Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pensininkams jų pinigų iš karto atiduoti nereikia, nes išleis netinkamai, praloš, atiduos sukčiams?

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Pasak Seimo nario Algimanto Dumbravos, siūlyti pakeisti Pensijų kaupimo įstatymą jį paskatino išėjusių į pensiją žmonių skundai. „Sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, jie neturi galimybės gauti vienkartinę pensijų išmoką. Gaunama periodinė išmoka sudaro apie 20 eurų kas mėnesį.

Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, − pažymėjo Seimo narys.

Priėmus pataisas, sukaupę nuo nuo 5 iki 10 tūkst. eurų gyventojai galės pasirinkti gauti visus pinigus ar periodines išmokas. Dabar visus pinigus iš karto galima gauti tik tuo atveju, jeigu fonde sukaupto turto suma viršija 10 tūkst. eurų.

Teigia, kad žmonės nemokės teisingai išleisti pinigų

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius pastebėjo, kad šis Seimo nario siūlymas, turi privalumų ir trūkumų.

„Iš vienos pusės turtas pensijų fonduose yra asmens nuosavybė, tad žmogus turi turėti teisę tais pinigais disponuoti. Tačiau iš kitos pusės valstybė jau ilgą laiką prisideda prie kaupimo II pensijų pakopoje, todėl logiška, kad valstybė irgi turi spręsti, kaip tuos pinigus žmogus išleistų. Ar atiduoti, ar neatiduoti žmogui sukauptus pinigus, galėtume spręsti atsižvelgdami į gyventojų finansinį raštingumą.

Jeigu pinigus atiduodame, o žmogus juos atiduos telefoniniams sukčiams, praloš kazino ar nusipirks nelogišką pirkinį, tada likęs be pinigų kreipsis jis kreipsis į valstybę pašalpos“, – komentavo J. Dirginčius.

Anot jo, II pensijų pakopa yra bandymas užtikrinti stabilias išmokas pensininkams, kad jiems nereikėtų prašyti pašalpų. „Tad reikėtų įsivertinti, ar gavęs visus sukauptus pinigus žmogus mokės juos savarankiškai investuoti, kad tai ateityje jam atneštų pajamas.

Be to, jeigu žmogus per savo gyvenimą nesukaupė 10 tūkst. eurų II pensijų pakopoje, reiškia, kad žmogus visą laiką uždirbo minimumą ar nedirbo. Tokio gyventojo finansinis raštingumas yra žemiausias. Tad kas būtų, jeigu tokiems gyventojams suteiktume galimybę pasiimti sukauptus pinigus. Didelė tikimybė, kad žmogus pinigus iššvaistys“, – tikino J. Dirginčius.

Jo teigimu, geresnis sprendimas būtų, jeigu gyventojams sukaupus daugiau nei 30 tūkst. eurų, ją viršijanti dalis iš karto būtų atiduodama žmogui, o likusi suma mokama periodinėmis išmokomis.

  „Dabartiniame Seimo nario įstatymo projekte trūksta logikos. Kodėl nustatyta 10 tūkst. eurų suma, kurią ketinama atiduoti žmonėms. Kodėl neketinama atiduoti 30 tūkst. eurų ar dar daugiau? Juk jei sakoma, kad sukaupus mažesnę sumą gyventojai gauna mažesnę periodinę išmoką, už kurią nieko negali nusipirkti, galėtume visiems žmonėms atiduoti jų sukauptus pinigus. Bet, kaip minėjau, didelė tikimybė, kad tokie žmonės išleidę pinigus ateitų prašyti valstybės pagalbos, t. y. pašalpų“, – siūlymą kritikavo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas.

Nesutinka, kad pinigų išmokėjimo taisyklės būtų keičiamos

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad II pakopos pensijų fondai yra įrankis, sudarantis galimybę profesionaliai investuoti lėšas visame pasaulyje, taip užsitikrinant maksimalią grąžą. Tadas Gudaitis „Pensijų fondų valdytojų tikslas – profesionaliai valdyti kaupiančiųjų pensijai gyventojų turtą, uždirbti kuo didesnę grąžą. O socialinę politiką įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į susiklosčiusią situaciją, valstybės biudžeto galimybes bei kitas aplinkybes, turi spręsti, kaip geriausiai bei efektyviausiai gali būti panaudotos su valstybės pagalba sukauptos santaupos.

Čia atsiranda ir daliai kaupiančiųjų klausimus keliančių sumų rėžiai, ypač peržengus vieno ypo išmokėjimą reiškiančią 5 tūkst. eurų ribą. Būdami finansų ekspertai matome, kokios makroekonominės ir socialinės aplinkybės dominuoja ir palaikome atsakingo bei ilgalaikio taupymo tikslingumą“, – komentavo T. Gudaitis.

