Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pigi pagalba į namus – senolei, kurios dukra dirba savivaldybės įstaigoje

Biržų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojos mama gauna pigias pagalbos į namus paslaugas. Už jas moka tik 10 procentų nuo nustatytos sumos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamoje rekomendacijoje nurodoma, kad tokios paslaugos nerekomenduojama teikti, jei jos pageidaujančiųjų vaikai gyvena arčiau nei 30 kilometrų spinduliu.

Tad kyla klausimas, ar dukra nesinaudoja savo tarnybine padėtimi, nes dirba toje pačioje savivaldybės įstaigoje, kuri paslaugas ir teikia.

Kelia pretenzijas

Į redakciją paskambino neprisistačiusi moteris ir pakvietė atvykti į Biržuose esančią J. Nastopkos gatvę. Buvo pasiūlyta pasikalbėti su greitąją medicinos pagalbą šiomis dienomis nuolat kviečiančia senole, kuri turi pretenzijų Biržų socialinių paslaugų centrui.

J. Nastopkos gatvėje savo name gyvenanti 89 metų Rita Jievaltienė pasakojo, kad ji jau daugiau nei trejus metus gauna lankomosios priežiūros paslaugą į namus. Ji sunkiai juda, prastai jaučiasi, nes turi daugybę ligų.

Seniau ją globojo kaimynė - Biržų rajono socialinių paslaugų centre lankomosios priežiūros darbuotoja, kuri, pasak senolės, buvo labai rūpestinga ir gera.

Prieš mėnesį ši moteris pakeitė darbą. Socialinių paslaugų centras jai paskyrė kitą darbuotoją, kuri, anot senolės, neatlieka savo pareigų iki galo.

R. Jievaltienė pasakojo kelias dienas negalėjusi užmigti, kvietusi greitąją medicinos pagalbą. Jai paskyrė leisti vaistus.

Senolė paprašė, kad lankomosios priežiūros darbuotoja nuneštų jos kardiogramą gydančiai medikei. Ši pasakė, kad nuneš, jei suspės.

„Ji išbūna ne visas dvi valandas, kaip priklauso. Prašiau valgyti atnešti, sakė, kad, jei suspės, atneš. Kaimynė man davė dvi riekeles duonos. Meldžiu Dievo, kad man paskirtų kitą darbuotoją“, - savo pretenzijas vardijo senolė.

Tačiau kitą dieną senolė kalbėjo jau tokių pretenzijų nebeturinti, lankomosios priežiūros darbuotoja viską atlikusi taip, kaip reikia – valgyti privirusi, pečių pakūrusi. Ir valgyti kaimynė nupirkusi, ir sunkiai sirgusios senolės sveikata gerėjanti.

Moteris sakė, kad ja labai rūpinasi Anglijoje gyvenanti dukra, siunčia jai vitaminus. Apie kitą Biržuose gyvenančią dukterį ji nutylėjo. Tik vėliau užsiminė, kad Biržuose gyvenanti dukra irgi rūpinasi, atveža jai vandens, nes moters šulinys tuščias.

„Nesu toks žmogus, kad reikalaučiau iš dukros“, - kalbėjo senolė.

R. Jievaltienė, paklausta, kodėl negula į ligoninę, jei sveikata prasta, sakė nenorinti palikti vienų namų.

Jai rūpėjo išsiaiškinti, kodėl Socialinių paslaugų centro vadovas laiko tokias prastas darbuotojas, kurios savo darbo nepadaro iki galo.

Situaciją rado atėjęs į darbą

Biržų socialinių paslaugų centro direktorius Eividas Šernas buvo nustebęs, kai sužinojo apie R. Jievaltienės pretenzijas.

Naująja darbuotoja niekas, išskyrus minėtą senolę, nesiskundė.

„Pagalba jai lyg ir nepriklausytų, nes Biržuose gyvena jos dukra. Yra Socialinės apsaugos ir darbo ministro rekomendacija, kad, jei vaikai gyvena arčiau nei 30 kilometrų, galime neteikti tėvams paslaugų“, - sakė E. Šernas.

R. Jievaltienei skirta maksimali paslauga – 9 lankomosios priežiūros valandos per savaitę į namus. Ji moka tik 10 procentų nuo priklausančios sumos – po 43 centus už valandą.

Senolė yra tame pačiame Biržų socialinių paslaugų centre dirbančios Vidos Misiūnienės motina.

E. Šernas, paklaustas, kaip čia nutiko, kad toje pačioje sistemoje dirbančio žmogus motina gauna tokias paslaugas, sakė, kad jis tokią situaciją jau radęs, kai atėjęs dirbti. Socialinių paslaugų centras vykdo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus komisijos sprendimus.

Panašią paslaugą Socialinių paslaugų centras kurį laiką teikė ir kitai šioje sistemoje dirbančios moters motinai. Lankomosios priežiūros paslaugas gaudavo Žalgirio gatvėje gyvenanti moteris, kurios dukra Virginija Jievaltaitė – Pranskūnienė dirba Savarankiško gyvenimo namuose.

V. Pranskūnienė tuose namuose kurį laiką dirbo kartu su V. Misiūniene, be to, šias moteris sieja ir šeiminiai ryšiai.

Kiekvienas atvejis individualus

Biržų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Birutė Pavlauskienė sakė nežinanti, kodėl savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisija skyrė R. Jievaltienei tokias paslaugas.

R. Jievaltienė gauna maksimumą – pas ją pagalba į namus atvyksta penkias dienas per savaitę. Ir moka minimaliai – 10 procentų nuo mokėti priklausančios sumos. Už vieną tokios paslaugos valandą tektų pakloti 4 eurus 30 centų, kaip tą daro negaunantys lengvatų asmenys.

