Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pirmo karantino pamokas išmoko laiku

Pavasarį dėl COVID-19 šalyje įvestas karantinas gąsdino daugelį, buvo daug nežinios ir chaoso. Ypatingai tą pajuto ugdymo įstaigos ir jų bendruomenės. Nuotoliniai mokslai jaunai nepriklausomai valstybei buvo labai nauja ir nepažinta sritis. Todėl tai kėlė daug nerimo, kaip reikės su šia užduotimi susitvarkyti ne tik vyresnės kartos pedagogams, bet ir kai kuriems moksleiviams, kuriems šiais laikais technologijos, rodos, yra neatsiejama jų gyvenimo dalis.

Atėjus antram karantinui, tiek daug nežinios ir nerimo dėl nuotolinių mokslų nebeliko. Liko tik vienintelis klausimas: kaip reikės psichologiškai ištverti užsidarymą namie?

Apie tai, kas patobulėjo ir ko pasimokėme iš pirmojo karantino nuotolinių mokslų prasme, aptarėme su kai kurių Kėdainių ugdymo įstaigų vadovais bei Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos (ŠMSM) atstovu.

Darbai vyksta sklandžiauLina Adomaitienė džiaugiasi, kad po pirmojo karantino buvo nuveikta daug darbų ir gerai pasiruošta antrajam. Todėl nuotoliniai mokslai antrojo karantino metu vyksta kur kas sklandžiau.

Lina Adomaitienė džiaugiasi, kad po pirmojo karantino buvo nuveikta daug darbų ir gerai pasiruošta antrajam. Todėl nuotoliniai mokslai antrojo karantino metu vyksta kur kas sklandžiau.Visi kalbinti pašnekovai vieningai sutinka, jog šio karantino metu tiek mokytojai, tiek ir mokiniai jaučiasi tvirčiau, užtikrinčiau nei per pirmąjį.

„Pirmojo karantino metu nuotolinis ugdymas vyko chaotiškai, bendruomenės nebuvo tam pasiruošusios, stigome informacijos apie skaitmenines platformas, skaitmeninį ugdymo turinį“, – prisiminė LSMU „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė.

Ji taip pat pasidžiaugė, jog per vasarą ir pirmuosius rudens mėnesius kartu su bendruomene nemažai padirbėjo, kad per antrąjį karantiną darbas būtų sklandesnis ir kokybiškesnis.

„Įsidiegėme „Microsoft Office 365“ skaitmeninę platformą, apmokėme bendruomenę ja naudotis. Palengvėjo administracijos, mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), komunikacija („Teams“ programa).

Vyko sklandus mokinių atsiskaitomųjų darbų siuntimas, sisteminimas. Kiekvienam bendruomenės nariui sukurti elektroniniai paštai, dokumentai archyvuojami Microsoft Office 365 virtualioje aplinkoje (One Drive), – pastangų rezultatus ir darbus vardijo L. Adomaitienė. – Antrojo karantino metu drąsiau naudojame IT, yra mokytojų, kurie dirba iš mokyklos, naudoja išmaniąsias lentas, kad tik ugdymas būtų kokybiškesnis. Prieš prasidedant antram nuotoliniam mokymo etapui, ugdydami saviizoliacijoje esančius mokinius, išbandėme hibridinį ugdymo būdą, kai mokytojai, pasitelkdami vaizdo kameras, vienu metu vedė pamokas klasėje ir namuose esantiems mokiniams.“

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas teigė, jog per šį karantiną nebuvo tokio šoko, koks buvo pirmą kartą, jau yra patirties.

„Esminis pasikeitimas, kad ir mokytojai, ir mokiniai jaučiasi tvirčiau tiek naudojdamiesi platformomis, su kuriomis mes dirbame, labiau esame pasiruošę, tiek administravimo prasme – ne visi mokiniai turi įrangą, reikalingą nuotoliniam mokymui, tad mokykla įsigijo planšečių, nešiojamųjų kompiuterių, kuriuos suteikia mokiniams“, – sakė D. Kačinskas.

Vis tik klaidomis, iš kurių pasimokė, Kėdainių PRC direktorius šios patirties nevadina:

„Pirmojo karantino klaidų nežinau, ar galima vadinti klaidomis, nes ne tik mūsų, bet ir daugeliui mokyklų buvo viskas nauja. Pagrindinė pamoka iš pirmojo karantino – apsiribojome tam tikromis platformomis, nebeliko didelės jų įvairovės.“

Surengė respublikinius konkursus

Kaip suktis iš susiklosčiusios situacijos, nuolat ieško ir LSMU „Aušros“ progimnazijos bendruomenė.

