Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Politinė improvizacija išgyvenimo tema

Seime prasidedantis naujas politinis sezonas, regis, nebus nuobodus. Įprastines Seimo darbotvarkės aktualijų variacijas kanapių dekriminalizavimo, homoseksualų partnerystės ir kitais visuomenei labai rūpimais klausimais gyvenimas staiga privertė keisti politine improvizacija Lietuvos išgyvenimo tema.

Rengia scenarijų

Nesustabdomai didėjanti infliacija (Statistikos departamento skaičiavimais, išankstinė metinė infliacija rugpjūtį sudarė 21,1 proc.), antrąjį ketvirtį fiksuota techninė ekonomikos recesija, metų pabaigoje gresianti bankrotais ir darbuotojų atleidimais, šokiruojančios elektros ir dujų kainos, dėl kurių įmonės jau pradėjo stabdyti gamybą ar svarsto persikelti į kaimynines šalis, vasarai pasibaigus noromis nenoromis verčia politikus iš paralelinės Lietuvos gyvenimo tikrovės grįžti į tą, kurioje gyvena jų rinkėjai. Kad toks gal kai kam ir nelabai malonus grįžimas tampa neišvengiamas, turėtų patvirtinti ir Seimo rudens sesijos pradžios išvakarėse Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen įvardyti pirmieji sesijos darbai.

„Pirmieji darbai bus susiję su šios energetikos krizės sprendimu, pagalba žmonėms, bus planuojamas biudžetas“, – sakė ji žurnalistams po koalicijos partnerių susitikimo. Seimo pirmininkės teigimu, prasidedančioje sesijoje pirmiausia bus svarstomos priemonės energijos kainų šuolio poveikiui gyventojams sušvelninti, tačiau šiemet jų priimti neplanuojama: esą atitinkami sprendimai jau priimti pavasarį, kai buvo patvirtintas 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinis paketas. Pagalbos gyventojams priemonės dėl toliau didėjančių energijos išteklių kainų kitiems metams, Seimo pirmininkės teigimu, bus priimtos svarstant 2023 metų biudžetą.

Vasarą įvykių eigą ramiai stebėjusi Vyriausybė, kainų šoką išgyvenančią visuomenę nepaprastosios padėties valstybėje metu raminusi nerūpestingomis premjerės ir ministrų atostogomis, prieš Seimo rudens sesiją priversta repetuoti pagrindinę politinės improvizacijos dėl valstybei kilusių ekonominių iššūkių partiją. Kokia ji bus, išgirsime Seimo rudens sesijos pradžioje. Pasak valdančiosios daugumos atstovų, šiuo metu rengiamas ekonomikos raidos scenarijus, kuriuo remiantis bus skaičiuojamas kitų metų valstybės biudžetas. Šis scenarijus, į kurį įtraukti eksporto, vartojimo, nedarbo, infliacijos rodikliai, prognozuojamas ekonomikos augimas ar smukimas, turėtų būti patvirtintas jau pirmadienį.

Nežinia, ar pavyks

Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai rikiuoja, jų požiūriu, svarbiausių darbų, kurių reikalauja dabartinė situacija Lietuvoje, prioritetus. „Pirmiausia – tolesnis krašto apsaugos sistemos funkcionavimo užtikrinimas, bus keletas sprendimų dėl to. Gal ir finansinių. Taip pat – valstybės biudžeto projektas ir jame, nors paprastai nebūdavo – įvairių kompensacijų numatymas dėl energijos kainų kilimo“, – taip svarbiausių Seimo rudens sesijos darbų rikiavimą pradėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Pasak politiko, premjerės vertinimais, kompensacijoms gali prireikti biudžete numatyti nuo pusės milijardo ir milijardo eurų. „Suprantama, kad dar negalima įvardyti tikslesnės sumos, nes neaišku, kokios energijos kainos bus biudžeto projekto pateikimo dieną. Ne Lietuva, o Rusija lemia tuos veiksnius, sunku dabar pasakyti. Žodžiu, reikės rasti milijardą ir numatyti papildomas skolinimosi galimybes. Taip pat planuojamas valstybės tarnybos reformos įstatymų paketas, ir gali būti, kad Seimą pasieks ir kai kurie mokestiniai dalykai. Vyriausybė tą planuoja, tačiau jie įsigaliotų ne nuo 2023-ųjų, o nuo 2024-ųjų sausio 1 d. Galų gale nesiveržiame, kad būtinai iki Naujųjų metų juos priimtume, pasiliekame galimybę diskutuoti apie tai ir Seime, ir su interesų grupėmis“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Kanapės palauks: rūsti gyvenimo tikrovė Seimą verčia ieškoti atsakymų į esminius klausimus – ar Lietuvos žmonės šį rudenį ir žiemą neliks patamsyje, nesušals, turės ką valgyti, pajėgs susimokėti už būtiniausias prekes ir paslaugas.

