Nemenka dalis jaunų žmonių teistumus ir patirtį už grotų laiko savotišku kokybės ženklu: sėdėjai – vadinasi, „kietas“ esi. Tokie asmenys, gyvendami laisvėje, netgi organizuoja „saviškių“ pasimatymus, susitikimus, o kartu įtraukia ir panašios patirties dar neturinčiuosius. Šie toleruoja „kietuosius“, užtat neišvengia aštrių emocijų, kurios kyla stebint nusikaltėlių veiklą, o neretai – ir policijos pareigūnų dėmesio.

Sumušė ir padegė

Apie tokias gyvenimo tiesas liudija ir vilkaviškiečių Artūro Gružinsko (23 m.) bei Edvino Kvedero (25 m.) įvykdytas šiurpus nusikaltimas, už kurį abu jauni vyrai neseniai sulaukė griežto Kauno apygardos teismo nuosprendžio. Net 9 kartus nuo 19 metų už chuliganišką elgesį, vagystes, plėšimą, sukčiavimą teistas A. Gružinskas pasiųstas kalėti 19 metų, o dabar dar tik antrą teistumą užsidirbęs E. Kvederas už grotų turėtų gyventi 17 metų. Tiek laiko savo tėvo žodžio kasdien neišgirs jo dabar dar mažametis vaikas.

Abu bendrininkai dienas nelaisvėje leidžia jau nuo 2015-ųjų spalio vidurio, kai tik buvo sulaikyti dėl vilkaviškiečio Juozo S. (65 m.) žiauraus nužudymo.

Bendrininkai ne tik stipriai sumušė ir apiplėšė vieną gyvenusį pensininką jo paties bute, bet ir paliko šį žmogų sulaužytais šonkauliais, neblaivų, be galimybės išsigelbėti – bejėgiškos būklės, o tada dar padegė pensininko buto užuolaidą. Taip budeliai naikindami slėpė ką tik įvykdyto plėšimo pėdsakus – kad žmogus negalėtų įskųsti jų, nes puikiai matė jų veidus, ir kad nebūtų galima aptikti pirštų atspaudų, kurių žudikai žinojo palikę. Dėl padegimo buvo iškilusi grėsmė ir kitiems šio daugiabučio namo gyventojams. Laimė, išplitęs smalkių kvapas ir ankstų rytą pasirodžiusi liepsna neliko be gyventojų dėmesio – Juozo S. kaimynai gaisro išvengė. O pats pensininkas užduso nuo smalkių.

Palankūs įstatymai

Ir vėl šioje byloje galima priminti, kokie palankūs žiauriems nusikaltėliams yra baudžiamieji Lietuvos įstatymai. Jeigu abiem vilkaviškiečiams už kiekvieną įvykdytą nusikalstamą veiką skirtos bausmės būdų sudėtos aritmetiniu veiksmu, A. Gružinskas būtų pasiųstas kalėti net 26,5 metų, o E. Kvederas – 23,5 metų. Tačiau Lietuvoje bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, padarytas tuo pačiu metu, bendrinamos vadinamuoju apėmimo būdu, tad dažniausiai tokiais atvejais lieka pati griežčiausia bausmė už sunkiausią įvykdytą veiką. Šiuo atveju – už nužudymą.

Kitaip tariant, abu vilkaviškiečiai griežtai nubausti tik už bejėgiškos būklės pensininko nužudymą, kuris dėl sukelto gaisro, naikinant savo pėdsakus, buvo pavojingas ir kitiems namo gyventojams. Na, o bausmės už aukos daužymą bei žalojimą ir jo daiktų bei dokumentų vagystę „ištirpo“ už nužudymą skirtoje griežčiausioje bausmėje.

