Kaip ir kaskart, peržengę metų slenkstį tikimės permainų vėjų dvelksmo – ir savo, ir visos valstybės gyvenime. 2024-ieji Lietuvoje pažymėti trejų rinkimų ženklu, bet ar jie atneš permainas į gera? Juolab kad dar neaišku, iš kurios pusės tie politikos vėjai pučia ir kokius orus gali atnešti.

Svarbiausi sprendimai prieš karą su Rusija

Antrųjų plataus masto karo Ukrainoje metinių išvakarėse net ir geopolitinio klimato permainomis nesidomintys politikos stebėtojai neabejoja, kad išvengti itin audringo ciklono, sūkuriuojančio virš Dniepro upės, poveikio nepavyks ir Nemuno krašte. Kad karas jau alsuoja mums į nugarą – ar į veidą, nelygu iš kurios pusės žiūrėsi – viešai perspėjo ir svarbiausi Lietuvos valdžios atstovai. Užsienio reikalų ministro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, per artimiausius kelerius metus Rusija užpuls Lietuvą. Tai jam esą nekelia abejonių, neaišku tik dėl laiko – ar tai nutiks po trejų, penkerių ar dešimties metų. Toks praėjusių metų pabaigoje padarytas valdančiųjų lyderio pareiškimas daug ką privertė visai kitomis akimis pažvelgti į 2024-ųjų perspektyvą. Kaip tu, žmogau, gali planuoti savo gyvenimą, žvalgytis į priekį, jeigu Vyriausybės atstovas, valdančiosios daugumos lyderis, skelbia apie karo neišvengiamumą? Juolab kad visi Lietuvoje puikiai mato – dauguma per TV, bet nemažai ir tiesiogiai – kaip atrodo naikinamasis karas Ukrainoje: su nušluotais miestais, sugriauta civiline infrastruktūra, nuolatiniais raketų apšaudymais, dronų antskrydžiais, okupantų žvėriškumais užimtose teritorijose. Regis, po tokio G.Landsbergio perspėjimo, pažvelgus į žemėlapį ir palyginus Lietuvą su Ukraina, belieka keisti visus ateities planus ir rimtai galvoti apie jų alternatyvas. Matyt, nebūtų sunku atspėti, kad daug kas jas sies nebe su Lietuva, gal net jau 2024 metais. Kokie dar rinkimai, kokios dar permainos, jei karas su Rusija – tik artimiausių metų klausimas?

Kita vertus, lietuviška patarlė „Kam šnekėt, o tau tylėt“ net ir XXI amžiaus kontekste primena, kad į politikų kalbas, ypač prieš rinkimus, reikėtų žiūrėti atlaidžiau. Išties: sunku įsivaizduoti, kad užsienio reikalų ministras, ar iš kokių patikimų šaltinių gavęs žinią, jog Rusija būtinai puls Lietuvą, ar tokį scenarijų išmąstęs savo galva, nebūtų tokiu svarbiu atradimu pasidalijęs su Vyriausybės vadove. Juk karui artėjant valdžia turi imtis visų įmanomų veiksmų paruošti valstybę, pasirengti gynybai, apsaugoti civilius žmones, ji turi veikti greitai, sklandžiai ir patylomis, užuot pirmiausia ištrimitavusi tokią žinią viešai. O ką matome tikrovėje, taip pat ir beveik po dviejų mėnesių nuo visuomenę šokiravusio konservatorių lyderio pareiškimo? Pasienis su Baltarusija ir Rusija ir toliau visiškai neapsaugotas, neužminuotas, nėra jokio ženklo, kad būtų pradėti kažkokie fortifikavimo darbai. Gynyba ir toliau stiprinama politikų kalbomis bei užkeikimais, parodomaisiais biurokratiniais planais, strategijomis. Neatrodo, kad valdžia imtųsi ir skubių veiksmų ruošdama slėptuves prieš neišvengiamus bombardavimus ir raketinius apšaudymus, nors jie esą tik laiko klausimas. O jei laikas nežinomas, tai kiekvienas sveiko proto žmogus supranta, kad tokiomis aplinkybėmis, branginant kiekvieną dar likusią taikos valandą, reikia ruoštis ne prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimams, bet viską naikinančiam karui.

