Lietuvos žemės ūkis labai svarbus mūsų šaliai. LR Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), tęsdami tradiciją, prieš rinkimus suteikė galimybę kandidatams į LR Seimą pasisakyti, kur link judės žemės ūkis ateinančius ketverius metus po Seimo rinkimų. Diskusijoje „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politika“ dalyvavo tik 11-os partijų (iš 17-os dalyvaujančių rinkimuose) atstovai. Visos partijos pasisakė už pagalbą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, tai „užmiršo“ tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Diskusijoje partijų atstovai taip pat išsakė savo požiūrį į europinės paramos skirstymą, melioraciją ir kitas aktualijas.

Sprendimų raktas

Rinkimų į Seimą laikotarpiu ŽŪR pirmininką Arūną Svitojų pavaduojantis vicepirmininkas Algis Baravykas prieš diskusiją kalbėjo, kad žemės ūkis svarbus visai valstybei, nes šis sektorius maitina vartotojus ir suteikia žaliavų perdirbimo pramonei. Todėl dalyvavimas surengtoje diskusijoje, o vėliau – darbas Seime yra labai atsakinga misija.

„Žemės ūkis Lietuvoje sparčiai kinta, gyventojai ir žemdirbiai sensta. Kas juos pakeis? Iš Briuselio ateina nauji reikalavimai, prie kurių turime prisitaikyti. Kaip bus organizuojamas bendras žemdirbių ir valstybės institucijų darbas, kad rastume bendrus sprendimus, kurių raktas – ne visada Lietuvoje?“ – teiravosi A.Baravykas.

Pasak LR ŽŪR vicepirmininko, mūsų šalyje ūkiai stambėja, kuriasi milžiniškos korporacijos, kokių retai surasi net visoje ES rinkoje. Todėl jis paprašė kandidatų į Seimo narius paaiškinti, kaip jie vertina šią padėtį, kokią įžvelgia kaimo ir žemės ūkio ateitį, kokius sprendimus siūlo, kokius santykius palaikys su žemdirbių savivalda.

Nuo asfalto iki kaimo gyvybingumo

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Pranckietis pasisakė už laisvą gamybą, kuriai būtų kuo mažiau trukdoma. Pasak jo, sprendimų raktas yra pačių žemdirbių rankose, o smulkių ūkių išsigelbėjimas – kooperacijoje. Liberalų sąjūdis yra iškėlęs užduotį – nutiesti asfaltą į kiekvieną gyvenvietę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kazys Starkevičius pasisakė už žemės ūkio stabilizavimo fondo įsteigimą, žadėjo peržiūrėti jaunųjų ūkininkų rėmimo programą, gerinti vietinių kelių infrastruktūrą, siūlė vieną iš esminių pokyčių – nuotolinės kontrolės įvedimą.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas Vytautas Kamblevičius siūlė visoms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą kaimo tuštėjimo stabdymui ir jaunimo sugrąžinimui. Jis akcentavo, kad būtina sustyguoti kooperatyvų kūrimąsi ir finansavimą. Valstybė turėtų finansuoti 80 proc., o patys ūkininkai – 20 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Andriejus Stančikas tvirtino, kad žemės ūkyje turi būti nuosekli tąsa ir stabilumas. Todėl, pasikeitus politinėms jėgoms, į žemės ūkį neturėtų būti įnešamas disbalansas. Pagrindinis jų partijos uždavinys – formuoti šeimos ūkį, nes tik šeimoje yra kaimo gyvybingumas, užimtumas ir tęstinumas.

Laisvės partijos atstovas Mindaugas Tarnauskas žemės ūkį priskiria prie svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, todėl mano, kad priimant sprendimus turėtų dalyvauti žemdirbių organizacijos. Ši partija žadėjo supaprastinti smulkių ūkių buhalterinę apskaitą, skaidrinti paramos gavimo konkursus, finansiškai skatinti šeimos ūkius.

Kompleksas priemonių

Krikščionių sąjunga pagrindinį dėmesį žada skirti šeimos ūkiams. Pasak sąjungos atstovo Zigmo Medingio, net 80 proc. ES ir Valstybės paramos turėtų atitekti šeimos ūkiams, o tik 20 proc. – stambiems ūkiams. Kad žemės ūkis klestėtų, raginama gaminti tai, ko reikia Lietuvai, atsigręžti į klimato kaitą bei dirvožemio gerinimą. „Savivalda turėtų būti atstovaujama ŽŪR, kaip vienintelės organizacijos. Tuomet galėsime kalbėtis vienu balsu ir būsime išgirsti“, – akcentavo Z.Medingis.

