Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Politiniai manevrai dėl merų rinkimų
Ar įmanoma demokratiškai uždrausti Lietuvoje tiesioginius savivaldybių merų rinkimus? O uždraudus visą atsakomybę dėl šio rinkėjų pasipiktinimą sukelsiančio sprendimo suversti oponentams? Seime pradėta politinių šachmatų kombinacija verčia manyti, kad toks tikslas būtų sėkmingai pasiektas.

Atšaukta šventė

Pradžią suktiems politiniams manevrams Seime dėl tiesioginių merų rinkimų davė Konstitucinis Teismas, paskelbęs ligšiolinę savivaldybių merų rinkimo tvarką prieštaraujančia Konstitucijai. Šokas, ištikęs ir pačius merus, ir jų rinkėjus, paaiškėjus, kad šešerius metus pagal Seimo priimtus įstatymus vykdyti tiesioginiai merų rinkimai iš tikrųjų buvo nelegalūs, aidu atsiliepė ir pačiame Seime. Visos jame atstovaujamos politinės jėgos prisiekinėjo ištikimybę demokratinės valstybės principams ir žadėjo padaryti viską, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų išsaugoti ir po 2023 metų pavasario, kai įsigalios minėtasis Konstitucinio Teismo sprendimas. Iki to laiko nepakeitus Konstitucijos, galimybė patiems rinkti savo savivaldybės merą liktų tik prisiminimuose apie trumpą 2015 – 2023 m. vietos valdžios formavimo Lietuvoje laikotarpį, kurį be jokios ironijos galėtume vadinti demokratijos švente.

Kita vertus, su rinkimų sistemos reforma siejamose Seimo valdančiosios daugumos vizijose, kokia turėtų būti tiesioginės demokratijos Lietuvoje raida, išryškėjo stiprus noras kuo mažiau leisti piliečiams patiems spręsti, kas turėtų būti meras, Seimo narys ar valstybės prezidentas. Buvo užsimota pakeisti rinkimų tvarką, panaikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius rinkti tik pagal partinius sąrašus. Respublikos prezidentą irgi turėtų rinkti ne patys piliečiai, o Seimas. Na o dėl tiesioginių merų rinkimų jau pasisakė Konstitucinis Teismas. Viskas gražiai suverta ant didžiausios valdančiosios partijos politinės logikos virvelės. Nors po visuomenėje kilusio pasipiktinimo jos atstovai pareiškė apsigalvoję ir tokių ketinimų atsisakantys, kažin ar vertėtų pasikliauti jų žodžiais. Ne kartą ir ne du jau buvo persigalvota dėl įvairių dalykų, o netikėti sprendimai prieš pat sesijos pabaigą iššokdavo kaip Pilypas iš kanapių, smagiai mojuodamas opoziciją traiškančiam Seimo daugumos buldozeriui.

Po skambių Seimo frakcijų vadovų žodžių, patvirtinančių ryžtą išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva sukviesti frakcijų seniūnai rado sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo. Atrodė, kad viskas klostosi gerai, ir ateityje balsuojant dėl tiesioginius metų rinkimus įteisinančio Konstitucijos pakeitimo pavyks surinkti bent 94 tam būtinus Seimo narių balsus. Kaipgi kitaip – juk visi pritaria! Tačiau ne viskas taip paprasta politinių šachmatų lentoje, kurioje figūras žvaliai stumdo daugumos buldozeris.

Didmeistrio ėjimas

Po tiesioginius merų rinkimus įtvirtinančios Konstitucijos pataisos pateikimo Seime kilo triukšmas: balsuojant buvo atmestas Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parengtas projektas, kuriame apibrėžti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai. Valdančiosios daugumos balsais buvo pritarta Seimo pirmininkės pateiktam projektui, kuriuo įteisinami tiesioginiai merų rinkimai, bet nėra nė žodžio apie merų įgaliojimus ir jų santykį su savivaldybės taryba. Pati V.Čmilytė-Nielsen jį pavadino kompromisiniu, nes esą tarp Seimo frakcijų nepavyko rasti sutarimo dėl merų įgaliojimų. Opozicija nori išlaikyti dabartinę padėtį, kai tiesiogiai išrinkti merai yra savivaldybės tarybos nariai, tarybos pirmininkai ir savivaldybės vadovai, tuo tarpu konservatoriai siekia savivaldos lygmenyje atskirti įstatymų leidžiamąją valdžią nuo vykdomosios ir siūlo nustatyti, kad gyventojų išrinktas meras nebūtų nei tarybos narys, nei savivaldybės vadovas.