„Yra žmonių, kurių vaikai gyvena šalia, bet jie gauna pagalbos į namus paslaugas. Yra neįgalių vaikų. Kiekvienas atvejis individualus“, - sakė socialinė darbuotoja.

Paslauga priklausė?

Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius vedėjas Kęstutis Knizikevičius sakė, kad R. Jievaltienei skirta neterminuota pagalbos į namus paslauga 2016 metais. Komisijai, kuri skyrė paslaugas, vadovavo skyriaus vyriausias specialistas Remigijus Šaknys.

K. Knizikevičius sakė, kad ministro rekomendacijų galima paisyti arba ne. Mat kiekvienas atvejis yra skirtingas.

„Jei moteriai buvo skirta paslauga, vadinasi, jai priklausė“, - sakė vedėjas apie skirtas paslaugas moteriai, kurios dukra dirba toje pačioje sistemoje.

K. Knizikevičius sakė, kad būna situacijų, kai tėvams reikia paslaugos, nes vaikas, tarkim, turi negalią ir negali pasirūpinti tėvu. Arba turi priklausomybę nuo alkoholio.

Būna, kad artimieji tokiomis paslaugomis naudojasi, nes nenori iškristi iš darbo rinkos ir skirti laiko tėvų priežiūrai. Kai kurie net nesikreipia į komisiją ir Socialinių paslaugų centrui moka visą kainą už paslaugas. Tiesa, K. Knizikevičius neslėpė nežinojęs, jog ši paslaugas gaunanti moteris yra V. Misiūnienės motina.

Vienas po kito - skandalai

V. Misiūnienė pagarsėjo tuomet, kai dirbo Biržų savarankiško gyvenimo namuose socialine darbuotoja.

Nuo 2016 metų balandžio 1 dienos Vida Misiūnienė savo pačios prašymu bus perkelta dirbti į Socialinių paslaugų centrą. Ji atsakinga už technikos neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims išdavimą.

V.Misiūnienė darbo vietą pakeitė po to, kai kilo keli skandalai, susiję su savarankiško gyvenimo namų veikla. Buvo viešinami faktai apie tai, kaip nebuvo leista tuose namuose apsistoti mirštančios gyventojos dukrai, gyventojai piktinosi, kad dėl didelių darbuotojų reikalavimų jaučiasi tarsi koncentracijos stovykloje. Savarankiško gyvenimo namų darbuotojos čia užsiėmė verslu - prekiavo rūbais. Buvo kilęs ir sekso skandalas, kai V. Misiūnienė policijai vieną gyventoją apkaltino seksualiniu priekabiavimu, o šis ją – šmeižtu.

Tarnyba nesinaudoja

Biržų rajono socialinių paslaugų centro darbuotoja Vida Misiūnienė sakė žinanti, kad jos motina gauna pagalbos į namus paslaugą. Tačiau ji teigė niekaip nedariusi įtakos, kad mama tokią paslaugą gautų.

„Aš nesinaudoju jokia tarnyba, netarpininkauju ir netarpininkavau dėl paslaugų skyrimo, nekaltinkit manęs tuo, ko nėra. Bet kas gali pasakyti, kad dėl mamos nesu nieko prašiusi. Esu sąžininga ir principinga“, - kalbėjo V. Misiūnienė.

V. Misiūnienės teigimu, jos mama yra viso proto ir „pati gali už save pastovėti“.

Moteris aiškino, kad ji gyvena kitame miesto gale, turi darbą, nepilnametį sūnų. Mamą ji lanko tris kartus per savaitę – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

„Ir skalbiam, ir plaunam, ir su dubenimis važiuojam, ir malkas velkam“, - vardijo V. Misiūnienė.

Įžvelgia pasinaudojimą tarnybine padėtimi

Biržų rajono mero pavaduotoja Astra Korsakienė, išklausiusi žinią apie pagalbos į namus paslaugas gaunančią senolę, kuri yra tame pačiame mieste gyvenančios V. Misiūnienės mama, pirmiausia pasitikslino, ar tikrai tokia situacija yra.

„Nežinant visų niuansų, susidaro įspūdis, kad darbuotoja pasinaudojo tarnybine padėtimi. Jei yra tam tikros taisyklės, apribojimai, gal pirmiausia turėtų jų laikytis Socialinių paslaugų centro darbuotojai?“- svarstė vicemerė.

A. Korsakienė mano, kad negalima laikytis dvigubų standartų. Jei Biržų rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai griežtai žiūri, kad būtų laikomasi taisyklių, o patys naudojasi tarnyba, nėra gerai.

„Jei vienam žmogui, kuriam ta paslauga gal ne visai priklauso, ją teikia, gal yra žmonių, kurie tos paslaugos, kuri gyvybiškai reikalinga, negauna“, - svarstė A. Korsakienė.

Biržų rajono mero pavaduotoja manytų, kad tai yra akivaizdus pažeidimas. Ji svarstė, kad paslaugą skyrusi savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisija galėjo nežinoti visų detalių, ji galėjo – netyčia ar sąmoningai – būti suklaidinta.

Kalbėdama apie V. Misiūnienę vicemerė svarstė, kad tikriausiai žmogus nėra toks šventas, kokiu bando save pateikti. Jai keisčiausia, kad paslaugą gaunanti senolė skundžiasi socialinių paslaugų centro darbu, o tyrimas privedė prie tam tikrų neskaidrių veikų, kurias galima būtų vadinti ir korupcinėmis.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video