Tuo tarpu Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, prieš kelis mėnesius vardindama pačius svarbiausius savo Vyriausybės priimtus sprendimus, nei Lietuvos kariuomenės stiprinimo, nei valstybės pasienio įtvirtinimo kažkodėl nė nepaminėjo. Dar daugiau: rugsėjo viduryje Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent“ premjerės nurodyti svarbiausi jos požiūriu Vyriausybės sprendimai, priimti per pastaruosius trejus metus, neturi nieko bendra nei su Lietuvos nacionaliniu saugumu, nei su jos ekonomika, nei su švietimu ar sveikatos apsauga. Galų gale net apskritai su lietuviais. Spręskite patys: svarbiausiu savo vadovaujamos Vyriausybės sprendimu premjerė I.Šimonytė laiko pakeistą asmenvardžių rašymo tvarką, Seimui įteisinus lenkiškų pavardžių rašybą su X, W ir Q raidėmis. Antruoju pagal svarbą ji įvardijo 37 mln. eurų kompensacijos už nacistinės Vokietijos Lietuvoje nusavintą žydų turtą skyrimą. Na, o trečiasis svarbiausias sprendimas susijęs su stačiatikių bažnyčia – Lietuvoje, pasidžiaugė premjerė, atgimsta Konstantinopolio patriarchatas!

Matyt, premjerės I.Šimonytės pateiktas svarbiausių Vyriausybės sprendimų trejetukas daugelį šokiravo ne mažiau nei ministro G.Landsbergio pranašaujamas karas su Rusija. Jis verčia klausti: kam dirba ši Lietuvos valdžia, sprendžiant iš tokių jos prioritetų? Ar ji išvis adekvati laike ir erdvėje? Atsakymą, jei dar nekils karas su Rusija, matyt, daug kas tikrai norėtų sužinoti prieš artėjančius prezidento, EP ir Seimo rinkimus.

„Pasaulis apimtas chaoso“

Visgi jei Rusija nutartų šiemet nepulti Lietuvos, visi numatytieji rinkimai įvyks nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė keis savo politikos prioritetus, ar laikysis jų iki galo. O jeigu bus rinkimai, tai turbūt neišvengsime ir mažesnių ar didesnių permainų. Kas po rinkimų pirmiausia turėtų keistis Lietuvos gyvenime? Ko negalima palikti taip, kaip yra, kaip buvo iki šiol? Kadangi visuomenės apklausų rengėjai dėl nežinomų, bet neabejotinai svarbių priežasčių atsakymo į šį klausimą neieško, belieka kreiptis į pačius politikus, kurie, jei bus vėl išrinkti, turės vienaip ar kitaip atliepti rinkėjų lūkesčius, smarkiai išaugančius prieš kiekvienus rinkimus. Gali būti, kad šįkart per ketverius metus subrandintų lūkesčių derlius bus rekordinis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, paklaustas, kokius svarbiausius su rinkimais susietus lūkesčius jaučia bendraudamas su rinkėjais, atsakė manantis, kad žmonės labai laukia, jog naujoji valdžia kalbėtųsi su visuomene. „Kad girdėtų ją. Kad būtų sumažinta įtampa valstybėje, kuri per konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos valdymo laikotarpį labai stipriai išaugo. Va čia yra pagrindinė problema. Sakyti, kad keturis metus pakentėkite, o paskui galėsite išsirinkti, kas jums patinka – žiaurus elgesys su visuomene. Įtampa Lietuvoje yra išaugusi iki dar nematyto lygio. Kitas lūkestis: vis dėlto manau, kad po Seimo rinkimų Lietuva turės kur kas kompetentingesnę Vyriausybę. Dabar valdžioje yra žmonės, turintys mažą valdymo patirtį. Tai didžiulis trūkumas. Blogai ir tai, kad jų asmeninės vertybės, pasakykime taip, neištobulintos, kad galėtų rodyti pavyzdį visuomenei, skatindami dirbti valstybės labui. Taip pat, kaip turbūt ir daugelis, turiu lūkestį, kad po rinkimų nebebus įtampos tarp šalies prezidento ir Vyriausybės, kurią suformuos išrinktas naujas Seimas“, – sakė ekspremjeras.

