LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Seime netyla politikų pažadai dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Skelbiama, esą tai utopinis dokumentas kone tuojau pat išnaikinsiantis smurtą prie moteris. Tačiau konvencijai, kurioje biologinė lytis atskiriama nuo lyties socialiniu aspektu ir lytinės tapatybės, prieštarauja ir pačios moterys, ir Bažnyčios bendruomenė, ir šeimų atstovai. Kiekvieno mūsų gyvenimą pakeičiančios konvencijos priėmimo klausimą Seimas sprendžia ne tik neatsiklausęs, bet ir neklausydamas Tautos balso.
Neseniai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pati inicijavo diskusiją tema „Smurtas prieš moteris: priežastys, formos ir sprendimai". Nors diskusija suprantama, kaip skirtingų pozicijų bendravimas, į renginį ekspertais buvo sukviesti organizacijų, atvirai pritariančių konvencijos ratifikavimui, atstovai. Tad turbūt jiems buvo skirtas Seimo pirmininkės pažadas šioje kadencijoje būtinai išspręsti Seime užstrigusį Stambulo konvencijos klausimą.
„Šis klausimas tikrai nebus nustumtas į šalį. Dabar aplinkybės yra labiau palankios nei praėjusioje kadencijoje. Kalbėsime su visų politinių jėgų atstovais, nes tam, kad konvencija būtų ratifikuota, reikia plataus politinio palaikymo. Turbūt nė viena frakcija nekalbės vieningai, nes tai yra vertybinis klausimas. O tokiais klausimais, kaip žinoma, Seimo nariai ypač entuziastingai naudojasi laisvo mandato teise.
Konvencija apaugusi įvairiais mitais. Daugelis tų, kurie, manau, nėra skaitę konvencijos, entuziastingai diskutuoja apie naujas lytis, kurios neva būtų įteisintos ratifikavus konvenciją", - savo inicijuotoje diskusijoje sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Toks pasisakymas kelia klausimą, ar Seimo pirmininkė pati skaitė konvenciją. Verta priminti, kad tikrasis Stambulo konvencijos pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Nors smurtą prieš bet kokios lyties asmenis Lietuvoje ir taip draudžia Baudžiamasis kodeksas. Taip pat Lietuvoje veikia Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. O lyčių lygybės principus užtikrina Lygių galimybių įstatymas. Bet kai kuriems politikams to atrodo per mažai.
Lyties sampratai konvencijoje skiriama daug dėmesio. Konvencijos 4 str. rašoma, kad „konvenciją priėmusios šalys jos nuostatas įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, lyties biologiniu aspektu, lyties socialiniu aspektu (angl. gender), rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, civilinės būklės, migranto arba pabėgėlio statuso ar kito statuso". Taigi viename sakinyje naudojami netgi trys lyties supratimai: lytis biologiniu aspektu, lytis socialiniu aspektu ir lytinė tapatybė.
Tad, panašu, tai ne mitai, kaip sako Seimo pirmininkė, o galimai naujoji Lietuvos realybė.
Moterys nepritaria joms skirtai konvencijai
Tai puikiai supranta ir pačios moterys, kurias neva turėtų ginti konvencija. Lietuvoje gyvenančios moterys jau ne pirmą kartą renka parašus po peticija, kuria pasisakoma prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Paradoksalu, tiesa?
Peticijoje, kurią jau pasirašė daugiau kaip 10 tūkst. moterų, cituojama konvencija ir nurodoma, kad kovai su smurtu nepadės vyrų kaltinimas dominavimu ir kartojimas, kad moterys visada buvo ir yra smurto, diskriminacijos ir nelygybės aukos. „Iš konvencijos siūlomų priemonių, susirūpinimą ypač kelia 14 str. numatyta pareiga medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis" įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas. Ši prievolė prieštarauja LR Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus".
Konvencija vartoja Lietuvos teisėje neegzistuojančią „socialinės lyties" (gender) sąvoką, o konvencijos 4 str. 3 d. numato draudimą diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės". Vadinasi, diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę" tiek privačioje, tiek ir viešoje sferoje, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip didelei daliai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine (biologine) lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją".
Stambulo konvencijos siūlomas priemones galima apibendrinti kaip viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politines galias, nacionalines ir tarptautines organizacijas, švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones tam, kad būtų perauklėjama Lietuvos visuomenė ir keičiamas mūsų elgesys", - rašoma moterų peticijoje prieš Stambulo konvenciją.