„Viso nuotolinio mokymo metu sutartą dieną su bendruomene organizavome refleksijas, kurių metu aptariame savaitę, didžiausias problemas, numatant sprendimo būdus, susitarimus ir kt. pasiteisina vaizdo pamokų tvarkaraščiai. Juos sudarome ateinančiai savaitei ir įkeliame į el. svetainę. Taip patogu mokiniams ir tėveliams. Džiugu tai, kad visi patobulinome skaitmeninio raštingumo ir informacinių technologijų naudojimo kompetencijas“, – optimizmo nestokojo L. Adomaitienė.

Nepaisant sudėtingų nuotolinio mokymosi ir karantino sąlygų, anot LSMU „Aušros“ progimnazijos direktorės, pedagogai spėjo nuveikti ir daugiau reikšmingų darbų.

„Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenės mokytojai suorganizavo 2 respublikinius konkursus nuotoliniu būdu. Gaila neįvykusių projektinių veiklų, daugybės renginių“, – apgailestavo L. Adomaitienė.

Baigia „perdegti“

Paklaustas apie tai, kaip jaučiasi mokyklos bendruomenė šio karantino metu, D. Kačinskas dar kartą patvirtino jau visiems gerai žinomą tiesą:

„Kiek man, kaip vadovui, tenka bendrauti su mokyklos bendruomene, absoliuti dauguma, norėtų grįžti atgal į mokyklą, į kasdienį įprastą mokymąsi. Akivaizdu, kad mokykla apskritai nėra tik žinios, bet ir elementarios socializacijos, bendravimo vieta.“

LSMU „Aušros“ progimnazijos direktorė įžvelgia dar aštresnę problemą:

„Švietimo bendruomenės jau kalba apie „emocinį perdegimą“ ir nuovargį. Ypatingai sunku mokytojams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikučius, sudėtinga su jų priežiūra darželiuose.

Jaučiamas ir mokinių nuovargis. Vaikai išsiblaškę, netinkamas vaiko raidai dienos režimas, gryno oro ir aktyvumo stoka, kuri atsiliepia ir emocinei gerovei, santykiams su bendraamžiais. Ypač sudėtinga su švietimo pagalbos teikimu, ugdant kitokius vaikučius. Kai kurie mokiniai jau ateina į mokyklas, susitinka su pagalbos mokiniui specialistais.

Džiugu, kad pasnigo, gera buvo matyti, kiek daug gerų emocijų į mūsų visų gyvenimus įnešė šis, atrodo, natūralus gamtos reiškinys.“

Žvelgia į priekį

Nuolat ieškantis problemų ar nesklandumų sprendimo būdų Kėdainių PRC direktorius teigė žvelgiantis ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į ateitį.

„Jeigu dar kažkada būtų trečia banga ar kokia nors situacija, kad vėl reikėtų mokytis nuotoliniu būdu, norėtųsi, kad centrinė valdžia pasiūlytų vieną ar dvi platformas, kurios būtų bendros visoms švietimo įstaigoms.

Manau, tai būtų logiška vien dėl to, kad iš vieno ar kito rajono migruojantys moksleiviai (vis tiek didesnė ar mažesnė vietinė migracija vyksta) galėtų lengviau, paprasčiau įsitraukti į kitos mokyklos mokymo procesą, – siūlė D. Kačinskas. – Kitas dalykas – kalbant konkrečiai apie mūsų įstaigą, pasirinkus vieną platformą, bandysime sukelti visų programų mokomąją medžiagą, kad ištikus vėl kokiai nors kritinei situacijai arba kaip elementas galėtų būti naudojamas mokymuisi nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai mokiniai išvyksta kažkur ilgesniam laikui, suserga. Aišku, tai daugiau išimtiniai atvejai, bet vis tiek jų gyvenime būna. Tai užtruks nemažai laiko, bet bus patogu visiems.“

Su tuo, jog nuotolinis mokymas ateityje bus naudojamas dažniau, sutinka ir L. Adomaitienė.

„Yra mokinukų, kuriems dėl įvairių sveikatos ar kt. priežasčių medikai skiria mokymą namuose. Manau, kad nuotolinis ugdymo būdas tam puikiausiai tinka, kaip ir galimybė kai kuriose pamokose šiems mokiniams dalyvauti kartu su klasės draugais kartu (hibridinis būdas)“, – svarstė progimnazijos vadovė.

