Gruodžio pradžioje, nors ir per plauką, tačiau buvo priimtas valstybės biudžetas. Ir nors švietimiečiai laukė šios dienos kaip paskutinio vilties spindulio, vis dėlto jis taip ir neišaušo. Papildomų pinigų mokytojams, tam, kad būtų tikrai visiškai įgyvendintas švietimo susitarimas, valdantieji skirti nepanoro. Jie apskritai nedalyvavo balsavime ir nesiteikė nei išgirsti, nei išsakyti argumentų, kodėl spjauna mokytojams į veidus.

Atlyginimams – mažiau pinigų nei žadėjo

Tiesa, mokytojai streikais šio bei to pasiekė. Vyriausybė biudžete numatė lėšas tam, kad kitąmet mokytojų algos augtų dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir mažiausiai 11 proc. nuo rugsėjo. Tam paskirta daugiau kaip 300 mln. eurų.

Vis dėlto opozicija sakė, kad ir kaip skaičiuotum, švietimo susitarime užsibrėžtas tikslas iki kitų metų galo mokytojų atlyginimus pakelti iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio už vieną etatą nebus įvykdytas. Su paskirtais 300 mln. eurų maksimaliai galima pasiekti 125 proc. didėjimą, bet ir tai, abejojama, kad ir tokį skaičių pavyks pasiekti.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Seimo narė Laima Nagienė siūlė mokytojų atlyginimams papildomai skirti 100 mln. eurų, tačiau finansų ministrei Gintarei Skaistei atrėžus, kad skirtų pinigų turėtų pakakti, o jei kartais nepakas, esą bus galimybė pasiskolinti ar kažkaip perskaičiavus biudžeto lėšas skirti ir daugiau pinigų mokytojų atlyginimams, L. Nagienės siūlymui nebuvo pritarta.

Darbiečiai prakalbo apie pasitraukimą iš švietimo susitarimo

Su panašiu siūlymu į posėdį atėjo ir Darbo partija, kuri siūlė pedagogų atlyginimams skirti papildomus 82 milijonus eurų, tačiau svarstant šį siūlymą ir vėl buvo atsimušta į tuos pačius argumentus.

„Gal geriau tegul palaukia visokie ministerijų miesteliai“, – nepasidavė kraštietis politikas Viktoras Fiodorovas.

G. Skaistei atsakius, esą ministerijų miestelio finansavimas nėra tinkamas finansinis šaltinis mokytojų atlyginimams pakelti, mat tai – atsiperkantis projektas, V. Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad ciniška yra sakyti, jog pedagogai ir švietimas nėra atsiperkantis dalykas. „Ministerijų miestelis yra atsiperkantis projektas? O kaip galima nuvertinti švietimo sistemos atsiperkamumą?“ – stebėjosi jis.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad tai, jog Vyriausybė ir valdantieji spjauna į tokį svarbų susitarimą, reiškia tik viena – Darbo partija pasitrauks iš Nacionalinio švietimo susitarimo, nes jis vis tiek iš esmės negalioja.

Mindaugas Puidokas atsiprašė mokytojų

Opozicijai, kuri teikė net kelis siūlymus valdantiesiems rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, teko nuryti karčią piliulę – nė vienam jų nebuvo pritarta.

„Šioje valstybėje nesuprantama, kad mokytojo darbas yra ugdyti jaunąją kartą, vaikus, būsimus mūsų šalies aktyvius piliečius. Tokia valstybė, kurioje švietimas nėra pamatas ir esmė, neturi prasmės.

Man labai gėda, kad valdantieji negirdi to, nesupranta to ir nenori priimti politinių sprendimų, kurie leistų Lietuvai judėti į priekį, o ne į žlugimą.

Mokytojai, matote, kad Seime vienybės nėra. Noro laikytis švietimo susitarimo nėra, matote klastojamą statistiką, kai pedagogo atlygis skaičiuojamas iš 23 mokyklų atlyginimų, girdite sekamas pasakas, kad nėra biudžete pinigų, nors specialistai mato, kad esant politinės valios galima rasti pinigų. Bet politinės valios ir noro spręsti dalyką ir laikytis įsipareigojimo, nėra“, – atsiprašydamas mokytojų sakė jokiai partijai nepriklausantis Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Vilija Targamadzė rėžė, kad valdantieji manipuliuoja mokytojais

Švietimietė Vilija Targamadzė rėžė, kad valdantiesiems reikėtų nustoti pagaliau manipuliuoti ir dalinti tuščius pažadus.

„Dabar, kad ir kaip beskaičiuosi, matome, kad mokytojų atlyginimai pasieks daugiausia 125 proc. VDU, nors susitarime numatyta 130 proc.

Jūs nevykdome susitarimo. Bet ne tik susitarimus reikia vykdyti.

Negalima su mokytojais šitaip elgtis“, – sakė profesorė.