„Bachūrus“ suvedė

Žudikais A. Gružinskas ir E. Kvederas tapo 2015-ųjų spalio 10-ąją, šeštadienį. Tądien jie pirmiausia buvo atskirai – savo šeimos dar nesukūręs A. Gružinskas kapojo malkas, po to talką „aplaistė“ ir išėjo pasižvalgyti po miestą. Tuo metu E. Kvederas, su kuriuo A. Gružinskas „zonoje“ buvo kartu sėdėjęs netgi toje pačioje kameroje, irgi gurkšnojo alkoholį su savo bičiuliais. Ko gero, E. Kvederas džiaugėsi pagaliau pradėsiąs gyventi laisviau, mat jis prieš 4 mėnesius buvo paleistas iš kalinimo įstaigos lygtinai ir iki spalio 8-osios privalėjo naktis leisti tik savo namuose. Taigi sausio 10-oji buvo jau antra diena, kai vakarykščio kalinio nebevaržė jokie „varžtai“ – proga švęsti.

Neblaivus A. Gružinskas mieste susitiko vieną pažįstamą, po to antrą ir iš pastarojo sužinojo, kad šis turi pinigų, už kuriuos įpareigotas nupirkti alkoholio ir nunešti į butą netolimoje Vytauto gatvėje, kur prie butelio sėdi du vyrai. Sutiktasis pasakojo, kad tie vyrai turi daug pinigų – esą apie 2000 eurų. A. Gružinskui kilo mintis bent dalį tų pinigų pasisavinti.

Šitaip jis su dviem savo bičiuliais netrukus, apie 17 valandą, atsidūrė pensininko Juozo S.bute, kur šeimininkas bendravo su tokiu Romualdu V. Esą šis ir buvo tas turtingasis svečias. Bute tuomet buvo jau penkiese. Visi bendravo taikiai, gėrė, o A. Gružinskas dėmesingai tyrinėjo, kur galėtų būti tie pinigai, kurie jį čia atvilioję.

Bet pinigų A. Gružinskas nepamatė, tad susiviliojo tik Romualdo V. telefonu – paprašė juo esą paskambinti, tačiau tuoj pat ir išėjo, manydamas, kad girtas Romualdas V. nebeprisiminsiąs, kur jo telefonas.

Paskui A. Gružinską išėjo ir du jo sėbrai, o netrukus šie patraukė savais keliais. A. Gružinskas, likęs vienas, nė kiek neliūdėjo, nes jam paskambino bičiulis Andrius J. ir pasakė, kad reikia susitikti su „rimtais bachūrais“ – tuoj su jais privažiuosiąs automobiliu.O pats Andrius J. kito savo draugo buvo pakviestas pasimatyti, nes „susitiksią vaikinai, kurie sėdėję“. Tarsi tai būtų didžiausi autoritetai.

Kai „rimti bachūrai“ atvyko prie A. Gružinsko, šis pamatė, kad kartu atvažiavo ir jau minėtas jo „zonos“ draugas E. Kvederas.

Bičiulių nesidrovėjo

„Bachūrai“ važinėjo gatvėmis, kalbėjosi mašinoje, gėrė, kol atėjo vakaras. Vienam iš jų reikėjo skubėti namo, kur jis nuo 22 valandos privalėjo būti, nes galėjo būti tikrinamas pareigūnų kaip lygtinai paleistas nuteistasis. Vairuotojas nutarė jį nuvežti, o A. Gružinską ir E. Kvederą paliko prie pensininko Juozo S. namų, nes važinėdami šie jau buvo išsikalbėję apie Juozo S. bute sutiktą esą turtuolį. Bendrininkus buvo užvaldžiusi mintis pasipelnyti – A. Gružinsko pasisavinto telefono jiems dar neužteko.

Beje, kompanija važinėjo E. Kvedero automobiliu, tik vairuoti buvo patikėta blaiviam bičiuliui. Užtat liudininkais tapę šio ekipažo dalyviai vėliau, jau surasti pareigūnų, liudijo, kad girtas E. Kvederas jau po pietų buvo gana agresyvus – kibo prie pardavėjų, atrodė lyg būtų prisirūkęs kvaišalų. Be to, liudijo girdėję A. Gružinsko ir E. Kvedero pokalbius apie planuojamą apiplėšimą, o po to – apie padegtą užuolaidą ir kitas detales, kurios išdavė apie jau įvykdytą nusikaltimą.

