Kas pusmetį Lietuvos švietimo rezultatus apžvelgiantis žurnalas „Reitingai“ neseniai taip pat pateikė informaciją apie švietimo bendruomenei aktualias problemas, įvertino mokyklų, gimnazijų, kolegijų ir universitetų pasiekimus bei nuosmukius. Žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas šįkart ypatingai daug kritikos pažėrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl nenuoseklių reformų, įsisenėjusių ir nesprendžiamų problemų. Žvelgiant į Kėdainių rajono ugdymo įstaigų rezultatus, čia galima aptikti malonių staigmenų, nes net keliuose mokomuose dalykuose Kėdainių gimnazijos gerokai šoktelėjo aukštyn.

Kilo tarp geriausiai mokančių fundamentaliuosius mokslus

Pavyzdžiui, Kėdainių šviesioji gimnazija atsidūrė tarp penkiasdešimties geriausių iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų ir užėmė 40 vietą, kur mokiniai geriausiai išmokomi lietuvių kalbos. Praėjusiais metais ji buvo 49 vietoje.

G. Sarafinas atkreipė dėmesį į paradoksą, jog aukštųjų technologijų šalimi siekiame tapti vaikų nemokydami fizikos, chemijos ir informacinių technologijų (IT). Net privataus verslo siūlomos stipendijos, finansiniai paskatinimai be jokių įsipareigojimų baigus studijas įsidarbinti toje įmonėje, anot jo, neveikia. Visų šių pasiūlymų poveikis nėra didelis, o rezultatai gana menki.

„Iš tiesų vien į inžinerijos, IT ir energetikos studijų programas stoti vilioja, ragina ir įvairiomis stipendijomis skatina keliolika Lietuvos įmonių. Dar kelios kviečia studijuoti fiziką, matematiką, duomenų analitiką ar studijų programas, susijusias su žemės ūkiu. Na, ir jos taip pat siūlo stipendijas bei garantuotas darbo vietas“, – teigia „Reitingų“ vyr. redaktorius.

Tuo metu Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija yra viena geriausiai Lietuvoje išmokančių ypatingai paklausaus dalyko – fizikos, o Šviesioji gimnazija – chemijos.

„Atžalyno“ gimnazija per dvejus metus pakilo net 32 laipteliais ir šiuo metu yra 36-oje vietoje tarp visų Lietuvoje esančių gimnazijų, kurios geriausiai išmoko fizikos.

Biologijos Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje taip pat išmokoma labai gerai ir šiuo metu „Reitingų“ sudarytame sąraše ji užima 34 vietą (2021 – 76, o 2022 – 69).

Jau šiandien mokytojų paieška mokyklų vadovams yra tapusi didžiausiu galvos skausmu. Ir jau dabar traška braška per visus galus. Ir mokyklų direktoriai net įsivaizduoti nebegali, ką reikės daryti po 2–3 metų, kai į pensiją pajudės žymiai didesni mokytojų srautai nei pernai ar šiemet. Juk dabar didžiausia dalis mokytojų ir yra 50–60 metų, o 8 proc. mokytojų jau išėję į pensiją, bet vis dar dirba. G. Sarafinas

Netolimai ateičiai – nerimą keliančios prognozės

Nors Kėdainių gimnazijos gali džiaugtis, kad vaikai ne tik mokomi fizikos, chemijos ar biologijos, bet ir pasiekia gerų rezultatų, tačiau G. Sarafinas pažymėjo, jog bendra situacija Lietuvoje yra niūri: kai kuriose savivaldybėse – du chemijos ir trys fizikos mokytojai.

„Labiausiai stinga chemijos, fizikos, matematikos, IT, biologijos, o kai kur jau ir geografijos mokytojų. Apskambinome keliolika savivaldybių ir vaizdas visur panašus. Visur problemos sprendžiamos panašiai: iki maksimumo keliamas dirbančių mokytojų krūvis arba sugrįžti įkalbinėjami į pensiją išėję pedagogai, arba mokytojai kviečiami iš kitų mokyklų ar savivaldybių.

Taigi, vis didėja nuošimtis mokytojų, kurie dirba ne vienoje, o dviejose ar trijose mokyklose. Ir ne viename, o keliuose rajonuose“, – šiandieninę mokytojų trūkumo situaciją nušviečia „Reitingų“ vyr. redaktorius ir perteikia mokyklų direktorių nuogąstavimus dėl netolimos ateities: „Visi kalbinti pašnekovai akcentavo, kad jau šiandien mokytojų paieška mokyklų vadovams yra tapusi didžiausiu galvos skausmu. Ir jau dabar traška braška per visus galus.

Ir mokyklų direktoriai net įsivaizduoti nebegali, ką reikės daryti po 2–3 metų, kai į pensiją pajudės žymiai didesni mokytojų srautai nei pernai ar šiemet. Juk dabar didžiausia dalis mokytojų ir yra 50–60 metų, o 8 proc. mokytojų jau išėję į pensiją, bet vis dar dirba“.

G. Sarafinas pasidalijo ir kita nerimą keliančia žinia, jog „šiemet į pedagogikos fizikos specializaciją priimti tik du studentai, į chemijos – vienas studentas, o informacinių technologijų pedagogiką – nulis. Vadinasi, šių disciplinų mokytojų kaita ir papildymas bus nulinis. <…>.

Ir jeigu švietimo strategai kada nors sumanys, kad šiais technologijų laikais visiems vaikams reikėtų suteikti rimtus fizikos, chemijos, matematikos ir IT pagrindus, tai Lietuva to padaryti negalės dar daugybę metų į priekį. Nes kalbėti apie šių dalykų mokytojų gausinimą nerealu, žinant, kad nebepajėgiame užtikrinti net minimaliausios kaitos“.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