Svarstydamas, kaip šiemet klostytis Lietuvos gyvenimas, A.Butkevičius neslėpė į prasidėjusius metus žvelgiantis su susirūpinimu. „Štai dėl kokių priežasčių: pirmiausia reikia pripažinti, kad pasaulis šiuo metu yra apimtas chaoso. Jis neigiamai atsilieps visiems, nesvarbu, kur kas gyvena. Tas nerimas ir netikrumas sustiprina neigiamą emocinį lauką, pradedant nuo asmeninio ir šeimos gyvenimo, baigiant situacija visoje valstybėje. Bijau vieno dalyko – kad žmonės nesivadovautų sukilusiomis stipriomis emocijomis rinkdami politikus. Kad atsižvelgtų į jų kompetenciją, kuri plačiąja prasme yra žinios, patirtis ir asmeninės vertybės bendraujant su žmonėmis. Matome, kad be šitų dalykų yra labai sudėtinga priimti svarbius sprendimus mūsų valstybės žmonių naudai“, – pabrėžė politikas.

Ragina stabdyti tautos nykimą

Į rinkimų kovą dėl Respublikos Prezidento pareigų stojęs Aurelijus Veryga, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Sveikatos reikalų komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, neslėpė šiemet nesitikintis jokių rimtesnių politinių permainų. „Gal aš šiek tiek pesimistiškai pasakysiu, bet vargu ar šiais metais kas nors pasikeis. Šiemet tik rinkimai įvyks“, – pastebėjo politikas, pridūręs, kad permainoms reikia laiko.

Svarstydamas, kas būtent po rinkimų Lietuvoje turėtų būti kitaip, A.Veryga pabrėžė, kad išrinkta naujoji valdžia turbūt privalėtų darbą pradėti nuo priemonių, kurios sustabdytų mūsų tautos nykimą. „Juk jeigu mūsų neliks, turbūt sutiksite, kad visa kita nebeturi prasmės. Kam tada reikalingos tos švietimo, sveikatos ar gynybos strategijos, jeigu nebus nei ką ginti, nei kam ginti? Kas iš to, jei turėsime labai profesionaliai parengtą, gerai apgalvotą strategiją, jei nebus mūsų? Dabar ginčijimasi – reikia visuotinio šaukimo ar ne. Tai ką šauksim, jeigu mūsų nebus? Ar tuos atvykėlius, kurių ruošiamasi dar prisivežti? Turime pradėti nuo rūpinimosi jaunomis šeimomis. Valstybė privalo padaryti viską, kad jauni žmonės, kurie gali susilaukti vaikų, kurtų šeimas, gyventų Lietuvoje. Nes jeigu šito nepadarysime, tai nežinau, dėl ko reikalinga visa kita. Čia, mano manymu, yra pirmasis ir pats svarbiausias naujos valdžios darbas po rinkimų“, – sakė A.Veryga.

Antrą darbą, Seimo nario teigimu, diktuoja dabartinė situacija. „Lietuvoje labai daug gąsdinimo. O jis yra pragaištingas. Gąsdinimas karu stabdys viską – planus studijuoti, kurti šeimas, gimdyti vaikus, statytis būstą, pradėti ar plėsti verslą. Gąsdinimas atbaidys investuotojus. Juk ką reiškia pasakyti – bus karas, tik klausimas, kada? Tai reiškia – neturėkite vaikų, neplanuokite ateities, ko gero, kraukitės daiktus. Leidžiama suprasti, kad neaišku, ar NATO ateis mums padėti kariauti. Toks kalbėjimas paralyžiuoja žmogaus mąstymą apie ateitį. Jis įjungia išgyvenimo, kuris yra natūralus visų instinktas, mechanizmą. Žmogus tada galvoja tik apie tai, ką jam daryti, kaip išlikti gyvam“, – teigė pašnekovas.