Socialdemokratų teiktos pataisos atmetimas politinių šachmatų lentoje sukūrė į cugcvangą panašią situaciją, kai kiekvienas naujas žaidėjo ėjimas tik dar labiau pablogina padėtį. Nors Seimo daugumos formaliai negalima apkaltinti bandymu panaikinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau, atmetę LSDP frakcijos projektą, valdantieji gali leisti opozicijai sužlugdyti balsavimą dėl Konstitucijos pataisos (nes gali pritrūkti balsų), arba, ją priėmus, taip pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kad tiesiogiai renkamas meras taptų politiškai nereikšmingu. Tada tiesioginiai merų rinkimai pavirstų farsu: savivaldybės gyventojai iš esmės rinktų kažką panašaus į jos administracijos direktorių. Be to, jei LSDP ar kitos opozicinės Seimo frakcijos balsuotų prieš Seimo pirmininkės pateiktą ir Seimo priimtą svarstyti Konstitucijos pataisą, jas būtų galima garsiai apkaltinti išpuoliu prieš demokratiją – tiesioginių merų rinkimų torpedavimu.

Nejau socialdemokratai nepajėgia politinėje šachmatų lentoje numatyti kelių ėjimų į priekį? Nejau nemato grėsmės, kad valdantieji juos ir kitas opozicines frakcijas gali paversti atpirkimo ožiais, žlugus bandymui pakeisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus?

Patinka kam ar ne, bet konstituciniame lauke valdančioji dauguma žengė didmeistrio vertą žingsnį: palikdama žiūrovams spėlioti, iš tiesų ji nori ar nenori tiesioginių merų rinkimų, užsitikrino galimybę iki pat galo neatskleisti tikrųjų savo ketinimų. Net jei Konstitucijoje atsirastų žodis „meras“, kurio iki šiol joje nėra, politinė jo reikšmė būtų išaiškinta remiantis nauju Vietos savivaldos įstatymu, kuriam priimti konstitucinės daugumos nereikia.

Kas rinks pastumdėlį?

Seimo LSDP frakcijos parengto Konstitucijos pataisos projekto dėl merų rinkimų ir jų įgaliojimų atmetimą socialdemokratas Eugenijus Sabutis, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys, laiko valdančiųjų politinės kultūros stoka. „Dar kartą buvo parodyta, kad jie, girdi, yra valdžioje ir daro, ką nori. Likome apgauti. Kadangi buvo žinoma, jog bus du Konstitucijos pakeitimo variantai, susitarėme, tiesa, tik žodžiu, kad po pateikimo bus pritarta abiem. Ir aš pats iš Seimo tribūnos raginau visus palaikyti abu variantus – tam, kad būtų atvertas kelias plačiai diskusijai. Ir vasarą, ir rudenį apie tai būtų normaliai diskutuojama. Tačiau valdantieji, liaudiškai sakant, „išdūrė“ mus ir pritarė savo variantui. O mūsų siūlytą atmetė“, – sakė Seimo narys.

E.Sabučio manymu, valdantiesiems ne visai patogus dabartinis merų rinkimų modelis, nes valdančiosios partijos jų neturi daug. „Didžiuosiuose miestuose jų yra, bet kituose merų neturi. Panašu, kad norima grįžti prie ankstesnių siaurų partinių susitarimų, kai žmonės išrenka savivaldybės tarybą, o paskui stebisi, kas gi čia toks tapo jų meru. Atsisėda 25 tarybos nariai prie kavos puodelio ar dar prie kažko, ir per vakarą sutaria: šitas bus meras, tas – pavaduotojas, anas – administracijos direktorius, ir taip toliau. Aš manau, kad valdantieji tikrai nenori palaikyti dabartinės merų rinkimų tvarkos ir paprasčiausiai siekia grąžinti tai, kas buvo“, – svarstė pašnekovas.

