Spalio 16-osios rytą Lietuvoje saulė švietė šiam metų laikui neįprastai skaisčiai, o Alytaus padangę gaubė juodi, sunkūs ir nuodingi debesys – naktį miesto padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Šiandien gaisras jau lokalizuotas, tačiau 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto sandėliuose laikomos naudotos padangos tebesmilksta. Todėl atsipūsti dar anksti – gaisro pasekmes jausime dar ilgai. Apie ekologinę katastrofą Alytuje ir jos padarinius – „Valstiečių laikraščio“ pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmiene.

Kokia situacija dabar susidarė Alytuje?

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad padangų gaisro gesinimo darbai trunka ilgesnį laiką nei įprasto gaisro, ir net kai vizualiai nesimato degimo, padangos vis dar smilksta, į aplinkos orą skirdamos pavojingas sveikatai medžiagas. Deginamos padangos išskiria visą puokštę cheminių medžiagų, iš kurių kenksmingiausios yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas. Šias medžiagas gali ne tik įkvėpti žmonės, bet jos gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą, nusėsti ant dar nenuimto derliaus.

Pagal naujausią Aplinkos apsaugos agentūros informaciją, spalio 20 d. 21 val.–spalio 21 d. 4 val. teršalų koncentracijos Miklusėnų gyvenvietėje išliko aukštos ir labai aukštos. Spalio 20 d. vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija Putinų g. 2, Miklusėnuose, Alytaus raj., viršijo ribinę vertę.

Kodėl užsidegusios padangos sukelia milžinišką žalą aplinkai ir pavojų žmonių sveikatai?

Tokie gaisrai – vieni pavojingiausių. Jų metu itin nuodingos medžiagos gali būti išskiriamos net kelias savaites, užteršti maistą ir gruntinius vandenis, sukelti lėtinių ligų paūmėjimą. Padangų gaisrai yra vieni iš pavojingiausių, nes į aplinką išskiriamos labai toksinės medžiagos. Taip pat padangų gaisro gesinimo darbai trunka ilgesnį laiką nei įprasto gaisro, padangos ilgai smilksta, tad į aplinkos orą toliau išskiriamos pavojingos sveikatai medžiagos. Tai gali vykti net apie dvi savaites. 2002-aisiais turėjome panašų atvejį Trakuose, kai įmonės, užsiimančios dėvėtų padangų perdirbimu, teritorijoje kilo gaisras, virtęs ekologine nelaime. Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai tuomet buvo padaryta 25 mln. litų žala. Tuomet vykusio gaisro metu degančių padangų dūmai į atmosferą išmetė daug žmonių sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių, tarp kurių buvo ir kancerogeninių (vėžį sukeliančių) junginių. Gaisro padariniai – cheminėmis medžiagomis smarkiai užteršta 2,3 hektaro padangų aikštelės teritorija. Tuometiniai dirvožemio tyrimai atskleidė, jog sunkiųjų metalų koncentracija viršijo didžiausias leistinas normas.

Teigiate, kad smilkstančios padangos gali būti dar pavojingesnis reiškinys nei degančios. Kodėl?

Nuo smilkstančių padangų į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų palyginti su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega. Šių medžiagų smilkstant padangoms nebeužuosi, bet jos labai pavojingos, ypač nėščiosioms. Tai yra vėžį sukeliančios medžiagos. Nors nustojus smilkti oro kokybė atsistato, lieka užterštas dirvožemis, gruntiniai vandenys, cheminės medžiagos nusėda ant paviršių. Kitaip tariant, ant visko, kas tuo metu buvo lauke – nenuimto derliaus, automobilių, lauko baldų ir t. t.

Kiek toli gali pasklisti smilkstantys dūmai?

Daug kas priklauso nuo vėjo greičio. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad pavojingumą galima įsivertinti pagal atstumą – jei žmonės gaisro židinį mato smilkstant, tai dar gali ir jausti poveikį. Nesant vėjo tai būtų maždaug keli kilometrai. Gruntinių vandenų tarša gali siekti iki dviejų kilometrų. Todėl pirmiausia gyventojams reikėtų bent jau laikyti šulinius uždarytus.

Pavojus lieka ir po gaisro?