A.Verygos teigimu, tokį politikų kalbėjimą reikėtų pakeisti racionaliu mąstymu ir elgesiu. Juk esą yra visokių grėsmių – gaisrai, potvyniai, ligos. Egzistuoja ir tam tikros karinės grėsmės, net nebūtinai konvencinės, kai užpuolama tankais ir lėktuvais. „Pažiūrėkime į Izraelį – jį užpuolė ne reguliari kariuomenė, o „Hamas“ teroristai. Be tankų, be aviacijos. O tai pamoka ir mums. Tad, užuot gąsdinę žmones, pasirūpinkime, kad jie žinotų, ką daryti kilus tokiai grėsmei. Kad jie būtų parengti, kad tie, kurie nori ir gali kovoti, būtų apginkluoti, apmokyti, priklausytų konkrečiai karinei struktūrai. Užuot tuo pasirūpinę, mes pliekiamės dėl naktinių taikiklių, kad kažko ne taip nenušautų miške. Pasižiūrėkime į suomius: jie ginkluoti iki dantų, žino, ką daryti, jau įrodę, kad sugeba apsiginti nuo ženkliai didesnės priešo kariuomenės. Tad nereikia nei gąsdinti, nei drebėti, tiesiog imti ir padaryti, ką reikia. Tarkime, sveikatos sistemą paruošti. O tai padėtų mums apsisaugoti ir nuo kitų grėsmių. Štai tokius dalykus reikėtų padaryti pirmiausia, o tada būtų galima imtis kitų svarbių darbų. Pavyzdžiui, nustoti naikinti švietimą, sveikatos apsaugą, socialinius dalykus, peržiūrėti viešųjų paslaugų finansavimo modelius. Pradėti stiprinti regionus, kad Lietuva nepavirstų dviejų ar trijų miestų valstybe. Jei regionuose neliks mūsų žmonių, jie tikrai tušti nestovės. Bus, kas į juos atvažiuoja. Lietuva yra labai geras kraštas gyventi. Be žemės drebėjimų, kitų didelių stichinių nelaimių. Derlingas, žalias, vandeningas, ekologiškas kraštas. Gyvenk ir džiaukis. Jei čia neliks mūsų, bus, kas ateina. Visa tai svarbu padaryti pasikeitus valdžiai, nes dabar viskas pamiršta ir palikta. Užuot atlikus būtinus darbus, keliama panika. Tai visiškai neracionalus veikimas“, – apibendrino A.Veryga.

„Išlindo pro gerklę“

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė, sakė tikrai nežinanti, kas bus valdantieji po rudenį vyksiančių parlamento rinkimų. „Kol kas tai visiškai neaišku, kažką prognozuoti sunku. Tačiau, kad ir kas būtų valdžioje – labai linkėčiau, jog ne dabartiniai valdantieji – manau, kad pirmiausia reikės keisti požiūrį į viešąsias paslaugas. Jau pasiektas naujas viešųjų paslaugų privatizavimo lygis. Daroma viskas, kad ir sveikatos apsaugos, ir švietimo sektoriuose būtų privatizuota kuo daugiau paslaugų. Siekiama, kad už paslaugas mokėtų ne valstybė, susirenkanti į biudžetą mokesčių mokėtojų pinigus, o žmonės, kuriems reikėtų daugiau už jas pakloti iš savo kišenės. Mokesčiai Lietuvoje yra gana dideli, bet žmonės verčiami papildomai susimokėti už viešąsias paslaugas. Mano supratimu, tai labai blogas žingsnis, kurį žengė dabartiniai valdantieji, siekdami kuo daugiau viešųjų paslaugų atiduoti į privačias rankas. Tokį sprendimą reikia nedelsiant taisyti“, – tvirtino politikė.

Antruoju skubiai taisytinu dalyku R.Budbergytė laiko kelių infrastruktūrą. „Jos būklė Lietuvoje tapo apgailėtina. Lėšos, kurios iš surinktų degalų akcizų nukreipiamos į Kelių priežiūros ir plėtros programą, yra naudojamos ne tik kelių tvarkymui ir jų infrastruktūros plėtrai. Dalis tam skirtų lėšų lengva ranka atiduodamos kitoms biudžeto reikmėms. Manyčiau, kad reikėtų grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai lėšos iš degalų akcizų buvo skiriamos tam, kam ir priklauso – keliams tvarkyti. Tada mūsų keliai buvo geros būklės. Turint galvoje visas tas grėsmes, apie kurias taip plačiai kalbama karo Ukrainoje kontekste, reikia pripažinti, kad kelių infrastruktūros būklė gali stipriai atsiliepti ir mūsų pačių gynybai. Tam esame menkai pasiruošę, karinė technika nesugebės tokiais keliais pravažiuoti, jeigu, neduok Dieve, iškils toks poreikis“, – perspėjo politikė.

