Nuo šių metų įsigaliojusi įstatymų nuostata, kad atlyginimai gali būti mokami tik pervedant juos į sąskaitas bankuose, kai kuriuos kaimų gyventojus gali palikti be duonos, net jei pinigų ir turės – toli gražu ne visose kaimų parduotuvėse yra galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, o išsigryninti – nėra kur. Net seniūnijų centruose bankomatų nėra, o parduotuvių Perlo terminalai pinigų išduoda tik tiek, kiek surenka – kur kas mažiau, nei yra paklausa. Problemą vargu ar išspręs net ir nuo liepos žadamas 100 naujų bankomatų tinklas, nes tiek naujų bankomatų Lietuvoje – tik „lašas jūroje“.

Kortelė – ne išeitis

Prienų rajono Pašventupio kaimo (Pakuonio sen.) ūkininkė, pagal išsilavinimą zootechnikė, Regina Viktorija Garmienė VL papasakojo, kaip žmonės verčiasi, neturėdami kaime bankomatų. 71 metų R.V.Garmienės pastebėjimu, gerai dabar yra tiems kaime gyvenantiems senjorams, kuriems pensijas paštininkė pristato į namus. Šie žmonės neturi bėdos dėl pinigų išsigryninimo. Juk atokiau vienkiemiuose gyvenantys „iškilti“ iš namų, jeigu nėra kam pavėžėti, gali labai retai. Kai moterys lieka našlės, jeigu sodyboje mašina ir yra, reta kuri ją vairuoja.

„Man pačiai iki artimiausios parduotuvės – 4 kilometrai. Todėl aš dabar priklausau nuo savo artimųjų. Jie gali pavėžėti tik kai patys yra laisvi, savaitgaliais, tada visokiais reikalais ištrūkstu iš namų. Jeigu labai reikia, dar kartais kas iš draugų savaitės viduryje pagelbsti“, – kaip pasiekia parduotuvę, pasakojo R.V.Garmienė.

Ūkininkė teigė, kad esant tokioms aplinkybėms, taupydama grynuosius, stengiasi, kai tik būna didesnėse parduotuvėse, atsiskaityti kortele. „Taip aš pasitaupau, kad, esant reikalui, turėčiau grynųjų. Jų reikia arčiau namų, už 4 kilometrų esančioje parduotuvėje. Ten artimiausias terminalas, bet jame negalima atsiskaityti kortele už elektrą, telefoną ar sumokėti žemės mokesčio. Turi grynaisiais įnešti reikiamą pinigų sumą. Gerai, kad du kartus per savaitę į namus atvažiuoja paštininkė, tai per ją sumoku mokesčius“, – dėstė R.V.Garmienė.

Ji vardijo, kokiais atvejais kaimo žmogui prireikia grynųjų pinigų. Esą jų prireikia visur. Jeigu nuvažiavai į rajono centre esantį turgelį, retai kuriame kioskelyje gali atsiskaityti mokėjimo kortele. Nori  bažnyčioje paaukoti, įsimesti auką, taip pat reikia grynųjų. Jų kaimo žmogui prireikia atsilyginant kaimynui, kuris parūpino malkų, nupjovė žolę ar daržą paravėjo, bulves padėjo pasodinti ar nukasti.

„Net ir parduotuvėje norint nusipirkti kokią smulkmeną, kainuojančią 5 eurus, jau nelabai kaip į tave žiūri, jei nori mokėti kortele. Vyresnis žmogus kartais net ir piniginės nesinešioja, įsimeta į kišenę 10–20 eurų ir ramu. Bet dabar sau to leisti nedaug kas gali. Sunku net įsivaizduoti, kaip verčiasi dar toliau nei aš nuo parduotuvės gyvenantys žmonės. Kitas juk ir ta kortele pasinaudoti nemoka. Ir aš kortele pradėjau naudotis tik visai neseniai, kai gyvenimas privertė“, – pasakojo Pašventupio kaimo gyventoja.