Tačiau, pasak E.Gentvilo, nežinia, ar šie svarbiausi darbai pavyks. „Opozicija bent 3 ministrams interpeliacijas organizuoja. Matyt, tokie dalykai demokratijoje neišvengiami, nieko nepadarysi. Tik keista, kai ta pati opozicija sako, kad Stambulo konvencijos ratifikavimo ar kanapių dekriminalizavimo vykstant karui Ukrainoje negali būti, nors pati Ukraina karo metu ratifikavo Stambulo konvenciją. Tačiau klibinti Vyriausybės pamatus galima. Na, ką darysi. Žinant, kad 5 opozicijos frakcijos net opozicijos lyderio nesugeba išsirinkti, kartais truputį neatsakingas atrodo toks veikimas, nes jie nepajėgūs patys suformuoti Vyriausybės“, – sakė E.Gentvilas.

Gali kilti mūšis

Paklaustas, kas, jo manymu, dabartinėje situacijoje negali laukti, Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, sakė manantis, kad Vyriausybė pačią pirmąją savaitę turėtų pateikti priemonių planą, kaip ruošiasi pažaboti infliacijos augimą ir kompensuoti gyventojams pabrangusią elektrą ir dujas. „Tokia programa turėtų būti ilgalaikė, numatyta gal net iki 2024-ųjų kovo pabaigos – turiu galvoje 2023–2024 m. šildymo sezoną. Tokią savo išvadą remiu naujausia informacija apie tai, ką šiuo metu daro Italija, Vokietija, Prancūzija, Olandija ir kai kurios kitos ES šalys. Jos ruošia ilgalaikės finansinės pagalbos gyventojams programas, kad kompensuotų ne vien tik pabrangusią elektrą ir dujas – numatytos ir kompensacijos dėl gyvenimo išlaidų pabrangimo. Tai bus kartą per metus mokamos vienkartinės išmokos lengvesniam žmonių išgyvenimui užtikrinti“, – sakė A.Butkevičius.

Politiko teigimu, tai vienas pagrindinių dalykų, jeigu to nebus padaryta, kils didelis opozicijos ir valdančiųjų mūšis. „Aš kaip opozicijos narys siūlau verčiau susitelkti, vadovautis protu ir parengti tokią programą, kuri sumažintų visuomenėje kylančią įtampą. Antras svarbus dalykas – kitų metų valstybės biudžeto projektas. Tai vienas svarbiausių rudens sesijos teisinių dokumentų. Dėl jo irgi turėtų būti rimtai diskutuojama įvertinus planuojamas pajamas, išlaidas ir valstybės ekonomikoje vykstančius pokyčius. Dar vienas rimtas Seimo laukiantis klausimas – kaip elgtis su mokesčių reforma, kurią valdantieji žadėjo pristatyti dar pavasarį, bet nukėlė į rudenį. Mano manymu, šiuo metu kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą būtų visiškai neišmintinga, bet kol kas dėl to irgi neturime jokio Vyriausybės narių atsakymo“, – teigė A.Butkevičius.

Nori priversti dirbti

Darbo partijos frakcijos narės, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Ievos Kačinskaitės- Urbonienės manymu, dabar pats svarbiausias dalykas – energetika: pasiruošimas rudens pabaigai ir žiemai, rizikų valdymas, saugikliai ir kiti dalykai, apie kuriuos mažiau kalbama. „Antras dalykas – infliacija: maisto, elektros, kitų svarbiausių prekių ir paslaugų kainų augimo suvaldymas. Tokiomis sąlygomis ima veikti visi socialiniai faktoriai, kaip tikslingai įvesti kompensacijas tiek gyventojams, tiek verslui, nes apie verslą irgi labai mažai kalbama. O jeigu verslui bus visiškai nepalanku dirbti, suprantama, pradės stoti ekonomika“, – sakė Seimo narė.