Apskritai gaisro pavojus priklauso nuo to, kokios medžiagos dega. Žinoma, kad gaisrui kilus uždarose patalpose ypač pavojingos yra smalkės. Jomis apsinuodyti galima labai greitai, mat smalkės neturi kvapo. Tuomet sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, vystosi vidinis deguonies badas, žmogus pradeda dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema ir nesuteikus pagalbos ištinka mirtis. Be to, nereikia pamiršti, kad nėra saugu būti patalpose ir po gaisro. Kol nebus nuvalyti suodžiai ir išvėdintos patalpos, tokia aplinka žmogui yra kenksminga.

Buvo evakuoti Alytaus reabilitacijos centro patalpų gyventojai. Kokia situacija susidarė ten?

Po to, kai spalio 16 d. evakuoti gyventojai, buvo paimti centro oro mėginiai, parodę, kad patalpose yra gaisro metu susidarančių gyvenamajai aplinkai nebūdingų medžiagų: organinių lakiųjų junginių – stireno, benzeno, etanolo, 2-etoksietanolio bei neorganinių junginių – sieros dioksido, kietųjų dalelių (kaip suodžių). Nustatyta, kad sieros dioksido bei stireno koncentracijos viršijo leistinas paros vidutines koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore 2,5 karto, o suodžių – net 5 kartus.

Stirenas yra kvėpavimo takus, odą ir gleivinę dirginanti medžiaga, kurios ūmus poveikis pasireiškia akių, nosies, odos sudirginimu (paraudimu, perštėjimu), gerklės sausumu, sukeliančiu kosulį. Ilgalaikis stireno poveikis pasireiškia centrinės nervų sistemos pakenkimu (galvos skausmais, nuovargiu, depresija, sumažėjusia dėmesio koncentracija).

Kietosios dalelės (tokios kaip suodžiai) dirgina odą, akių, nosies gleivinę, kvėpavimo takus, o ilgalaikis poveikis pasireiškia lėtinėmis kvėpavimo takų bei širdies kraujagyslių ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, taršos sumažinimas kietosiomis dalelėmis sumažina mirtingumą širdies kraujagyslių ligomis ir plaučių vėžiu 6 proc. Sieros dioksido poveikis sveikatai siejamas su padažnėjusiu sergamumu kvėpavimo sistemos ligomis. Benzenas veikia kraujo gamybos organus, kaulų čiulpus, gali sukelti įvairių kraujo susirgimų ir net leukemiją, t. y. kraujo vėžį.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad mėginiai šiems laboratoriniams tyrimams buvo paimti tada, kai padangos dar degė atvira liepsna, o mokslinės literatūros duomenimis pagrindiniai pavojingi teršalai (lakieji organiniai junginiai) išsiskiria padangoms smilkstant (tai trunka iki 2 savaičių).

Kaip elgtis gaisro metu ir po jo?

NVSC informavo, kad siekdami išvengti ūmių ir lėtinių sveikatos sutrikimų, tol, kol nebus visiškai likviduotas gaisras Alytuje, nustatytos jo padarinių paveiktos teritorijos ir pranešta, kad gyventojams saugu, visiems gyventojams, gyvenantiems ir dirbantiems pavėjui nuo gaisro vietos būtina laikytis šių rekomendacijų:

• Jaučiantiems tiesioginį poveikį ar diskomfortą (matantiems juodus dūmus, užuodžiantiems specifinį kvapą) evakuotis į priešvėjinę gaisrui vietą. Ypač rekomenduojame pasišalinti iš gaisro dūmų paveiktų teritorijų besilaukiančioms, maitinančioms motinoms kartu su kūdikiais.
• Visiems būti gerai izoliuotuose uždarose patalpose, užsidarius langus.
• Jei patalpose yra mechaninė oro vėdinimo sistema, kondicionavimas ar rekuperacija, išjungti šių sistemų įrenginius.
• Nevartoti maistui lauke augančių vaisių, daržovių, javų.
• Visus lauke esančius daiktus, su kuriais kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.), gerai nuplauti.
• Alytaus miesto ir aplinkinių vietovių mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką.
• Apsaugoti nuo taršos vandens šaltinius: sandariai uždengti šulinius ir nenaudoti jų vandens maistui.