sąmyšyje, o Seimo ir vykdomosios valdžios lygmenyje. Dėl to visai nenustebčiau“, – apibendrino profesorius.

Simpatijos krypsta į kairę

Politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sutinka, kad teoriškai šventinį D.Grybauskaitės pasirodymą Signatarų namuose galima laikyti politiniu signalu. „Bet praktiškai, matyt, reikėtų pasižiūrėti, kokia bus reali politinė parama galimai naujai D.Grybauskaitės prezidentavimo kadencijai. Mes akivaizdžiai matome, kad rinkėjų simpatijos linksta labiau į kairę, ir, manyčiau, kitame Seime dominuos kairiosios politinės jėgos. Jos kurs valdančiąją daugumą. Nesakyčiau, kad „valstiečiai“, S.Skvernelio politinė partija, socialdemokratai su D.Grybauskaite bendradarbiavo taikingai ir intensyviai. Tad, manau, jai bus labai sunkus laikotarpis, jeigu mėgins tą padaryti, ir tą jai reikia apskaičiuoti, nes kitaip jos prezidentavimas neturės pakankamai paramos iš Seimo. O Seimo parama yra labai svarbi prezidentui“, – pabrėžė L.Bielinis.

Profesorius skeptiškai įvertino prielaidą, kad grįžimą į politiką D.Grybauskaitei palengvintų kalbos apie neva silpną dabartinį prezidentą. „Prezidentas, kaip žinome, pagal naujausius reitingus turi apie 60 proc. visuomenės palaikymą, ir manyčiau, kad jis nekris, nes prezidentas labiau kritikuojamas iš valdančiųjų pusės. Tačiau realiai visuomenėje požiūris į prezidentą yra gana palankus. G.Nausėda galėtų labai ramiai siekti naujos prezidento kadencijos, jeigu rinkimai vyktų dabar. O kadangi iki naujų prezidento rinkimų dar yra labai daug laiko, pamatysime, kaip pasikeis situacija“, – sakė profesorius.

Netiko ES, bet mums sueis...

Prezidentė D.Grybauskaitė neabejotinai gali sugrįžti į politiką, ir turi tokių galimybių, mano Artūras Zuokas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas. „Konservatoriai mato, kad leidžiasi Ingridos Šimonytės žvaigždė, ir, matyt, ieško naujo, arba seniai naujo, žirgo, kuris neštų juos į priekį. Čia nieko nuostabaus, politinės partijos tą daro. Kaip tai vertinti? Na, aš D.Grybauskaitę vertinu kaip asmenį, atsakingą už tą susipriešinimą, kuris šiandien Lietuvoje yra didžiulis. Labai skeptiškai vertinu ją ir dėl to, kad ji – autoritarinio tipo vadovė, nieko bendro neturinti su vakarietiškomis vertybėmis. Jos grįžimas į Lietuvos politiką yra įmanomas, bet ar jis būtų teigiamas, labai abejočiau. Vien tas faktas, kad ją dažnai bando pasiūlyti į kokį nors ES postą, bet nesėkmingai, rodo, kad tas, kas netinka ES, matyt, tiks konservatoriams ir Lietuvai“, – ironizavo A.Zuokas.

Jo teigimu, šiandieninė situacija diktuoja būtinus sprendimus. „Pirmiausia konservatorių partijai, kurios pagrindiniai lyderiai yra praradę populiarumą. Krenta Ministrės Pirmininkės ir visos Vyriausybės reitingai, vyksta konfliktai užsienio politikoje. Konservatoriams reikia kažko kito. Aišku, šiandien tinkamas metas Lietuvai parodyti asmenį, kuris neva turi kietą ranką ir griežtą požiūrį. Bet ilgalaikėje valstybės interesų perspektyvoje tai tikrai nėra gerai“, – pabrėžė politikas.