Politikė neatmetė galimybės, kad vasaros pradžioje kilęs opozicijos ir valdančiųjų konfliktas rudenį gali vėl įsiplieksti. „Jeigu ir toliau, pavyzdžiui, ministras D.Kreivys demonstruos tokią nekompetenciją – jis net nežino, kur nueina dalis lėšų už elektrą, kurią perkame rinkoje, suprantama, grįšime prie interpeliacijos klausimų. Lygiai taip pat, jeigu bus demonstruojamos tokios galbūt korupcinės schemos, kaip tai daro aplinkos ministras S.Gentvilas. Negalėsime užsimerkti. Tačiau vis dėlto esu linkusi pritarti prezidento išsakytai minčiai: kadangi valdančioji dauguma neturi kuo pakeisti šitų nekompetentingų žmonių, ar juos pakeitus kitais situacija pagerės? Ko gero, ne. Tiesiog reikia priversti dirbti tuos ministrus, kurie yra, arba šitai valdžiai reikia trauktis nuo vairo, nes kompetentingų žmonių akivaizdžiai tarp jų trūksta“, – sakė I.Kačinskaitė- Urbonienė.

Auga nepasitenkinimas

Paklausta, kaip vertina valdančiųjų prioritetus Vyriausybei teikiant Seimui svarbiausių rudens sesijos įstatymų projektų paketą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė atsakė mananti, kad kai kurie dalykai sukels nemažai diskusijų.

„Pirmiausia – valstybės tarnybos reforma. Ji man kelia tam tikrų klausimų. Matyt, niekas nesiginčija dėl to, kad valstybės tarnyba turi būti efektyvi ir prestižinė, kad reikia kelti atlyginimus valstybės tarnautojams, bet kai tuo prisidengiama norint padaryti valstybės tarnybą kišeninę, tai jau yra problema. Juk su reforma ateina ir siekis decentralizuoti kandidatų į valstybės tarnautojus atranką. Iš esmės visi valstybės įstaigų ir įstaigėlių vadovai galės patys pasirinkti tarnautojus. Be abejo, kad dėl to atrankos subjektyvumas bus didesnis nei atrenkant kandidatus viename atrankos centre“, – sakė Seimo narė.

Kitas labai probleminis dalykas, pasak pašnekovės, – bandomųjų laikotarpių, kurių valstybės tarnyboje nebuvo, įvedimas. „Yra galimybių įvertinti žmogų per pokalbį, testus ir valstybės tarnybos egzaminus, bet šiuo atveju siūlomi bandomieji laikotarpiai įgalins greitesnį atleidimą tų, kurie netyčia laimėjo paskelbtą konkursą ir nėra savi. Niuansų, kurie rodo, kad valstybės tarnybą norima padaryti kišeninę, tikrai yra, ir tai išties kelia nerimą. Nekomentuosiu, kad norima Seimo nariams, premjerui padidinti atlyginimus tuo metu, kai žmonės prašomi taupyti. Manau, ne laikas po tūkstantį eurų didintis atlyginimus“, – pridūrė politikė.

A.Širinskienės teigimu, žmonių nuotaikos atrodo labai prastos – esą net keista, kad miestelių šventėse, kur, atrodytų, susirinkusieji turėtų džiaugtis kartu su kaimynais, žmonės su nerimu svarsto, kas jų laukia rudenį. „Žmonių nepasitenkinimas auga, tai irgi matyti, ir su nerimu galvoju apie situaciją, kuri gali susiklostyti, jeigu Vyriausybė neatneš į Seimą jokių įstatymų projektų, skirtų elektros energijos kainų augimui suvaldyti ar toms kainoms kompensuoti, jeigu rudenį, kai bus svarstomas biudžetas, nebus imtasi adekvačių priemonių atlyginimams didinti. Tas žmonių nepasitenkinimas vieną dieną gali sprogti. Nerimo ir nepasitenkinimo stiprėjimas tikrai jaučiamas. Karantino metu jis irgi buvo sustiprėjęs, tik žmonės piktinosi dėl kitų dalykų, bet ne taip stipriai, kaip matome dabar. Dabartinė situacija paveikia kiekvieno žmogaus kišenę“, – apibendrino Seimo narė.

Rekomenduojami video