Nacionalinio susivienijimo atstovas A.Svitojus įvardijo, kad siektų teisingų įstatymų kūrimo, kurie padėtų ūkininkams dirbti. „Turime suteikti daugiau teisių savivaldai, sukurti kompleksinę pagalbos žemdirbiams sistemą ir nesavanaudiškai dirbti“, – pagrindinius tikslus įvardijo A.Svitojus.

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Raminta Jakelaitienė sakė, kad partija yra parengusi visą kompleksą priemonių žemės ūkiui ir kaimui. Prioritetus jie žada skirti jauniesiems ūkininkams, šeimos ir nepilno užimtumo ūkiams.

Darbo partijos atstovas Mindaugas Kuklierius tvirtino, kad būtina keisti visuomenės požiūrį į tvarią žemės ūkio plėtrą. Dėmesys bus skiriamas regioninei politikai – numatytas visas paketas investicijų pritraukimui į regionus.

Partijos „Lietuva – visų“ atstovas Algimantas Belzus pastebėjo, kad šalyje nėra bendros žemės ūkio strategijos ir bendro susitarimo tarp partijų. „Jei kursis kooperatyvai, vystysis gamyba, matysime ir regioninės politikos raidą“, – sakė A.Belzus.

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai atstovas Dalius Serafinas į pirmą vietą kelia produkcijos kokybę, nes ji susijusi su aukšta pridėtine verte. Sąjunga sieks trijų tikslų: ekologinio, ekonominio ir socialinio.

Atsakymai per minutę

Diskusijos vedėjas Aistis Zabarauskas kandidatų į LR Seimo narius paprašė kalbėti glausčiau ir per minutę atsakyti į ŽŪR narių klausimus: „Kuo kiekviena partija asmeniškai skiriasi nuo kitų? Kokiais klausimais sutarsite ir kaip sieksite kompromisų? Kokie numatyti pagrindiniai darbai?“

Laisvės partijos atstovas M.Tarnauskas akcentavo, kad jų prieš metus įkurtoje partijoje – jauni žmonės, ypatingą dėmesį skirsiantys technologijų diegimui. „Jei mums pavyktų legalizuoti kanapes, skirtas medicinos ir rekreaciniais tikslais, ši sritis būtų labai perspektyvi žemdirbiams“, – samprotavo M.Tarnauskas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Edmundas Pupinis tvirtino, kad jų partija 2008–2013 metais padėjo žemdirbiams supaprastinta tvarka įsigyti technikos ir naujų technologijų. Žadama, jog šis žingsnis bus tęsiamas ir toliau, bus siekiama į žemės ūkį pritraukti naujų žmonių.

Nacionalinio susivienijimo atstovas A.Svitojus pagrindiniu kaimo stuburu laiko šeimą. Todėl šeimos ūkių ir vidutinių ūkių stiprinimas yra pagrindas. Neatmetama galimybė didinti paramą jaunoms šeimoms, ūkininkams.

Dėmesį smulkiems ir vidutiniams ūkiams žada skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas V.Kamblevičius. Anot jo, stambūs ūkiai įsisavino milijardines sumas, o smulkieji liko nuošalyje, todėl bus siekiama diferencijuoti išmokas. Taip pat numatoma skirti dėmesį gyvulininkystei.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sieks skatinti smulkų ir vidutinį verslą, užimtumą ir kaimo gyvybingumą. Kalbėdamas apie atskirties tarp smulkiųjų ir stambiųjų mažinimą, šios sąjungos atstovas A.Stančikas akcentavo, kad teikiamos priemonės, kurias pati Europa leidžia atitinkamai perskirstyti, yra pačių žemdirbių savivaldos reikalas, todėl jie patys turi rasti sprendimus. Sąjungos nariai tam pritars.

Žvelgia į ateitį

Savo išskirtinumą įvardijo Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai atstovas D.Serafinas. Esminis partijos skirtumas – siekis sukurti daugiau pridėtinės vertės naudojant biotechnologijas ir kitas inovacijas. „Lietuvos ateitis – aukštos biologinės vertės produktų kūrimas ir jų vartojimas. Mūsų tikslas – socialinio verslo ir socialinės ekonomikos modelio įgyvendinimas“, – sakė D.Serafinas.