R.Budbergytės teigimu, reikia keisti ir politiką socialinės apsaugos srityje. „Manau, turėtų būti rimtai padidintas finansavimas socialinės apsaugos sektoriui, nes jis nesiekia ES šalių vidurkio. Socialinės apsaugos sritis pas mus finansuojama per mažai. Lietuvoje žmonės – ir šeimos, ir senjorai, ir tie, kuriems reikia slaugos ar nuolatinės priežiūros – negauna tiek socialinių paslaugų, kiek vidutiniškai gauna kitų ES šalių, kuriose rūpinamasi žmonėmis, gyventojai. Ir dar: jeigu per šiuos metus nebus ištaisyta neteisybė dėl antrosios pakopos pensijų fondų, tai po rinkimų ją reikės nedelsiant taisyti. Negalima žmonių per prievartą varyti į pensijų fondus, negali valstybė kasmet po 270 mln. eurų finansuoti antrosios pakopos pensijų sistemą, privačius fondus, kai tuo tarpu senjorų pensijos indeksuojamos per mažai. Jeigu norime rūpintis pensijų kaupimu privačiuose fonduose, tą tikrai reikia daryti ne valstybės biudžeto ir visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Štai šių dalykų, mano manymu, reikėtų nedelsiant imtis po Seimo rinkimų naujajai valdžiai, jeigu tai nebus dabartiniai valdantieji. Nes jie tikrai tokių permainų nesiims, toliau privatizuos valstybės paslaugas. Toliau eisime į privačias mokyklas, į privačias gydymo įstaigas, kaip žmonės yra priversti daryti dabar, nes turi mėnesius laukti, kol juos nemokamai priims kardiologas“, – sakė Seimo socialdemokratų frakcijos vadovė.

Anot R.Budbergytės, ir patys politikai, ir didelė dalis Lietuvos žmonių tikisi, kad rinkimai atneš rimtų permainų, bet ji mananti, jog dabartiniai valdantieji lengvai nepasiduos. „Kai viena ar kita politinė jėga įsitvirtina valdžioje, ji gali naudotis vadinamuoju administraciniu resursu, kuris jai leidžia lengviau skleisti informaciją visuomenei. Išsilaikyti valdžioje yra lengviau, nei būnant opozicijoje perimti valdžią. Labai tikiuosi, kad žmonės paragavo šitos dešiniosios valdžios politikos, ir nemaža visuomenės dalis ateis prie balsavimo urnų būtent todėl, kad norės pokyčių. Nes tai, kas vyksta dabar, jiems jau išlindo pro gerklę“, – konstatavo politikė.

Turėtų keistis valdžios požiūris į žmogų

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė, sakė nežinanti, ar kas nors Lietuvoje keisis po prezidento rinkimų, bet kad keisis po Seimo rinkimų, tai esą yra akivaizdu. „Matyt, tikrai turėtume palinkėti sau šiek tiek išmintingesnės valdžios, kuri realiai vertintų situaciją valstybėje ir spręstų problemas, kurios tikrai yra realios, o ne sukurtos ar orientuotos į kažkokias interesų grupes. Man atrodo, kad žmonės iš tikrųjų pavargo nuo tų diskusijų apie kanapes, partnerystes, kažkokias reformas, kurios neturi jokio pagrindo ir vėliau būna stabdomos pačių valdančiųjų. Tokių dalykų yra daug, ir pokyčiai, matyt, būtų sveikas ir naudingas dalykas, ypač kalbant apie patį Seimą“, – pridūrė A.Širinskienė.

Paklausta, kodėl neretai susidaro įspūdis, kad politinė Seimo darbotvarkė visiškai nesusijusi su kasdieniais daugumos žmonių rūpesčiais, su tuo, kuo iš tiesų gyvena Lietuva, pašnekovė atsakė mananti, kad iki kitų Seimo rinkimų visi politikai bus jau pasimokę, kaip sustiprinti ryšį su žmonėmis. „Paprastai būna geriausia mokytis ne iš savo, o iš kitų patirties. Bet kuriuo atveju konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpis bus tikrai gera pamoka visoms kitoms valdžioms. Jos pasimokys, kaip reikia teisingai ir laiką, ir temas parlamente planuotis, nes tai, kas pastaruoju metu vyksta Seime... Iš esmės šiuos metus baigėme trimis apkaltomis. Reta Europos valstybė yra tiek apkaltų parlamente surengusi, kiek mes vos per kelias dienas. Manau, visi suprantame, kad čia ne kitų valstybių problema, kad jos per mažai apkaltų rengia. Čia jau mūsų problema, kad tam tikri teisiniai instrumentai naudojami susidorojimui su politikais. Manyčiau, kad žmonės tą mato, į tai reaguoja. Greičiausiai tą vertins ir būsimos valdžios, kurios vargu ar bus linkusios kelti tokį chaosą, kaip dabar“, – vylėsi A.Širinskienė.

