Į Valstybės dienos minėjimo programą įtraukti kariai savanoriai ir šauliai demonstratyviai pasitraukė iš renginio Biržų girioje.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Biržuose vykę renginiai sukėlė įvairių minčių apie organizatorius ir dalyvius. Bandymas vienu žygiu pažymėti Valstybės dieną, Biržų kunigaikštystės įkūrimo, Kristupo Radvilos Perkūno gimimo 470 – ąsias ir Reformacijos 500-ąsias metines virto kareiviška koše, kurioje kai kas esą netikėtai paragavo politikos prieskonių.

Prie paminklo sukilėliams – karių atsitraukimas

Biržų girioje, Anglių kalne, yra gelžbetoninis paminklas su kryžiumi 1863 metų sukilimo dalyviams atminti. Jis pastatytas 1938 metais. Po paminklo kryžiumi – metalinė plokštelė su įrašu: „Garbė Karžygiams, kritusiems sukilimo kovose 1863 05 5-7 dėl Lietuvos laisvės.“ Liepos 6 dieną vienas iš Valstybės dienos minėjimo renginių vyko prie šio kryžiaus. Anglių kalne aukotos jau tradicinėmis tapusios šventos Mišios. Joms vadovavo Biržų Švento Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas kunigas Algis Neverauskas, kalbėjęs ir apie liberalėjančio pasaulio grėsmes.

Po Mišių renginį vedusi Biržų rajono mero pavaduotoja Irutė Varzienė pirmiausiai žodį suteikė Vytautui Einoriui. Jis ir Algirdas Macys prieš dvidešimt metų buvo pirmieji, parodę ir išmynę taką prie paminklinio kryžiaus, kurio papėdėje atmintinomis valstybės dienomis degdavo žvakutes. Jau vėliau čia pradėtos aukoti šventos Mišios.

Po V. Einorio vicemerė pakvietė kalbėti Biržų rajono merą Valdemarą Valkiūną. Šis šnekėjo su jam būdinga ekspresija. Mero kalbėjimą nutraukė kariškis, pareiškęs, kad jo vadovaujami kariai negali toliau būti renginyje, nes jame politikuojama. Pasakęs, kad jo kuopos kariai yra žygio „Radvilų pėdsakais Biržų kunigaikštystėje“ dalyviai, vadas davė komandą. Po jos kariai suvyniojo vėliavas ir kartu su žygyje dalyvavusiais jaunaisiais šauliais bei reformatų bažnyčios stovyklautojais moksleiviais pasitraukė iš minėjimo.

Žygio nuostatai draudžia dalyvauti politiniuose debatuose

Žygyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 509-osios lengvosios pėstininkų kuopos vado kapitono Modesto Lapienio vadovaujami kariai. Šio žygio idėjos autorė yra Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Pasak kariškio, žygyje dalyvavo kuopos kariai, jaunieji šauliai ir reformatų jaunimas. M. Lapienio teigimu, žygio nuostatuose yra punktas, draudžiantis žygeiviams dalyvauti bet kokiuose politiniuose debatuose. Nuostatus, pasak kuopos vado, pasirašė pats M. Lapienis, E. Lansbergienė ir jaunųjų šaulių vadas Vidutis Šeškas.

„Politinių pasakymų buvo ir iki mero kalbos, tačiau jie nebuvo aiškiai išreikšti.

Kai meras pradėjo kalbėti apie pasaulio liberalus, aš, kaip organizatorius, turėjau imtis iniciatyvos – sustabdyti kalbą ir patraukti žygeivius nuo vietos, kurioje yra politikuojama. O tada tęsėme žygį toliau – į Pučiakalnę, Nemunėlio Radviliškį. Ten giedojome ir valstybės himną“, - sakė M. Lapienis.

Anot kuopos vado, ir kario tarnybos statutas jam draudžia būti ten, kur yra mitinguojama.

„Gal mano elgesys buvo drastiškas, tačiau turėjau taip padaryti‘, - rytojaus dieną po minėjimo sakė kapitonas M. Lapienis.

Valstybės dienos minėjimas – politinis dalykas

Biržų rajono meras V. Valkiūnas sakė Anglių kalne kalbėjęs apie liberalizmą, kuris veda į anarchiją. Mero manymu, karių elgesys buvo demonstratyvus, tačiau be rimto pagrindo.

„Manau, kad jeigu jie norėjo visiškai išvengti politikavimo, tai galėjo iš renginio trauktis jau gerokai anksčiau. Kodėl jie neišžygiavo Papilyje, kur buvo skaitoma kunigo kalba. Galėjo pasitraukti ir iš Anglių kalno po kunigo kalbėjimo. Valstybės dienos minėjime kalbėtojai reiškė savo nuostatas, tačiau nevyko jokie debatai, į juos nebuvo įtraukti kariai ar kiti žygeiviai. Galiu manyti, kad tas jų pasitraukimas jau yra politikavimas, galimai pataikavimas tam tikroms politinėms srovėms“, - nuomonę išsakė meras V. Valkiūnas.

Meras sakė apie kuopos kariškių elgesį pranešęs apygardos rinktinės vadui Andriui Mickui. Jis Biržų mero atsiprašęs.

Mero pavaduotoja I. Varzienė laikosi nuomonės, kad Valstybės dienos minėjimas iš esmės yra politinis renginys.

„Visi jame kalbėjo politiškai, nes to negalima atsieti nuo Valstybės dienos minėjimo esmės“, - sakė I. Varzienė. Jos manymu, kunigo kalba irgi buvo pakankamai aštri, tačiau kariai tikriausiai sureagavo į mero kalbos raišką.

„Man visa tai pasirodė labai neskaniai“, - karių elgesį vertino renginyje buvęs ir Mišias aukojęs katalikų dvasininkas A. Neverauskas. Anot jo, „meras juk yra politikas ir kiekviena jo kalba yra politiko kalba“.

Kunigo manymu, žygeiviai kariai turėjo žinoti, į kokius renginius eina.

„Ir visas tas žygis yra politikos dalis. Ir kariai, nors jie esą turi būti apolitiški, ir jų laikysena Lietuvos valstybės atžvilgiu jau yra politika“, - kalbėjo kunigas A. Neverauskas. Jo manymu, kariai parodė daugiau emocijų, negu derėjo.

Ką apie incidentą mano viena iš karių ir moksleivių žygio organizatorių E. Lansbergienė, kol kas neaišku. Penktadienį jos nepavyko pakalbinti nei stacionariu darbo, nei mobiliuoju telefonu.

Jaunųjų šaulių vadas V. Šeškas laikosi nuomonės, kad jo vadovaujami šauliai yra nepolitinė organizacija. Iš renginio išeiti jie turėjo, nes žygio nuostatai „ draudžia politikuoti“. Konkrečiai apie incidentą jis kalbėti negalėjo – sakė, negirdėjęs mero kalbos.

Alfreda Gudienė