Šiltėjant orams, teisėsaugos pareigūnai fiksuoja vis daugiau autotransporto priemonių ir jų dalių vagysčių. Tai patvirtina ir draudimo išmokų suvestinės.

Paklausiausios tarp Lietuvos ilgapirščių – 5–10 metų transporto priemonės. Didžiuosiuose miestuose ypatingo vagių dėmesio nusipelnė „Toyota Corolla Verso“ automobiliai. Grobikams patrauklūs ir kiti „Toyota“ modeliai. Didesnės rizikos kategorijoje, kaip ir anksčiau, dominuoja vokiškų markių automobiliai.

Išvilioja klasta

Policijos pareigūnų teigimu, savininkams vertėtų saugoti ne tik naujesnius automobilius, bet ir gerokai perkopusius 10-ies metų ribą. Tai „Volkswagen“, „Audi“, „Mersedes Benz“ ir BMW bei „Toyota“ markės automobiliai, kurių daugiausia rieda šalies keliais. Gvelbdami automobilius be elektroninių apsaugos priemonių, vagys naudojasi visrakčiais, replėmis, grūdinto plieno atsuktuvais. Automobiliams su elektroninėmis apsaugos priemonėmis naudojama speciali elektroninė įranga, „nulaužianti“ apsaugos sistemas. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad vagys neretai automobilius išvilioja kur kas gudresniais būdais, patys net nesusitepę rankų. Pasinaudodami palankiomis aplinkybėmis, jie pasiūlo pasirašyti vekselį, sudaro nuomos ir kitokias sutartis. Taip ilgapirščiai iš asmens gauna ne tik automobilį, bet ir jo raktus bei registracijos dokumentus. O savininkui atsikvošėjus, transporto priemonė neretai jau būna keletą kartų perparduota kitiems asmenims.

Spėjimai pasitvirtina

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, svarbiausia – pasirūpinti ką tik įsigyto automobilio saugumu. „Vagys numano, kad naujai parvaryti automobiliai dar neturės jokios apsaugos sistemos ir juos bus lengva pavogti. Beje, taip dažniausiai ir atsitinka. Pavyzdžiui, žmogus nusipirko BMW X6, atvyko iki namų ir jau tą pačia naktį vagys kėsinosi tą automobilį nuvaryti. Istorija baigėsi laimingai, automobilis liko pas savininką. Todėl reikia nedelsti dėl apsaugos priemonių įrengimo. Iki tol būtina labiau saugoti automobilį, pavyzdžiui, laikyti jį saugomoje aikštelėje“, – teigė A.Žiukelis.

Naudojasi neapdairumu

Anot A.Žiukelio, neretai vagims pasitarnauja ir pačių vairuotojų neatidumas. Kartais jie neapsižiūrėję palieka raktus nesaugioje vietoje ar dokumentus automobilio viduje. Turėdamas dokumentus, vagis ramiai nuvažiuoja automobiliu iš vagystės vietos. Sustabdžius pareigūnams gali nekilti jokių įtarimų, kol nepaskelbta automobilio paieška. Pasitaikė nemažai atvejų, kai įsilaužę į namus ilgapirščiai pavogė automobilio raktelius, dokumentus ir nuriedėjo „naujuoju“ automobiliu. Jei anksčiau tokių situacijų būdavo registruojama tik keletas, dabar jų pasitaiko kur kas dažniau.

Lemia tikslai

Teisėsaugos atstovų teigimu, automobilio „kelionė“ po vagystės priklauso nuo to, kokiu tikslu jis buvo vagiamas. Jei automobilis reikalingas kaip donoras, pavyzdžiui, sudaužytai transporto priemonei atstatyti ar suremontuoti, tai po vagystės tokio automobilio gyvenimas bus labai trumpas. Jei jis skirtas tolesnei realizacijai, tai labai tikėtina, kad vagys stengsis jį išvežti į Rytų šalis. Teisėsaugininkų turimais duomenimis, Lietuvoje pagrobtų ar kitu nusikalstamu būdu gautų transporto priemonių realizuojama labai nedaug.

Nepraleidžia pro akis

Pasak policijos pareigūnų, automobiliai nėra saugūs net ir apšviestose parduotuvių aikštelėse. Ilgapirščių grobiu tampa tiek automobilyje palikti daiktai, tiek jų detalės ar patys automobiliai. Juos domina viskas: pradedant automobilio viduje paliktomis rankinėmis, telefonais, kompiuteriais ar vidinėmis automobilio dalimis, tokiomis kaip magnetolos ir navigacinės sistemos, baigiant išorės apdaila, o galiausiai ir pačiu automobiliu.

„Dažniausiai nusikaltėliai darbuojasi tamsiuoju paros laiku, miegamuosiuose rajonuose, tačiau pastaruoju metu jie tampa drąsesni ir įžūlesni: vos kelioms minutėms prie darželio ar miesto centre pastatyto automobilio viduje palikti asmeniniai daiktai tampa puikiu ir lengvai pasiekiamu masalu išdaužus stiklą ar išlaužus spynelę“, – sakė Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei skyriaus viršininkas Linas Grigalevičius.

Išpjauna gatvėje

Anot L.Grigalevičiaus, naujausia vagysčių manija – katalizatorių išpjovimas iš gatvėje stovinčių automobilių. Įgudęs vagis, naktį palindęs po automobiliu, katalizatorių išpjauna greičiau nei per minutę. Dažniausiai katalizatoriai vagiami nupjaunant juos elektriniu kampiniu šlifuokliu, kuriam pakanka nedidelio akumuliatoriaus energijos. Pastaruoju metu populiarėja ir grandinės, kurias santechnikai naudoja vamzdžiams sunkiai pasiekiamose vietose nupjauti. Šis vagystės būdas reikalauja daugiau fizinių pastangų, tačiau sukeliama mažiau triukšmo. Parduoti katalizatorių nesunku. Ši brangiųjų metalų pripildyta detalė į metalo supirktuvę priduodama už mažiausiai 30 eurų. Vien Lietuvoje yra maždaug 50 legaliai veikiančių supirktuvių, po kurias savo grobį paskirstę ilgapirščiai sumažina riziką pakliūti į policijos akiratį. Taip pat vogtas detales nesudėtinga išgabenti į kaimyninę šalį.

Įdomu tai, kad šalyje nekaupiama oficiali katalizatorių vagysčių statistika. Policijos suvestinėse registruojamos stiklų, akumuliatorių, radijo aparatūros, parkavimo jutiklių, bet ne katalizatorių vagystės. Draudimo kompanijos tokių vagysčių atveju atlygina žalą kasko draudimą turintiems klientams, tačiau tokių Lietuvoje – mažuma.

Veiksmingų priešnuodžių nėra

Kaip apsaugoti automobilį nuo vagių, vienareikšmiško atsakymo nėra. Juos vagia ir iš privačių namų garažų, ir iš saugomų aikštelių ar kitų vietų, kuriose mažai tikėtina, kad gali būti įvykdytas nusikaltimas. Sunkiausiai vagims įkandama saugos priemonė – aktyvios radiolokacinės paieškos sistema. Tai įrenginys, įmontuotas į automobilį kartu su reagavimo, paieškos funkcija, suderinta su draudikais ir policijos pajėgomis. Iš prabangių transporto priemonių Lietuvoje dažniau vagiami automobiliai su užsienietiškais numeriais. Per pastaruosius metus Lietuvoje įvykdytos 927 automobilių vagystės, daugiausia jų (net 294) – Kauno apskrityje.

Andrius Kairaitis