Pasak jo, gali būti, kad ateityje sukauptų lėšų išmokėjimo ribos bei taisyklės vėl bus peržiūrėtos, keičiamos. „Tačiau manome, kad nemažiau svarbu ir sistemos tęstinumas, stabilumas. Dažnai peržiūrimas ir keičiamas teisinis reguliavimas sukuria nepastovumo įspūdį tiems finansiniams instrumentams ir priemonėms, kurioms savo santaupas gyventojai patiki ne keletui metų, o bent keliems dešimtmečiams“, – pažymėjo LIPFA vadovas.

  Anot jo, šiuo metu valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.

„Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės – „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“. Didesnei pensijai taupančių Lietuvos dirbančiųjų turtas II pakopos fonduose šiemet per tris ketvirčius paaugo daugiau kaip dešimtadaliu, o bendras sukauptas turtas pasiekė 5,37 mlrd. eurų.

Remiantis 2021 m. II ketvirčio duomenimis, išmokėta vidutinė suma pensijos fondo dalyvio išėjimo į pensiją atveju siekia 2,6 tūkst. eurų“, – skaičiavo T. Gudaitis. Nesutinka pinigus atiduoti kasdieniams poreikiams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija portalui tv3.lt tvirtino, kad kaupimas II pakopoje yra visos pensijų sistemos dalis, todėl turi atitikti ir pensijų sistemos keliamus tikslus, t. y. įmokos turi pavirsti kas mėnesį gaunama išmoka.

„Siekdama šio tikslo, valstybės nustato ir disponavimo sukauptu pensijų turtu sąlygas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai pensijų fonde pensijai sukauptus pinigus, gautus kaip vienkartinę išmoką, žmonės išleistų vienkartinėms reikmėms, o gaudami dėl kaupimo sumažintą socialinio draudimo pensiją, kreiptųsi dėl paramos ir pašalpų.

Šiuo atveju susidarytų paradoksali situacija, kai valstybė, jau skyrusi lėšų asmens būsimai pensijai finansuoti (valstybės skatinamoji įmoka), vėl skiria lėšų šių asmenų paramai finansuoti, nes pensijų fonde sukauptos lėšos buvo panaudotos iš esmės ne pagal paskirtį, t. y. ne einamiesiems kasdieniams asmens poreikiams tenkinti“, – komentavo ministerija. Anot jos, pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, nustatantis periodinių išmokų mokėjimą tiems, kas sukaupė 5 tūkst. eurų ir daugiau, bet dar nesukaupė anuitetui reikiamos sumos, šiuo metu – 10 tūkst. eurų ir daugiau, yra laikina priemonė, kuri ilgainiui, asmenims kaupimo sistemoje dalyvaujant vis ilgesnį laikotarpį, taps nebeaktuali.

 „Galimybė gauti vienkartines išmokas nuo pat pensijų kaupimo atsiradimo buvo numatyta tik trumpuoju laikotarpiu, kol sukauptos sumos yra pernelyg mažos, kad būtų prasminga jas mokėti ir administruoti ilgą laiką.

Pateikimo metu buvo nutarta prašyti Vyriausybės išvados dėl siūlymo. Išvados projektas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Vyriausybė kaupimo sistemos keisti neketina, o pozicija dėl konkretaus projekto bus pateikta išvadoje“, – pastebėjo ministerija.

Siūlo rūpintis „Sodra“, o ne pensijų fondais

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka palaiko sprendimą, kad žmonėms reikia išmokėti jų sukauptus pinigus II pensijų pakopoje. Romas Lazutka „Juk jeigu gyventojai sukaupė iki 10 tūkst. eurų, jiems sulaukus pensinio amžiaus mokami labai maži anuitetai. Tad geriau jeigu žmogus iš karto gauna didesnę pinigų sumą, o ne mažas periodines išmokas.

Be to, senatvėje žmonių pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu tampa ne šie sukaupti pinigai, bet „Sodra“. Tad reikėtų ja rūpintis. Ir valstybė neturėtų remti savo pinigais II pensijų pakopos. Nes pensijų fondų valdytojai, kurie labai nori tuos pinigus valdyti, dabar sako, kad valdžia atiduos pinigus, o žmonės juos pasiims ir pravalgys“, – sakė R. Lazutka. Anot jo, vis tik žmonių gerovę senatvėje užtikrina „Sodra“, tad dažnu atveju sukaupta suma II pensijų pakopoje nėra reikšminga. „Jau visi ir pripažįsta, kad be „Sodros“ pasirūpinti pensininkais neišeis. Dar prieš 20 metų, kai buvo kuriami pensijų fondai buvo sakoma, kad jie pakeis „Sodrą“, tačiau taip nenutiko ir tikėtina, kad nenutiks.“, – pastebėjo profesorius.

Rekomenduojami video