Kodėl Lietuvos gyventojai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu, nei Estijos? Tyrimo, kurio metu buvo apklausti 4 800 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, duomenys rodo, kad lietuviai, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, dažniau atšvaitų nedėvi patys, tačiau jais aprūpina savo vaikus. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atšvaito paskirtis vis dar nuvertinama, nors tamsoje jis yra efektyvi priemonė, padedanti saugoti pėsčiųjų, dviratininkų ar paspirtukininkų gyvybes.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė Baltijos šalių gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius. Tyrimo duomenys rodo, kad eismo dalyvių požiūris į saugumą tamsiuoju metų laikotarpiu Baltijos šalyse itin skiriasi.

Estijoje pusė šalies gyventojų visada dėvi atšvaitus ir neina į gatvę be šios matomumą gerinančios priemonės. Lietuvoje atšvaitus visada naudoja 27 proc., o Latvijoje – vos 16 proc. žmonių.

Kasmet tiriant Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius, šiemet rezultatai nėra džiuginantys. Lietuvoje atšvaitus dėvinti visuomenės dalis šiais metais sumažėjo nuo 35 proc. iki 27 proc., o Estijoje be atšvaito į gatvę nežengiančių žmonių skaičius padidėjo nuo 46 proc. iki 50 proc. Nors praėjusių metų keliuose žuvusiųjų ir sužeistų pėsčiųjų statistika mūsų šalyje juda mažėjimo kryptimi, skaičiai vis dar išlieka dideli.

Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai labiau nei latviai ir estai rūpinasi savo vaikų saugumu kelyje. Tamsiuoju sezonu atšvaito nedėvi, bet pasirūpina, kad juos turėtų vaikai 12 proc. Lietuvos, 11 proc. Latvijos ir vos 5 proc. Estijos gyventojų.

Kalbėdamas apie vyresnės Lietuvos žmonių kartos atšvaitų nedėvėjimą, lenktynininkas ir daugkartinis Dakaro maratono dalyvis Antanas Juknevičius dalinasi asmenine patirtimi.

„Vairuodamas esu ne kartą atokiose vietovėse sutikęs šių nematomų žmonių, kurie apšviesti automobilio šviesomis, pasimato tik paskutinę minutę. Ir, atvirkščiai, labai džiugina matant jau iš toli šviečiantį eismo dalyvį: vadinasi, jis galvoja ne tik apie savo, bet ir apie aplinkinių saugumą.“

Nors statistika rodo, kad patys lietuviai, lyginant su kitais Baltijos šalių gyventojais, prastai dėvi atšvaitus, labai džiugina, jog savo vaikus jais aprūpina geriausiai.

„Teisingas įprotis, įgytas ankstyvoje vaikystėje, kaip ir valytis dantis – lieka visam gyvenimui, tad turiu vilties, kad ši karta užaugs dėvėdama atšvaitus ir perduos teisingą įprotį savo vaikams“, – kalba A.Juknevičius.

Pasak jo, kad būtų galima pasiekti tuos, kurie vis dar nemato prasmės dėvėti atšvaitus, Lietuvoje reikia daugiau švietimo, socialinių iniciatyvų.

„Svarbu daugiau apie tai kalbėti ir rodyti teisingus pavyzdžius, ypač pasiekiant ne miesto, o kaimo, regionų žmones, kurie vis dar įpratę keliuose būti nematomi“, – pabrėžia A.Juknevičius.

Patarimai pėstiesiems, kaip būti geriau matomiems tamsoje:

1.      Tamsiame kelyje dėvėkite viršutinį drabužį, kuriame būtų integruotas atšvaitas. Paprasčiausias sprendimas – rinktis liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

2.      Eidami tamsiu keliu, neškitės įjungtą bet kokį šviečiantį žibintą, tinkamas ir mobiliojo telefono žibintuvas.

3.      Nors klimato sąlygos skatina dėvėti tamsius drabužius, rinkitės bent jau šviesių spalvų kepures, šalikus ir pirštines. Jie neatspindi šviesos, bet tikrai padidina galimybes būti lengviau pastebėtiems tamsoje.

4.      Jei atšvaitas prisegtas prie rankinės, ją laikykite ne po pažastimi, o neškitės rankoje taip, kad atšvaitas būtų ties keliais, dešinėje pusėje.