Apie gerovės valstybės kūrimą nejauku kalbėti, kai apie 40 proc. Lietuvos pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos. Pensininkams kitais metais politikai žada geresnį gyvenimą – vidutiniškai pensijos didės apie 30 eurų. Tačiau senjorams neramu, kad padidėjimas iškart ištirps dėl augančių prekių ir paslaugų kainų.

Padidėjimas išgaruos

Dėl įstatymuose anksčiau nustatyto indeksavimo kitąmet vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu paaugs apie 32 eurus – iki maždaug 397 eurų. Prezidento iniciatyva senatvės pensijos papildomai didės vidutiniškai 3,5 euro per mėnesį. Pagal prezidento inicijuotas pataisas 2020–2021 metais bus taikomas penktadaliu didesnis nei numatyta anksčiau bazinės pensijos indeksavimo koeficientas. Nuo kitų metų liepos jis didės 1,83 procentinio punkto. O nuo 2021 metų 1,91 punkto didesnis koeficientas būtų taikomas ir bazinės, ir individualios pensijos dalims.

Pagyvenusių žmonių organizacijų atstovai atvirai džiaugiasi, kad pastaraisiais metais pensijos pajudėjo iš mirties taško, tačiau neslepia, jog iš to naudos jiems bus mažai – pasak jų, padidėjimas iškart ištirps dėl augančių prekių ir paslaugų kainų. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė jau suskaičiavusi, kad pensijų padidėjimas kaipmat išgaruos iš piniginės.

Grasilda Makarevičienė

„Gal aštuonerius metus pensijos buvo užšaldytos, o per krizę pensininkai buvo apiplėšti, ir niekam tai nerūpėjo. Tad, aišku, dabar džiaugiamės, kad jos pajudėjo ir palaipsniui didėja. Dėkojame ir Vyriausybei, ir Prezidentui, kad pagaliau pamatė pensininkus. Tačiau kiek valdžia besistengtų pakelti pensijas, situacija nepagerės dėl augančių kainų. Kol nebus sustabdyti kainų kėlėjai, mes iš skurdo niekaip neišbrisime. Jau kitą dieną pakils prekių ir paslaugų kainos, ir to padidėjimo net neužteks. Labai įdomu, ką veikia kontroliuojančios organizacijos, kurių, regis, yra net apie septyniolika. Kodėl nesukontroliuojamas kainų kilimas?“ – stebėjosi senjorų asociacijos vadovė.

Pasak G.Makarevičienės, visi skuba palengvinti piniginę, o kai reikia į ją grąžinti, reikalai nejuda. „Kur dingo permokėti 400 milijonų eurų už šildymą, visa žiniasklaida gal mėnesį apie tai kalbėjo. Dabar viskas aprimo ir kainos vėl kyla“, – apgailestavo aktyvi visuomenininkė.

Daugiau socialinio teisingumo

Buvęs pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus nelinkęs dejuoti dėl pensijos dydžio, tačiau pastebėjo, jog sunkiausia tiems, kurie liko vieni. „Jeigu gyvena du pensininkai, dar galima pragyventi, nėra tokios kritinės padėties. Jeigu turi sodą, prisiaugini sau daržovių, bulvių, tik, aišku, kai amžius nemažas, nelabai ką ir benuveiksi sode. Bet jeigu lieki vienas, tada ne pyragai. Kai vienam reikia susimokėti už komunalines paslaugas ir prasimaitinti, labai sunku. O tokiame amžiuje ir vaistų reikia“, – kalbėjo vyras.

K. Šeškus pasisakytų už tai, kad visuomenėje būtų daugiau socialinio teisingumo, taip pat ir didinant pensijas – mažesnės pensijos galėtų augti labiau, o didesnės – mažiau.

G.Makarevičienė: „Kol nebus sustabdyti kainų kėlėjai, mes iš skurdo niekaip neišbrisime.“ Roberto Patronaičio nuotr.

„Valstybė pirmiausia turėtų pamatyti tuos, kuriems sunkiausia. Neretai jaunoms šeimoms daug sunkiau nei pensininkams. Jiems daugiau visko reikia, jie augina vaikus, o jeigu pajamos mažos, tada tikrai vargsta. Suprantama, kad visų neparemsi tiek, kiek norėtųsi. Nėra ko daug skųstis, nes pastaraisiais metais pensijos auga, ir pedagogams prideda. Bet ir mokytojai, ir pensininkai, ir gydytojai prašo daugiau, o iš kur valstybė paims, iš ežero gi pinigų nepasisemsi. Reikia žiūrėti pagal biudžetą. Be to, prašymams galo nėra, nori daugiau ir daugiau“, – samprotavo panevėžietis ir pridūrė, kad, jo pastebėjimu, daugiau ir garsiau skundžiasi tie, kurie gyvena ne prasčiausiai.

Neskatina dirbti

Biržų pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Danutė Martinkėnienė, buvusi mokytoja, mokyklos direktorė, o dabar rajono tarybos narė, teigė suprantanti, kad dėl augančių kainų pensijų padidėjimas nepakeis pensininkų padėties, tačiau asmeniškai dėl pensijos dydžio neverkšlena.

„Ilgai dirbau būdama pensininkė, ir ne tik mokykloje. Turiu 56 metų darbo stažą, didėjant stažui kilo ir pensija, ir dabar gaunu kaip dirbantis žmogus. Tų, kurie dejuoja dėl mažos pensijos ir dėl to priekaištauja valstybei, kartais klausiu, kodėl jų mažas darbo stažas? Moterys sako, kad vaikus augino, atsakau, kad ir aš tris vaikus išauginau. Juk yra skirtumas, jeigu žmogus išdirbo 50 ir 15 metų“, – sakė aktyvi moteris.

