Paukščių auginimas šiandien tapo kaip niekada brangus. Sąskaitos už dujas, elektrą augo mažiausiai kelis kartus, tačiau prošvaisčių, kaip sumažinti sąnaudas, nesimato. Augintojai pripažįsta – ši žiema bus tikras išbandymas ir ne visi ūkiai pajėgs ją išgyventi.

Cechas gali užverti duris

Rytų Lietuvoje, Zarasuose, veikiantis „Zarasų paukštynas“ ne tik augina vištas dedekles, bet ir dalį išaugintų kiaušinių perdirba pastatytame konditerijos ceche. Ten kasdien pluša 25 darbuotojai, kepdami šakočius, vaflius ir kitus gardumynus. Tačiau jų nuotaikos ne kokios – jei prekybininkai nesutiks daugiau mokėti už jų gaminius, teks stabdyti gamybą neterminuotam laikui. Tai pripažino „Zarasų paukštynas“ vadovas Dainius Spirikavičius. Pasak jo, šiandieną nebeįmanoma rasti nė vieno konditerijos komponento, kuris nebūtų pabrangęs. Išaugo sviesto, grietinės kainos, dėl išbrangusių pašarų ūgtelėjo kiaušinių auginimo savikaina. Visi kepiniai kepami elektrinėse krosnyse, todėl jų savikaina gerokai paaugo. Verslininkas svarsto, kad jei prekybininkai nesutiks 20 proc. pakelti kainos už jų produkciją, teks stabdyti cecho darbą. „Už elektrą mokame penkis kartus brangiau nei įprastai. Situacija labai paprasta – keliame kainas arba nebegaminame visai. Mūsų gaminiai išvažiuoja į didžiuosius prekybos centrus, eksportuojame į Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas. Mes patys auginame vištas, dedančias kiaušinius, stengiamės kuo daugiau jų dėti į kepinius, nes nuo to priklauso skonis, kokybė. Kiaušinius perdirbame apie 20 metų. Būtų gaila nutraukti pradėtus darbus“, – dėl verslo ateities nerimauja D.Spirikavičius.

Jo valdomose vištidėse šiuo metu auginama 100 tūkst. vištų dedeklių. Priešingai nei auginant broilerius, vištų dedeklių augimo savikainą daugiausia išpučia elektra, mat čia svarbiau nei šildymas yra gera ventiliavimo sistema.

Paukštininkystei vietos nėra

„Audrupio“ paukštyne nuotaikos taip pat gana slogios. Jo vadovas Vidmantas Stasiškis apgailestauja, kad paukštininkystės atstovų balso Vyriausybė neišgirdo nei rengiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemones verslui, nei rašant strateginį žemės ūkio planą. „Gal paukštininkystė Lietuvai nėra reikalinga? Sudėjus elektros, dujų kainas, mūsų gamyboje energija sudaro apie 15 proc. nuo visų patiriamų sąnaudų. Mes ir vienadienius viščiukus laikome 34–33 laipsnių temperatūros patalpose. Kiek energijos reikia, norint palaikyti tokią temperatūrą? Šiandieną vištidėse auginame apie 200 tūkst. suaugusių vištaičių. Mūsų gamybos ciklas arba būna pilnai užpildytas, arba visiškai tuščias, mažinti paukščių skaičiaus negalime, nes norime išgyventi“, – pabrėžia V.Stasiškis.

Dingo ukrainietiški kiaušiniai

Vietos kiaušinių augintojus šį sezoną guodžia tik tai, kad, Rusijai užpuolus Ukrainą, nutrūko ukrainietiškų kiaušinių „kontrabanda“. Mūsų verslininkus piktino tai, kad į Europą buvo pradėję plūsti ukrainietiški, gerokai pigesni kiaušiniai nesilaikant kvotų susitarimo. Paprastai sakant, oficialiais skaičiais jų buvo vežama kur kas mažiau nei iš tiesų. „Latvijoje tie kiaušiniai virsdavo europiniais. Jie „skiesdavo“ rinką. Pirkėjai nesidomėdavo, kaip ten buvo laikomos vištos, kuo jos buvo lesinamos, ar jos buvo vakcinuojamos. Dabar, pasitraukus iš lentynų pigiems kiaušiniams, daugiau vietos atsirado vietinei produkcijai“, – dėsto „Audrupio“ paukštyno vadovas.