Anot R.V.Garmienės, kaime gyvenantiems žmonėms būtinai reikia grynųjų pinigų, tik valdžia neįsigilina į jų problemas ir to nesupranta. „Bet kuri bobelė, kai nueina mieste į turgelį, dar paprašo pardavėjos, kad ši kiek nuleistų. Ar ten kiekvienas susigaudys atsiskaitydamas kortele. Turgelyje aparatai už vitrinų. Ar drebančia ranka pataikysi, ar patį kodą atsiminsi. Tai tik bankų siekis kuo daugiau pasipelnyti iš kaimo žmogaus. Juk su kiekvienu kortelės nuskaitymu ir jiems pinigėlis nubyra į kišenę“, – dėstė atokaus Prienų rajono kaimo gyventoja.

Ne popierėlis

Vištyčio seniūnija (Vilkaviškio r.) – viena tų, kurios labiausiai nutolusios nuo rajonų centrų. Artimiausio bankomato žmonėms tenka ieškoti arba rajono centre Vilkaviškyje, arba Kybartuose. O tai daugiau nei dvi dešimtys kilometrų. Vištyčio seniūnijos seniūnė Odeta Riklienė VL sakė, kad jų gyventojai nuolat susiduria su pinigų išsigryninimo problema ir skundžiasi. Mat nors išsigryninti pinigų galima ir vietos parduotuvėje esančiame Perlo terminale, jame retai kada būna pakankamai pinigų.

O.Riklienės pastebėjimu, todėl dažnai Vištyčio gyventojai, sužinoję, kad kažkas važiuoja į Kybartus ar Vilkaviškį, prašo išgryninti pinigų ir patiki mokėjimo korteles. „Manau, kad vienintelis būdas išspręsti tokią problemą, kol dar neatsitiko kokia nelaimė – kuo greičiau įrengti bankomatą. Ir nesvarbu, kad mūsų miestelis mažas, bet ir čia yra dirbančių žmonių, yra ir pensininkų“, – pasakojo seniūnė.

Kol kas rimtų nesusipratimų, anot seniūnės, dar nebuvo. Tačiau niekas nežino, ar tai nenutiks. „Jeigu nėra galimybių Vištytyje įrengti bankomatą, tuomet reikėtų sudaryti sąlygas išsigryninti pinigų parduotuvėje esančiame terminale. Dabar ten reikia laukti keletą dienų, kol bus surinkta reikiama pinigų suma. Nebūtinai tokios galimybės turi būti visose trijose pas mus esančiose parduotuvėse. Bet bent vienoje“, – siūlė išeitį seniūnė, neslėpdama, jog žiemą tai yra gana užmirštas kraštas, atgyjantis tik šiltuoju metų laiku, kuomet į Vištytį suguža sodybas čia turintys miestų gyventojai, poilsiautojai.

Autobusai nekursuoja

Igliškėlių seniūnaitijos (Marijampolės sav.) seniūnaitis Petras Isoda bendrauja su 15 seniūnaitijai priskirtų Kancavos, Ringovėlės, Kermušinės, Gudinės, Bieliūniškių, Bajarskų, Bankavos, Dambuvkos, Pridotkų, Patilčių, Dambavos, Pajiesio, Pazenkavos, Grabavos kaimų gyventojais. Nors jie – ne itin toli nuo Marijampolės miesto, tačiau, anot P.Isodos, irgi skundžiasi bankomatų stygiumi.

„Igliškėlių miestelyje yra viena parduotuvė. Joje ir galėtų būti įrengtas bankomatas. Žmonėms būtų patogu bent jau parduotuvės darbo metu tai išsigryninti pinigų. O dabar kaimų gyventojams tai padaryti labai sudėtinga – maršrutiniai autobusai kursuoja labai retai. Tad jei neturi savo automobilio, nuvažiuoti nėra kuo“, – aiškino P.Isoda. Jis neslėpė abejonių, ar iš 100 žadamų įrengti bankomatų, toks bus įrengtas ir Igliškėliuose. Mat miestelis mažas. Be to, tokio kiekio bankomatų reikėtų gal vienai Marijampolės apskričiai, o ne visai Lietuvai.