Konvencijai prieštarauja ir Bažnyčios bendruomenė, pabrėždama, kad prisidengiant siekiu apsaugoti moteris, Stambulo konvencijoje dirbtinai konstruojamos socialinės lytys. „Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu, visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį", - rašoma Vyskupų konferencijos išplatintame pranešime.
Panašu, kad didelė visuomenės dalis nenori, kad keli politikai už juos nuspręstų, kokia ateitis laukia Lietuvos.
Prezidento pozicija - be pozicijos
„Vakaro žinios" kreipėsi į šalies prezidento Gitano Nausėdos atstovus ir pasiteiravo, kokia yra prezidento pozicija dėl Stambulo konvencijos, ar Seimui ratifikavus konvenciją, prezidentas jos priėmimą patvirtintų savo parašu? Gal bent jis stos piliečių, pasirašiusių po įvairiausiais kreipimaisis prieš Stambulo konvenciją, pusėn. Juk anksčiau minėtą peticiją pasirašiusios moterys ją skyrė būtent G.Nausėdai, prašydamos atšaukti dekretą, kuriuo Stambulo konvencija buvo pateikta Seimui ratifikuoti.
Bet, panašu, prezidento pozicija yra neturėti pozicijos. „Dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo visų pirma turi apsispręsti Seimas. Prezidentas savo sprendimą priims po to, kai dėl to apsispręs Seimas", - informavo prezidentūra. Pasiteiravus, kokia yra prezidento pozicija šiuo klausimu, buvo paaiškinta, kad tai ir yra prezidento pozicija.
Situaciją komentuoja „Krikščionių sąjungos" pirmininkas Rimantas Jonas DAGYS:
Stambulo konvencija dėl daugelio priežasčių negali būti teisinė bazė kovai su smurtu. Jos ratifikavimas, o ypač jos įgyvendinimas, būtų itin žalingas teisiniu, politiniu, socialiniu ir moraliniu požiūriu.
Konvencijos tekste nuošalyje paliekamos tikrosios smurtą sukeliančios priežastys: skurdas, nedarbas, alkoholizmas, socialinė atskirtis, šeimos kaip visuomenės pagrindo silpnėjimas. Šia priežastimi laikomas biologiškai nulemtų žmogaus lyčių egzistavimas, visuomenės „pasidalijimas" į vyrus („skriaudėjus") ir moteris („aukas"), o šiai problemai spręsti siūlomas lyčių panaikinimas. Siekiant šio tikslo, konvencijos idėja grindžiama mokslinei tiesai prieštaraujančia fiktyvia „gender" ideologija. Pasak jos, genetiškai apspręsta žmogaus lytis turi būti pakeista visiškai išgalvota lyties tapatybe.
Teiginiai apie išimtinį vyrų smurtą moterų atžvilgiu yra klaidinantys visuomenę ir sąmoningai skiepijantys priešpriešą tarp moterų ir vyrų, ignoruojant prigimtinę tikrovę - vyrai ir moterys yra būtini vieni kitiems, nes jie vieni kitus papildo, be to, tai yra žmonijos išlikimo pamatinė sąlyga!
Konvencija įpareigoja naikinti visas tradicijas ir papročius, kurie grindžiami stereotipiniais lyčių vaidmenimis į lyčių skirtingumo ir papildomumo principą, įtvirtintą ir Lietuvos įstatymuose, bei naikinti su tuo susijusias kultūrines normas, tradicijas, papročius, nes klaidinančiai laiko tai smurto šaltiniu, o tas prieštarauja sveikam protui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsniui: „Piliečiai, (...), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius." Be to, mūsų šalyje nėra papročių, skatinančių smurtą prieš moteris. Lietuvos visuomenė vyrus ir moteris laiko lygiaverčiais, bet kartu pripažįsta prigimtinius lyčių skirtumus, kurie duoda pagrindą šeimos sukūrimui.
Itin didelį susirūpinimą kelia 14 str. reikalavimas medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis" įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas. Ši prievolė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus".
Stambulo konvencijos siūlomos priemonės yra akivaizdus siekis suardyti visuomenę ir jos socialinę sistemą, paversti ją sankaupa žmonių, kurie būtų pasimetę savo tapatybėje, įgyvendinti viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politines galias, nacionalines ir tarptautines organizacijas, pajungiant švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones.
Justina GAFUROVA