D.Martinkėnienė įsitikinusi, kad valstybė turi skatinti žmones, jog jie užsidirbtų darbo stažą, kuris turėtų būti vienu svarbiausių kriterijų atitinkamo dydžio pensijai gauti. Ji apgailestavo, kad valstybė palaiko tokią socialinę sistemą, kuri gadina žmones, neskatina jų dirbti.

„Štai tie pašalpų gavėjai nesukaups darbo stažo, nors jie už pašalpas priversti atidirbti viešuosius darbus. Tris mėnesius jie dirba, bet darbo stažo nekaupia, iš tų mėnesių, savaičių kiek nors jo susidarytų. Jie atsisako kitų darbų, prašo, kad parašytų, jog netinkami tam darbui. Tai ką mes auginame, kokios bus jų pensijos? Jiems vėl reikės pašalpų“, – apie uždarą socialinių problemų ratą kalbėjo Biržų rajono tarybos narė.

D.Martinkėnienė užsiminė ir apie tai, kaip pagyvenę žmonės išleidžia savo pensijas. „Ne kartą esu sakiusi: „Nepirkite maišais vaistų!“ Žinoma, kad vaistų reikia, tik ar visada ir tokiais kiekiais? Prisižiūri reklamų ir perka, nors kartais būtų naudingiau žolelių arbatos atsigerti ir geresnio maisto nusipirkti“, – samprotavo Biržų pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė.

Problema – lėšų paskirstymas

Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių ES. Akis bado mūsų pensininkų padėtis – apie 40 proc. jų gyvena žemiau skurdo ribos. Ekspertai primena, kad mūsų šalyje pensijoms skiriama mažiau nei 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitose ES šalyse – beveik dvigubai daugiau. Taigi Lietuvos problema – pinigų paskirstymas.

Pensininkų organizacijų atstovai neslepia, jog jiems nemalonios diskusijos, kai pradedama svarstyti, iš ko atimti, kad būtų padidintos pensijos. Jie siūlytų labiau apmokestinti turtinguosius, suvaldyti korupciją.

„Regis, dabartinė valdžia kiek įmanydama stengiasi, bet jai dirbti neduodama, daug intrigų ir trukdžių. Gaila, kad politikai vieni kitiems kenkia ir nenori dirbti bendram labui“, – apgailestavo panevėžietis K.Šeškus.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė įsitikinusi, kad šalies biudžetas galėjo būti kitoks, jeigu nebūtų žlugusi pramonė. „Vien tik lengvoji pramonė sudarė didelę biudžeto dalį. Kam reikėjo viską sugriauti? Kai pramonė žlugo, neliko daug darbo vietų, žmonės pradėjo išsivažinėti. O kaip prasiskolinome per krizę? Skolinomės už dideles palūkanas, nežinau, ar mano proanūkiai suspės tas skolas grąžinti“, – susirūpinusi G.Makarevičienė.

Vieni skursta, kitus remia

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, sociologas

Pastaruoju metu pensijos gana sparčiai didinamos, todėl dabar, regis, ne pats geriausias metas skųstis dėl mažų pensijų. Tačiau jos ilgą laiką nedidėjo, tad natūralu, kad pensininkai nėra patenkinti pensijomis, ir tai yra pagrįsta. Jeigu pensija buvo 250 eurų, o dabar žmogus gaus 270 ar 300 eurų, tai labai maža suma, ir pragyventi labai sudėtinga.

Kai lyginame atlyginimų, kitų pajamų dydį, skurdo paplitimo lygį, reikia pabrėžti, kad tarp pensininkų yra daugiau skurstančiųjų – net apie 40 proc., o tarp dirbančiųjų – 8 proc. Paprastai sakoma, kad pensininkų poreikiai yra mažesni, jie turi kur gyventi ir kt., bet toks lyginimas nėra teisingas.

Augant ekonomikai ir didėjant algoms pensijų didėjimas iki šiol atsiliko. Prezidentas teisingai paragino, kad pensijas reikia didinti greičiau nei algas, tada tas atsilikimas pradėtų mažėti. Aišku, dėl prezidento siūlymo pensijos padidėja labai nedaug, bet per trumpą laiką nėra iš kur paimti papildomų lėšų.

Tiesa, yra vienas šaltinis – tai pinigai, kuriuos valstybė perveda į privačius pensijų kaupimo fondus. Tai maždaug 130 mln. eurų. Valstybė šias lėšas galėtų skirti dabartiniams pensininkams, o privačiuose pensijų kaupimo fonduose lėšas kaupti turėtų patys dirbantieji. Juos remdama valstybė padeda ir tiems, kurie uždirba daug. Taigi daugybė pensininkų dabar skursta, o valstybė remia tuos, kurie uždirba daug.

Mažos pensijos – ilgalaikė mūsų problema. Senatvės pensijoms pas mus tenka mažiau nei 6 proc. nuo BVP, o Europos Sąjungos šalys skiria apie 11 proc. Taigi Lietuvoje pinigai paskirstomi tokiu būdu, kad nedidelei grupei jų atitenka labai daug, o kitiems – labai mažai. Ir būtent pensijoms visuomenė skiria per mažai dėmesio. Mums reikalinga mokesčių sistemos pertvarka, kad daugiau surinktume į biudžetą. Daugiau mokesčių reikia surinkti iš tų, kurie gali daugiau mokėti. Tačiau pas mus dar labai nedrąsūs bandymai labiau apmokestinti turtingesnius.