P.Isodos teigimu, opi yra ne tik pinigų išsigryninimo problema, bet ir tai, kad vis dar reikia saugotis koronaviruso. Todėl kaimo žmonėms patariama kuo mažiau vaikščioti į žmonių susibūrimo vietas, bet kaip tą padaryti, kai reikia išsigryninti pinigų?

Elgtis reikėtų kitaip

Pagal Lietuvos banko pateiktą memorandumą dėl bankomatų skaičiaus plėtros Marijampolės apskrityje nuo 2022 m. liepos turėtų atsirasti tik 5 nauji bankomatai. „Tai nėra pakankama pažanga, pereinant prie darbo apmokėjimo principo tik į banko kortelę“, – teigė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Jo nuomone, planas Lietuvoje įrengti 100 papildomų bankomatų vargu ar išspręs problemą. Todėl Kazlų Rūdos meras siūlo, kad bankomatai būtų įrengti visų Lietuvos seniūnijų centruose, išskyrus tuos atvejus, kai atstumas tarp jų arba iki artimiausio miesto bankomato mažesnis nei 5 km. Taip pat įrengti nuotolinius visų bankų klientų aptarnavimo terminalus savivaldybių centruose, kur nėra nė vieno banko padalinio. Savivaldybių administracijos galėtų suteikti tam reikalingas patalpas ir padengti jų eksploatavimo kaštus.

Tokius siūlymus M.Varaška grindžia tuo, jog net ir didėjant elektroninės bankininkystės galimybėms, mažesniuose miestuose, gyvenvietėse išlieka trys esminės finansinių paslaugų teikimo problemos: pirma – už dalį paslaugų ir prekių galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais (turguose, kirpyklose, pirkdami namudininkų, ūkininkų prekes, įsigyjant prekes bei paslaugas iš smulkių siuvyklų, gėlių parduotuvių, autoservisų). Nėra vilties, kad artimiausiu metu dėl savo veiklos specifikos ir nedidelės apyvartos tokių paslaugų tiekėjai įsigis elektroninio atsiskaitymo priemonių, net jeigu klientai jas ir turėtų.

Be to, gyvenvietėse daugėja automatizuotų paslaugų (savitarnos valyklos, užkandžių, gėrimų, kitų prekių išdavimo įrenginiai), tačiau daugelis jų priima ne mokėjimo korteles, o grynuosius pinigus, monetas. Taip pat neturint grynųjų pinigų, tik banko kortelę, neįmanoma išsikeisti pinigų (banknotų į monetas) tose prekybos vietose, kurios dirba ilgiau nei pardavimo taškai, turintys pinigų gryninimo terminalus, pavyzdžiui, maisto parduotuvė, turinti Perlo terminalą, dirba iki 20 val., tuo tarpu degalinės, kavinės, barai, galintys keisti grynuosius pinigus, dirba iki 22–24 val. Šis laikotarpis tampa aktualus tiems žmonėms, kurie gamyboje dirba iki 19–20 val., pavyzdžiui, baldų, medienos, mėsos apdirbimo pramonėje.

„Nepaisant elektroninės bankininkystės paslaugų plėtros, ypač mažesnių miestų ir gyvenviečių žmonėms ne visada pakanka elektroninio raštingumo. Arba neturi pakankamų techninių sąlygų. Bankai kvietimuose atidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu teigia, jog asmuo privalo turėti aukštos raiškos telefono arba kompiuterio kamerą, elektroninį parašą ir specialią dokumentų pasirašymo programėlę, pakankamo stiprumo internetinį ryšį, kad būtų galima palaikyti vaizdo konferencijų pokalbį. Deja, tikrovėje daliai asmenų bent viena iš šių sąlygų yra neįmanoma ir tokiu atveju belieka keliauti į banko skyrių, esantį apskrities centre ar didesniame mieste. Bet Kazlų Rūdos mieste nuo 2020 m. nebeliko nė vieno banko konsultacinio padalinio“, – aiškino Kazlų Rūdos meras M.Varaška.