Didinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – plečiamas psichiatrijos dienos stacionaro tinklas. Planuojama, kad iki 2027-ųjų psichiatrijos dienos stacionarų skaičius šalyje išaugs nuo 35 iki 77. Tai suteiks galimybę gauti reikiamą gydymą nesigulant į ligoninę (kai nuolatinė priežiūra nėra būtina) ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams.

Intensyvesnė pagalba

Psichiatrijos dienos stacionare suaugusiems yra teikiamos ne trumpesnės kaip 6 kontaktinių valandų per dieną gydymo ir readaptacijos paslaugos. Esminis skirtumas nuo stacionare teikiamų paslaugų – vakare pacientas galės grįžti ilsėtis į savo namus.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Marijos Oleškevičienės teigimu, šiuo metu net 60 proc. visų psichikos sveikatai skiriamų lėšų atitenka stacionariniam gydymui, tačiau vos 7 proc. skiriami psichiatrijos dienos stacionarams. Vykdoma pertvarka ne tik leis pacientams išvengti gulimosi į ligoninę dėl nesudėtingų būklių, bet ir greičiau sulaukti kvalifikuotos pagalbos.

Pasak specialistės, plečiamos psichiatrijos dienos stacionarų teikiamos paslaugos leis daugiau sergančiųjų gydymąsi namuose pakeisti intensyvesne pagalba, pavyzdžiui, individualiais ir grupiniais medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojo, ergoterapeuto vedamais užsiėmimais, nemedikamentinėmis terapijomis, pagal poreikį derinamomis kartu su medikamentiniu gydymu. Taip pat padės lengviau adaptuotis tais atvejais, kai gydymas ligoninėje turės būti keičiamas gydymu namuose.

Ir vakarais bei savaitgaliais

Plečiant dienos stacionarų skaičių, numatyta galimybė gydymo paslaugas patogiai gauti ir dirbantiems ar besimokantiems asmenims. Jiems bus siūloma naudotis vakariniu arba savaitgalio dienos stacionaru. „Tai ne trumpesnė nei 3 val. trukmės planinė psichiatrinio gydymo ir readaptacijos paslauga, teikiama ne anksčiau kaip 15 val. darbo dienomis ar bet kuriuo dienos metu savaitgaliais. Ji teikia abipusę naudą tiek pacientui, tiek įstaigai, nes tokiu būdu asmuo gali efektyviai derinti darbą ir gydymą, o įstaiga – įveiklinti ir ekonomiškai išnaudoti patalpas“, – teigė M.Oleškevičienė.

Paslaugų plėtra – pagal poreikį

Pasak pašnekovės, siekiant išsiaiškinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų poreikį konkrečiose savivaldybėse, buvo atlikta analizė, remiantis gyventojų skaičiaus, sergamumo ir šiuo metu konkrečioje savivaldybėje teikiamų paslaugų rodikliais: „Skaičiavome poreikį, buvo sudaryta formulė, į kurią įėjo ir sergamumas tam tikromis ligomis (depresija, šizofrenija), ir savižudybių rizika. Vertinant šį rodiklį, apskaičiuotas sergamumo koeficientas atskirose savivaldybėse, parodantis, kiek paslaugų trūksta.“

M.Oleškevičienės teigimu, tikimasi, kad psichiatrijos dienos stacionarų plėtra iki 2030 m. leis šiuo metu esamą stacionarinio gydymo poreikį sumažinti trečdaliu. Tai lems ir lėšų gydymui psichiatrijos stacionaruose ir psichiatrijos dienos stacionaruose perskirstymą.

Arčiau paciento

Psichiatrijos dienos stacionaro teikiamą naudą pabrėžia ir VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja Loreta Vitkutė-Maigienė. Šioje gydymo įstaigoje veikia psichikos dienos stacionaras, kuriame dirba kvalifikuota specialistų komanda: gydytojai psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojos.

Pasak L.Vitkutės-Maigienės, gydytojo psichiatro ar šeimos gydytojo siuntimą turinčiam pacientui parenkama individuali gydymo programa, taikomas medikamentinis gydymas, individuali ar grupinė psichoterapija, psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojos konsultacijos, relaksaciniai užsiėmimai, meno, užimtumo terapijos ir kt.

„Kompleksinės paslaugos, teikiamos mažiau ribojančioje aplinkoje, sudaro galimybę priartinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas prie rajonuose gyvenančių asmenų ir išsaugoti paciento ryšį su šeima. Tokiu būdu jį galima apsaugoti nuo kritinio ligos paūmėjimo, tiksliau analizuoti ligą, paprasčiau atsekti jos priežastis“, – sakė ji.

Parengta pagal SAM