Kėdainių PRC direktorius pažymi, jog profesinė mokykla susiduria ne tik su nuotolinio mokymosi, bet ir dar su vienu iššūkiu:

„Kadangi mes rengiame specialistus, be teorinių mokymų, yra dar ir praktinių. Ir kai kurių specialybių, pavyzdžiui, kaip apskaitininkas ar kasininkas, nuotoliniu būdu dar galima atlikti praktiką, bet sunkiai įsivaizduojame, kaip koks mūrininkas ar statybininkas gali išmokti mūryti virtualiu būdu. Tai yra toks specifinis iššūkis profesinėms mokykloms.“

Paklaustas, kaip sprendžiama ši problema, D. Kačinskas apgailestavo, kad kol kas belieka tik laukti.

„Aišku, dabar laukiame, kokie bus priimti tolesni valdžios sprendimai dėl karantino ir nuotolinio mokymosi, bet svarstome, kad bent paskutinio kurso, kur daugiausia ir yra praktikos, mokiniai kažkokiais būdais (galbūt rotuojant ar dar kitais, laikantis visų saugumo reikalavimų) grįžtų ir galėtų atlikti praktiką, – mintimis dalijosi pašnekovas. – Šiuo metu nėra taip, kad visai nieko nevyktų, laikantis visų saugumo reikalavimų, kai kurie asmenys atlieka praktikas.

Panašiai tokiu metu, sausio mėnesį, kaip tik ir prasideda praktika profesinėse mokyklose baigiamiesiems kursams. Kol kas dar nieko neprarandame, bet, atėjus vasariui, žiūrėsime, kokie bus centrinės valdžios sprendimai ir tada jau spręsime, kaip suorganizuoti praktiką, kurios neįmanoma įgyvendinti nuotoliniu būdu.“

Labiausiai kenčia kokybė

Anot L. Adomaitienės, didžiausią nerimą nuotolinis mokymasis kelia dėl jo kokybės ir rezultatų.

„Ugdymo kokybė tikrai nėra geresnė nei dirbant kontaktiniu būdu. Tai ir kelia didžiulį nerimą. Ypatingai dėl tiksliųjų mokslų. Organizuojant ugdymą 1–8 kl. mokiniams nėra kokybiškesnio ugdymo būdo už kontaktinį bendravimą. Čia svarbu ir emocinis mikroklimatas, žmonių santykis, parama ir pagalba vieni kitiems. Šie dalykai neįmanomi per nuotolį“, – įsitikinusi progimnazijos direktorė pabrėždama, jog labai pasiilgo savo mokinių ir nekantriai laukia jų sugrįžtant.

Anot D. Kačinsko, nuotolinio mokymo problemos aktualios ne tik mūsų šalyje.

„Mūsų centras priklauso Lietuvos nuotolinio ir e. mokymosi (LieDM) asociacijai, taigi teko girdėti daug įvairių pranešimų, pasisakymų, prezentacijų šitos srities specialistų, ekspertų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Absoliuti dauguma teigia, kad nuotolinis mokymas tinka labai motyvuotiems mokiniams, studentams, bet yra tokių, kurie neturi tos motyvacijos. Yra tas niuansas, kad, kai yra kasdienis kontaktas, ir rezultatai geresni.

O nuotoliniu būdu tikrai žinau pavyzdžių ir kolegos sakė, kad būna atvejų, kai mokinys prisijungia be vaizdo ir nežinia, ką jis veikia – ar klauso, ar kavą geria, ar dar kažkuo užsiima“, – apie nuotolinio mokymo kasdienybę kalbėjo centro vadovas.

Pastebi keletą skirtumų

ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, lygindamas abu periodus, teigia, jog galima pastebėti keletą ryškesnių pasikeitimų.

„Pirmas – sustiprėjo mokyklų nuotolinio ugdymo patirtis. Nors ir pavasarį mokyklos pakankamai gerai susitvarkė su staiga ištikusia pandemine situacija, bet dabar mokyklų bendruomenės jaučiasi kur kas stipriau, nes dauguma yra įgijusios nemažai nuotolinio ugdymo patirties.

Tai rodo ir apklausų rezultatai – dauguma bendrojo ugdymo mokyklų linkusios savo skaitmeninę kompetenciją vertinti labai gerai ir gerai, – pažymėjo departamento direktorius. – Nuo 2020 m. pavasario dvigubai išaugo procentinė dalis mokyklų, kurios yra pasirinkusios ir įgijusios įgūdžių naudotis vieninga virtualia mokymo aplinka (EDMODO, „G-Suite For Education“, „Microsoft Office 365“, „Moodle“ ir pan.).“

Kitas dalykas, pasak ŠMSM atstovo, pagerėjo mokyklų ir mokinių, mokytojų aprūpinimas kompiuterine technika.