Jau dabar girdėti įvairių partijų atstovų pasvarstymų apie galimus pokyčius po rinkimų – esą jei laimėsime, tai tokį ir tokį Seimo sprendimą atšauksime, tą panaikinsime, aną sustabdysime... Ar tikrai reikės kažką iš politinio šio Seimo palikimo panaikinti, atšaukti? „Mes kartais juokaujame, kad partijų rinkimų programos po šitokių ketverių Seimo darbo metų bus labai paprastos: užteks žmonėms pažadėti, kad panaikinsi ir atšauksi kažkokį ankstesnį Seimo sprendimą. O probleminių dalykų tikrai yra. Štai kad ir dabar vykdoma Viešojo saugumo tarnybos pertvarka. Ją jau patys valdantieji stabdo. Arba pokyčiai policijoje, kai iš pareigūnų praktiškai yra atimamos socialinės garantijos, galimybė gauti papildomas pajamas už tarnybos stažą. Įvykdžius Valstybės tarnybos reformą buvo decentralizuota valstybės tarnautojų atranka, todėl kiekvienas aukštesnis vadovas gali pats nusistatyti darbuotojų atrankos taisykles. Manau, kad po rinkimų bus panaikinta daug panašių sprendimų. Galų gale visi atsimename, kaip Vytautas Landsbergis tapo valstybės vadovu. Jau tada, kai buvo priiminėjamas toks valdančiosios daugumos inicijuotas siūlymas, Seime buvo kalbama, kad po rinkimų šis sprendimas bus atšauktas. Manau, kad prie šito klausimo po rinkimų irgi gali būti grįžta. Iš esmės dažniausiai taip ir būna, kai sprendimai parlamente būna priimami ne siekiant sutarimo, o traiškant oponentų argumentus valdančiosios daugumos balsų buldozeriu. Arba dar blogiau – praktiškai papirkinėjant opoziciją vienais ar kitais pasiūlymais, siekiant gauti jos atstovų pritarimo balsų. Todėl šitaip priimami sprendimai yra netvarūs, visada išlieka noras laikui atėjus juos atšaukti. Aš tikrai neabejoju, kad norų kažką atšaukti naujame Seime bus išties daug“, – pridūrė A.Širinskienė.

Permainos politikoje – sunkokai nuspėjamas dalykas: ar gali nutikti taip, kad po visų šiemet vyksiančių rinkimų viskas Lietuvoje liks taip, kaip yra dabar? „Tikrai nemanau, kad bus taip, kaip buvo, nes tokią pat koaliciją, kaip dabar, sudaryti bus neįmanoma. Duok Dieve, kad ji dar išsilaikytų iki rinkimų, nes kai pasižiūri į Laisvės partiją, susidaro įspūdis, kad šitos koalicijos labai greitai neliks“, – atsakė pašnekovė.

A.Širinskienės teigimu, politinės jėgos vis tiek keisis. „Net jeigu Liberalų sąjūdžiui pavyktų išlikti koalicijoje, nes gali būti taip, kad prireikus trečios partijos valdančiajai daugumai sudaryti, Liberalų sąjūdis bus pakviestas prisijungti, tai vis tiek būtų kita koalicija, greičiausiai – kairioji ar centro kairės. Mano manymu, naujos valdžios požiūris į žmogų turėtų keistis. Kaip ir į valstybės valdymą, siekiant padaryti jį solidesnį, nes dabartinis blaškymasis, pavyzdžiui, užsienio politikoje, atrodo labai nerimtai. Kai susitinki kolegas iš užsienio šalių, jie irgi gūžčioja pečiais, nesuprasdami, kaip mes tokius sprendimus priiminėjame“, – pridūrė A.Širinskienė.