Egzekucija bute

Nuo irstančios savo kompanijos, buvusios mašinoje, atsiskyrę A. Gružinskas ir E. Kvederas į pensininko Juozo S. butą pirmajame daugiabučio namo aukšte apie 21 valandą įėjo laisvai, nes durys buvo atrakintos. Svečias buvo jau išėjęs, o neblaivus šeimininkas gulėjo savo lovoje.

Nuo šios vietos abiejų kaltųjų parodymai skiriasi – jiedu verčia kaltę vienas kitam, kad tik įrodytų, jog pensininką žiauriai sumušė ir užuolaidą padegė ne jis, o „kolega“, todėl galima tik sudėlioti bendrą išpuolio prieš Juozą S. vaizdą.

Teismas nustatė, kad abu bendrininkai, iš anksto susitarę ką nors pagrobti iš Juozo S.buto, čia iškart sumušė Juozą S. – spardė ir smūgiavo rankomis taip, kad aukai net lūžo daugybė šonkaulių. Tuomet pagrobė pensininko banko mokėjimo kortelę ir užrašus, kuriuose tikėjosi rasti šios kortelės PIN kodą, bei daiktų už maždaug 50 eurų – seną televizorių, jo pultelį ir magnetolą. A. Gružinskas dar paėmė Juozo S. asmens tapatybės kortelę.

Su šiuo turtu budeliai, palikę gulinčią auką, išėjo į lauką, iš kur juos paėmė ta pačia mašina vėl atvykę bičiuliai. Šie bendrininkais netapo, nes įrodė nežinoję, kad iš mašinos išleisti 2 draugai ėjo nusikalsti. O išeidami plėšikai dar padegė pensininko buto užuolaidą, nuo kurios turėjo įsiplieksti (ir įsiplieskė per kelias nakties valandas) gaisras.

Prostitučių nepasiekė

Tuo viskas tą vakarą dar nesibaigė. Žmogaus likimui visiškai abejingi žiaurūs savanaudžiai, likę dviese E. Kvedero automobilyje, anot A. Gružinsko, „norėjo dar pasilinksminti“ – vadinasi, ir apiplėšimas bei padegimas jiems buvo tik linksmybės... Abu nutarė naktį praleisti su prostitutėmis. Žinojo, kur jų ieškoti. Tačiau važiuojant baigėsi automobilio benzinas. Abu pradėjo ieškoti, kas galėtų įpilti benzino – po kelių nesėkmių surado pažįstamą taksistą. Šiam už atvežtą benziną atsiskaitė pagrobtu telefonu ir Juozo S. banko kortele.

Tuomet bičiuliai važiavo toliau pas prostitutes, tačiau A. Gružinsko nesuvaldytas automobilis patyrė avariją – apvirto. Teko ieškoti, kas galėtų mašiną ištraukti. Vienam pagalbininkui budeliai atsiskaitė pagrobtu televizoriumi, kitam – pagrobta magnetola.

Ryte nusikaltėliai sužinojo, kad jų auka Juozas S. savo bute, užgesinus gaisrą, rastas negyvas.

Iš pradžių šis gaisras tirtas kaip nelaimė, tačiau netrukus, kai specialistai pateikė išvadas, kad žuvusysis patyręs smurtą, jam sulaužyti šonkauliai, jau įtartas nužudymas. Taip įtariamieji netruko atsidurti už grotų. Tiriant paaiškėjo, kad žiauriam nusikaltimui jiedu tikrai rengėsi iš anksto, mat nuo vakaro buvo sutartinai išjungę savo mobiliuosius telefonus, kad nebūtų užklupti, ir abu įjungė telefonus tik tada, kai prireikė ieškotis pagalbos. Ir dar daugiau faktų liudijo apie abiejų budelių bendrininkavimą.

Irena ZUBRICKIENĖ