„Pavasarį pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, ŠMSM mokyklas skubiai aprūpino papildomais nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais. Mokykloms šiemet nupirkta daugiau nei 35 tūkst. kompiuterių, kai iki tol kasmet būdavo išdalinama apie 8 tūkst.“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Dar vienas svarbus dalykas, anot jo, – susisteminami nuotolinio mokymo ištekliai.

„Nacionalinė švietimo agentūra yra sukaupusi Lietuvoje parengtų ir naudojamų tiek mokamų, tiek ir nemokamų skaitmeninių mokymo(si) išteklių ir priemonių sąrašą, kuris skelbimas švietimo portale emokykla.lt“, – informavo pašnekovas.

Mažiau nerimo ir blaškymosi

A. Aldakausko nuomone, antrojo karantino metu tikrai mažiau nerimo ir blaškymosi.

„Jau pavasarį mokyklose buvo paskirti nuotolinio mokymosi koordinatoriai, IT specialistai, kurie taip pat visada padeda, konsultuoja mokinius ir tėvus. Kai kurios mokyklos labai glaudžiai bendradarbiauja su mokinių tėvais, yra parengusios net informacinių vaizdo filmukų, kaip padėti vaikams mokantis nuotoliu. Tėvų priežiūra ir pagalba ypač aktuali pradinių klasių mokiniams“, – pažymėjo departamento direktorius.

Vis tik jis pastebėjo, jog viena iš problemų, kad kai kuriose savivaldybėse dar išlieka kompiuterinės įrangos poreikis.

„ŠMSM yra parengusi Mokymosi praradimų dėl pandemijos kompensavimo planą, kuriame numatyta, kad mokiniai iš socialiai pažeidžiamos aplinkos šiemet bus papildomai aprūpinti nuotoliniam mokymuisi būtina įranga: nešiojamaisiais kompiuteriais su interneto prieiga, ausinėmis, vaizdo kameromis“, – „Rinkos aikštei“ sakė A. Aldakauskas.

Mokyklos nebebus kaip anksčiau

ŠMSM atstovo nuomone, mokyklos jau tikrai nebebus tokios pačios, kurios buvo prieš pandemiją. Ir tai geroji šios tragiškos pandemijos suteikta galimybė.

„Nuotolinis ugdymas ir ateityje, kai pasitrauks pandemija, bus reikšmingas. Pvz., 11 proc. pradinio ugdymo tipo mokyklų, 10 proc. specialiųjų mokyklų, 42 proc. progimnazijų, 33 proc. ilgųjų gimnazijų jau dabar numačiusios ir įteisinusios nuotolinį ugdymą, kaip neatsiejamą savo mokyklos ugdymo kultūros dalį, – pažymėjo departamento direktorius. – Ministro įsakymu 2020 m. rugpjūtį buvo pakeisti bendrieji ugdymo planai ir numatyti atvejai, kada mokykla gali pereiti prie nuotolinio ugdymo.

Juose nustatyta, kad karantino, ekstremalios situacijos, pvz., esant temperatūrai minus 20 °C ar žemesnei arba 30 °C ar aukštesnei, kilus gaisrui, potvyniui, pūgai ir kt., laikotarpiu ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu būdu.

Kaip pastebėjo A. Aldakauskas, pandemijos ir karantino metu labiausiai pagalbos reikia mokymosi motyvacijos, sunkumų turintiems mokiniams ir abiturientams, todėl ministerija siūlo pagalbos priemones.

„Planuojama teikti individualias konsultacijas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų dėl nuotolinio mokymo(si) būdo – mokiniai būtų konsultuojami 1 k. per savaitę ne mažesnėse kaip 5 mokinių grupėse.

Numatoma, kad vasarą vyktų vasaros stovyklos, per kurias mokiniai galėtų užpildyti mokymosi spragas, atsiradusias dėl nuotolinio mokymo, – ateities planais dalijosi ministerijos atstovas. – Natūralu, kad ypatingas dėmesys nukreiptas į abiturientus.

ŠMSM parengtame plane numatyta pagalba abiturientams: teminiai vaizdo įrašai ir atviros dalykinės konsultacijos nuotoliniu būdu, papildomos konsultacijos lietuvių ir matematikos mokytojams, mokiniams, pristatoma medžiaga, leidžianti naudotis ankstesnių brandos egzaminų užduotimis, kad būtų geriau pasirengta šių metų egzaminams.“

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rekomenduojami video