Net ir įteisinus tiesioginius merų rinkimus, E.Sabučio teigimu, kyla grėsmė, kad politiškai ši pareigybė taps antraeilė. „Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė: išrinktas meras negalės būti nei tarybos nariu, nei tarybos pirmininku, nei savivaldybės vadovu. Tada kyla klausimas – o kuo jis galės būti? Visiškai aišku, kad jis greičiausiai bus tarybos daugumos valios vykdytojas, kaip dabar savivaldybės administracijos direktorius. Tokiu būdu tiesiog apgausime žmones, kurie jį rinks. Žmonės renka politikus, o ne direktorius. Bet meras tada nebus politikas, o sprendimų vykdytojas, taryboje garantuotai turės atsirasti kažkoks naujadaras, gal tarybos pirmininkas. Paskui, aišku, atsiras tarybos pirmininko pavaduotojai. Man nepatinka, kad greičiausiai bus dar padidintas valdininkų skaičius. Ir kam viso to reikia? Kad iš mero padarytų pastumdėlį? Žmonės nerenka pastumdėlių, jie renka politikus, kurie priima savarankiškus sprendimus ir prisiima už juos atsakomybę“, – sakė E.Sabutis.

Ne plunksnų gražumu...

Nejaugi socialdemokratai nepajėgia politinėje šachmatų lentoje numatyti kelių ėjimų į priekį? Nejau nemato grėsmės, kad, žlugus bandymui pakeisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus, valdantieji juos ir kitas opozicines frakcijas gali paversti atpirkimo ožiais? E.Sabučio teigimu, opozicija mato tokį pavojų. „Mes suprantame, kad ir mums, ir „valstiečiams“, ir kitoms opozicinėms frakcijoms, nepritariančioms merų įgaliojimų kreipimui vykdomosios valdžios institucijos pusėn, bus suversta visa kaltė, jei nebus priimta tokia Konstitucijos pataisa. Tačiau jau esu pataisęs savo siūlytą projekto variantą ir, surinkęs parašus, vėl registruosiu atitinkamą Konstitucijos pataisą, kad valdantieji galėtų parodyti gerą politinę valią ir galėtume grįžti prie platesnės diskusijos, o ne tik prie to, ką jie siūlo. Rudenį pažiūrėsime, ar jiems užteks moralės ir gerosios politikos praktikos bent jau atverti kelią diskusijai. Bet jeigu jis bus uždarytas, taps visiškai akivaizdu, kad tokiais veiksmais jie tikrai nenori įsiklausyti, ką sako opozicija. Negaliu užtikrintai sakyti, bet greičiausiai tokia Konstitucijos pataisa, kaip jie norėtų, nepraeis, ir liks galioti tvarka, kuri buvo iki 2015 metų, kai savivaldybių tarybos pačios rinko merus. Kam nuo to bus geriau?“ – klausė Seimo narys.

„Šitokia politika mums yra nesuprantama, – taip siekį peržiūrėti merų įgaliojimus siejant juos su bandymu Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius jų rinkimus apibūdino Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Liberalų sąjūdžio Rietavo skyriaus pirmininkas.

– Mes, merai, savo nuomonę dėl to išreiškėme, Savivaldybių asociacijos pozicija dėl to pateikta, ir aš tai nuomonei pritariu.“ Anot A.Černeckio, kokia tiesioginių rinkimų prasmė, jei išrinktas meras apskritai neturės jokios įtakos? Ir dabar meras pats vienas, be tarybos ir jos daugumos pritarimo, esą svarbių sprendimų nepriima, tad kalbos apie kažkokias ypatingas merų galias tėra politikavimas. „Tačiau tiesiogiai išrinktas meras, turėdamas tokį žmonių pasitikėjimą, gali drąsiai kalbėti taryboje, drąsiai eiti į ministerijas, drąsiai tvarkyti savivaldybės reikalus visose valstybės institucijose. Jis iš tikrųjų dėl to jaučiasi stipriau. O jeigu tik būtum pastatytas vykdyti kažkokios taryboje susidariusios daugumos valią, atsiklausdamas dėl kiekvienos smulkmenos, kas tada į tave žiūrėtų kaip į savivaldybės vadovą?“ – svarstė Rietavo meras.

A.Černeckis mano, kad būtų neteisinga tvirtinti, jog teisingiausią savivaldos modelį dabar siūlo socialdemokratai. „Kartais man atrodo, kad galbūt jie tai per daug deklaruoja, per daug aiškina, kad tai neva jų modelis. Taip nėra. Daugybę metų siekėm šito, gal jau dvidešimt metų apie tai buvo kalbama. Todėl, matyt, ir kyla šioks toks susipriešinimas, išeina ne visai geras dalykas. Tikrai nemanau, kad reikalui tai padeda. Reikėtų siekti bendradarbiavimo, o ne dairytis, kieno plunksnos gražesnės. Čia politinių dividendų nereikėtų per daug ieškoti“, – pabrėžė A.Černeckis.

Rekomenduojami video