Partijos „Lietuva – visų“ atstovas A.Belzus akcentavo, kad jie – laisvi žmonės, nepriklausomi nuo oligarchų ir interesų grupių. „Seime galime drąsiai priimti savo sprendimus. Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti, kad žemdirbiai gamintų aukštos pridėtinės vertės produktą. Tačiau svarbiausia – strategija ir žinojimas, kur link einame“, – pabrėžė A.Belzus.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas V.Pranckietis pažadėjo nepriešinti žemdirbių dėl išmokų, taip pat nepriešinti gamybos ir ekologijos, kalbėti tik apie tai, ką išmano, ir laikytis įsipareigojimų.

Krikščionių sąjungos atstovas Z.Medingis sakė, kad žemės ūkis gyvybiškai priklauso nuo gamtos, biologinės įvairovės, o kuriamas produktas – nuo vartotojų poreikio. Todėl prioritetu turėtų tapti Lietuvai reikalinga gamyba.

Darbo partijos atstovas M.Kuklierius išdėstė, į ką orientuojasi jų partija: žiedinės ekonomikos plėtra, efektyvus išteklių naudojimas ir konkurencingumas. Jie siūlo pridėtinės vertės mokesčio diferenciaciją pagrindiniams maisto produktams, t. y. pritaikyti 7 proc. tarifą.

Pagrindiniai Lietuvos socialdemokratų partijos siekiai – mokslas, inovacijos ir skaitmenizacija. Šios partijos atstovė R.Jakelaitienė tvirtino, kad atsakingai naudojant gamtos išteklius būtina ne tik gaminti, bet ir juos atkurti, puoselėti.

Išsakė savo pozicijas

Politikų pasiteirauta apie ES ir valstybės paramos maksimalią ribą: 60 tūkst. Eur, 100 tūkst. Eur ar paramos dydžio neriboti. Taip pat paprašyta pateikti atstovaujamos partijos poziciją dėl pirmųjų hektarų išmokų schemos: jie pritaria pirmųjų hektarų išmokos schemai, išmokai už pirmuosius 30 ha ar išmokai už pirmuosius 50 ha.

Laisvės partijos atstovas M.Tarnauskas pasisakė už maksimalią ES ir valstybės paramos ribą (iki 60 tūkst. Eur), pritarė išmokai už pirmuosius 30 ha.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas E.Pupinis pasisakė už ribojimą (100 tūkst. Eur ir dėl 30 ha), pabrėždamas, kad pinigus turi gauti asmenys, kurie dirba, o ne mulčiuoja.

Nacionalinio susivienijimo atstovas A.Svitojus mano, kad būtina laikytis susitarimo: jei pasakyta 100 tūkst. Eur, tiek ir bus. Pirmieji hektarai – didelis paskatinimas jaunoms šeimoms, todėl pasisakė už pirmuosius 50 ar net 70 ha.

Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti R.Jakelaitienė nubrėžė maksimalią 100 tūkst. Eur. ribą ir pritarė išmokai už pirmuosius 50 ha.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nuomonę išsakė Vytautas Kamblevičius. Jis palaikė poziciją dėl 100 tūkst. Eur ir pasisakė už 50 ha.

Darbo partijos vardu M.Kuklierius taip pat pritarė 50 ha ir 100 tūkst. Eur luboms.

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai atstovai D.Serafinas ir Marijus Čekavičius pasiūlė maksimalią ribą – 60 tūkst. Eur, turintiems 100 ha tiesiogines išmokas mažinti 50 proc., nuo 200 ha – neskirti tiesioginių išmokų. Taip pat pasiūlė smulkiems ūkiams iki 10 ha tiesiogines išmokas didinti 5 kartus, iki 30 ha – 2 kartus.

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo A.Stančiko, maksimalią paramos ribą turi nustatyti žemdirbių savivalda, o remti būtina pirmuosius 50 ha.

Partijos „Lietuva – visų“ atstovas A.Belzus palaikė 30 ha ir siūlė mažinti 60 tūkst. Eur ribą.

Liberalų sąjūdžio atstovo V.Pranckiečio teigimu, jei įstatymai leidžia turėti iki 500 ha ūkius, tai jie ir turi teisę gauti ES paramą. Svarstydamas dėl pirmųjų hektarų išmokų schemos, jis akcentavo ne sumą, o gamybos ribojimą.

Krikščionių sąjungos atstovas Z.Medingis pasisakė už maksimalią 60 tūkst. Eur ribą ir pirmuosius 50 ha.