Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Po stichinio snygio – kritikos strėlės elektros tiekėjams

Praėjusią savaitę „Ukmergės žiniose“ rašėme apie dėl gausaus sniego be elektros likusius ukmergiškius. Pasirodo, dalis žmonių elektros neturėjo net tris paras, o kai kurie iš jų kartu neteko ir vandens tiekimo. 

UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas informavo, kad dėl dingusios elektros iškilo vandentiekio problemų netgi 11-oje gyvenviečių – Žemaitkiemio, Valų, Lyduokių, Želvos, Šešuolių, Veprių, Pageležių, Tolučių, Taujėnų, Samantonių, Balelių. Įmonė vandeniu gyventojus stengėsi aprūpinti į miestelius keletui valandų nugabendama benzininius generatorius.

Tačiau tai problemą sprendė tik iš dalies, nes nesat elektros, sustoja ne tik vandens padavimas, bet ir nuotekų surinkimas bei valymas.

Be elektros neveikia valymo įrenginiai, nevyksta nuotekų perpumpavimas iš siurblinių, kurios surenka nuotekas, į pagrindinę. Įmonė, turėdama ribotą kiekį generatorių, problemą sprendė kilnodama juos iš vienos vietos į kitą. Nuo vandenvietės prie valymo įrenginių. Dėl sniego gausos privažiavimas iki jų buvo sudėtingas.

Atstačius elektros tiekimą, vandentiekio problemos buvo išspręstos. Vienose gyvenvietėse tai įvyko greičiau, kitur reikėjo palaukti ilgiau.

R.Arlinskas negailėjo kritikos Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Direktoriaus manymu, nepateisinama, kai elektros tiekimas neatstatomas dvi paras. Direktoriaus teigimu, pastarasis atvejis – ne vienkartinis. Kadangi neinvestuojama į kabeliavimą ir daugelyje vietų yra tik laidinis tiekimas, tai nutinka po kiekvienos didesnės audros vasarą. Be to, trūksta informacijos – ESO žemėlapiuose ne visada nurodoma, kuriose gyvenvietėse dingo elektra.h

Esant ekstremaliai situacijai, savivaldybės vadovai sulaukė gausybės gyventojų skundų dėl ESO neveiklumo. Be to buvo gauta pranešimų ir  dėl vandentiekio problemų. Todėl praėjusią savaitę vykusiame Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo aptariami ir elektros bei vandens tiekimo klausimai.

Svarstyta savivaldoje

Rajono vadovai atkreipė dėmesį, kad savivalda iš ESO negauna jokios informacijos. Ji savivaldą pasiekia tik iš gyventojų. Dingus elektrai, kai kuriose gatvėse tiekimas liko neatstatytas daugiau nei dvi paras. Trečią parą elektros laukė dalis gyventojų Krekšlių kvartale.

Tarybos posėdyje buvo keliamas klausimas, kiek ilgai savivalda turėtų laukti, kol įmonė pašalins gedimus, o kada tai jau tampa problema, į kurios sprendimą turi įsikišti savivalda, siekdama pasirūpinti gyventojais.

Juk šiais laikais žmonės ypač priklausomi nuo elektros, nes be jos ne tik dingsta šviesa, bet sustoja veikti dauguma buities prietaisų – šaldytuvai, viryklės ir kiti. Taip pat nutrūksta komunikacijos, mobilieji telefonai ir nešiojamieji įrenginiai išsikrauna, dingsta interneto ryšys. Galų gale dalis žmonių lieka be šildymo ar vandens. Taigi kalbama ne apie pramogas, kaip televizijos žiūrėjimas ar kompiuteriniai žaidimai, o apie būtinuosius poreikius, kaip valgis, pakankama temperatūra, nedaranti žalos sveikatai, darbo, mokymosi ir ryšio palaikymo, norint išsikviesti pagalbą, galimybes.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijai kelis kartus susisiekus su ESO vadovais, buvo skirtos pajėgos ir elektros tiekimas galiausiai buvo atstatytas ir ten, kur jos nebuvo ilgiausiai.

Penktadienio ryto duomenimis, elektros vis dar neturėjo apie 400 vartotojų. Kadangi Ukmergės rajone pasitaikė gedimų aukštos įtampos linijose – buvo nuvirtęs stulpas – pirmiausia teko šalinti juos. ESO atstovai savivaldybei teisinosi, kad, tik sutvarkius elektros tinklo aukštos įtampos oro 10 kV liniją, identifikuojami galimi gedimai mažesnės įtampos – 0,4 kV – linijose. Nepašalinus didžiojo gedimo, nematomas ir mažesnės linijos gedimas. Taip pat tikino, kad ekstremaliai situacijai sustiprino klientus telefonu aptarnaujančių specialistų kiekį.

Tą rytą į redakciją skambinę Pabaisko seniūnijos Burtkaimio kaimo gyventojai, be elektros prabuvę jau keturias paras, baisėjosi ESO požiūriu į jų situaciją – atvykę specialistai garsiai svarstė, kad reikia sudaryti darbų sąmatą ir spręsti, kiek čia visas remontas kainuos.

Reikalingos investicijos

ESO savaitgalį išplatintame pranešime teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios gausybė gyventojų praėjusią savaitę liko be elektros, buvo ta, jog nuo gausaus sniego virsdami medžiai ar nulūžusios šakos nutraukė elektros oro linijas. „Atramos lūžta ir laidai nutrūksta ne nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad atramas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai.“

Įmonė šią problemą siūlo spręsti šalia elektros linijų šalinant tuos medžius, kurie yra aukštesni nei atstumas iki elektros linijų.  Teigia, kad dabar nustatyta 3 m zona neapsaugo laidų, nes medžių aukštis siekia iki 30 m. Esą išsprendus šią problemą, elektros sutrikimų gyventojai patirtų gerokai mažiau. ESO skaičiavimu, tai būtų pigiau nei tiesti požeminius kabelius.

Tačiau požeminių elektros kabelių tinklo plėtra yra svarbi priemonė didinant elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams. Šiuo metu bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. kilometrų, iš kurių apie trečdalį sudaro požeminių kabelių linijos. Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių.

Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ

Rekomenduojami video