Nepralaimintis variantas

„Klausimas įdomus, bet į jį kvalifikuotai niekas negali atsakyti – dėl to, kad ir pati ponia Dalia šiandien, manau, dar pati sau nėra į jį atsakiusi“, – taip apie galimą prezidentės D.Grybauskaitės grįžimo į politiką galimybę svarstė istorikas Algimantas Kasparavičius. Anot jo, labai tikėtina, kad tokių minčių esama, nes valdančioji dauguma patiria didžiulį visuomenės spaudimą.

„Per tuos 15 mėnesių valdžioje jų lyderiai pademonstravo didžiulį neprofesionalumą, nesugebėjimą spręsti problemas, dar blogiau – jų, pradedant Seimo pirmininke, premjere ir ministrais, autoritetas visuomenėje yra labai žemas. Labai gali būti, kad tokiomis aplinkybėmis tie smegenų centrai, kurie organizuoja šios partijos veiklą ir galvoja apie būsimus žingsnius, dėmesį sutelks į D.Grybauskaitę. Tokios asmenybės primityvokai, labai tiesmukai, neišrankiai lietuviškai politinei visuomenei labai stipriai imponuoja, ir konservatoriai tą mato. Be to, esu beveik tikras, kad konservatorių ideologai galvoja apie šios Vyriausybės reformavimą. Konservatoriai nebūtų originalūs, jeigu pakviestų prezidentę tapti premjere, bet aš tokio varianto irgi neatmesčiau“, – sakė A.Kasparavičius.

Pašnekovo manymu, galimas D.Grybauskaitės grįžimas į politiką ėmusis vadovauti Vyriausybei būtų naudingas. „Dabar susiklosčiusioje situacijoje D.Grybauskaitės premjeravimas būtų žymiai efektyvesnis – vertinant ir iš valdančiosios daugumos, ir iš valstybės perspektyvos. Ji, mano manymu, būtų žymiai pajėgesnė už dabartinę premjerę spręsti daugelį problemų. D.Grybauskaitė galėtų ne tik parinkti stipresnius ministrus į Vyriausybės sąstatą iš pačių konservatorių, bet ir niekas iš Laisvės partijos ar Liberalų sąjūdžio nedrįstų prieštarauti jos žodžiui. Ką ji rinktųsi į ministrus, tie ir būtų ministrai. Tai būtų, ko gero, paprasčiausias ir racionaliausias žingsnis bandant sustyguoti situaciją. Iki kitų Seimo rinkimų dar labai toli, ir labai abejočiau, ar dabartinei Vyriausybei pavyks tiek laiko ištempti“, – svarstė pašnekovas.

A.Kasparavičiaus teigimu, labai gali būti, kad V. Landsbergis Signatarų namų balkonėlyje parodė naujosios premjerės „povyzą ir veidą“, kartu mesdamas savo partijai gelbėjimosi ratą.

„Kaip bežiūrėtume, konservatoriai išgyvena akivaizdžią kartų krizę. Dabartiniai jų atstovai Seime, Vyriausybėje tėra anksčiau buvusių asmenybių šešėliai. Jaunoji karta parodė, kad ji, deja, yra nesubrendusi. Šiltadaržiuose išauginti politikai, įmesti į valstybės gyvenimo tikrovę – tam tikras eksperimentas, kai žmonės, niekada nebuvę politikoje, buvo ištraukti kaip zuikiai iš fokusininko skrybėlės per cirko pasirodymą. Jie šiandien strykčioja po areną, bet nieko realiai spręsti nepajėgia.  Tokio akivaizdaus nepasitenkinimo konservatoriais, ne tik išorinio, bet jau ir vidinio, akivaizdoje ir esant tokiai situacijai, manyčiau, reikia žmogaus, kuris viską konsoliduotų. Buvusi prezidentė, turint galvoje jos charakterį, jos pajėgumą ir, svarbiausia, lietuvių meilę jai, būtų praktiškai idealus, nepralaimintis  variantas“, – apibendrino A.Kasparavičius.