G.Kauzonas: „Visi uždirba iš paukštininkystės, tik ne paukštininkai. Ir toliau prašome Vyriausybės skubiai numatyti dujų kaštų kompensavimo priemones, paremti suskystintų, Lietuvoje gaminamų dujų sistemų įsirengimą paukštininkystės įmonėse.“

Atsidūrė kryžkelėje

Leonas Rutkauskas, ilgus metus auginęs kalakutus, sako atsidūręs kryžkelėje. Jo ūkis neatsigauna po pandemijos metu patirto smūgio, o dabar dar tenka tvarkytis su energijos krize. Penkis kartus išaugusios sąskaitos už elektrą, išbrangę pašarai nepaliko jokio kito pasirinkimo, tik mažinti gamybą. Be to, sumažėjo ir kalakutienos vartojimas šalyje. Jeigu anksčiau L.Rutkausko fermoje per metus būdavo išauginama apie 60 tūkst. kalakutų, šiemet jų tebuvo 5–6 tūkst., paukštidės veikia tik 20 proc. pajėgumu. „Paukštininkystė – nuostolingas verslas. Ką darysiu per žiemą? Nuoširdžiai atsakau – nežinau. Esame kryžkelėje. Sunkumai prasidėjo sulig COVID–19 pandemija ir niekaip negalime atsigauti“, – apmaudo neslepia ilgametis kalakutų augintojas L.Rutkauskas.

Norėtų elektros kainų „lubų“

Tuo metu Vladui Baltuoniui pavyko išlaikyti pandemijos egzaminą ir išsaugoti tas pačias gamybos apimtis. Šiandieną jo paukštidėse apie 15 tūkst. kalakutų. Kol kas sąskaitos už elektrą dar pakenčiamos, tačiau su nerimu laukiama, kas bus kitais metais. Ūkininkas sako, kad šiandien Vyriausybės metamas pagalbos ratas atidedant mokesčius ar pasiimant lengvatinę paskolą augintojų negelbėja, o tik laikinai atideda sunkumus. Pasak jo, kur kas logiškiau būtų elektros kainoms nustatyti lubas. V.Baltuonis apgailestauja nespėjęs laiku pasistatyti saulės elektrinių ar vėjo jėgainių, jos šiandieną padėtų amortizuoti elektros išlaidas. Jo manymu, valstybės parama šiuo klausimu turėtų būti intensyvesnė. „Manau, valstybė turėtų finansuoti 80 proc. visų kaštų, įsirengiant saulės elektrinę ar kitus alternatyvius energijos gavimo būdus. Dabartinė parama nemotyvuoja, o ir dabar esanti padėtis rinkoje neskatina investuoti į tai savo lėšas. Galų gale, tam nėra ir galimybių“, – užtikrina jis.

Tikisi malonės iš pirkėjų

Jis tikina esantis nežinioje, nes tolimesnis ūkio likimas priklausys nuo pirkėjų – ar jie palaikys vietos ūkininkus, mokėdami daugiau? V.Baltuonis džiaugiausi, kad dalis pirkėjų yra lojalūs ir jau dabar sutinka mokėti brangiau. Štai, pavyzdžiui, pernai tuo pačiu metu už kalakutienos kilogramą krūtinėlės filė buvo prašoma 6 eurų, o dabar 10 – eurų. Augintojas pastebi, kad mėsos vienu metu nuperkama mažiau, žmonės renkasi ir kitus, pigesnius kalakutienos gaminius. Jis primena, kad vietos ūkiams tenka konkuruoti su įvežtine lenkiška produkcija. Šios produkcijos mažesnę kainą lemia ir nulinis PVM tarifas, ir maža elektros kaina. „Mes savo produkciją bandėme siūlyti vietos prekybos centrams „Lidl“, „Rimi“, bet jiems, matyt, labiau patinka prekiauti lenkiška produkcija, jokio atsakymo iš jų negavome“, – apie iššūkius realizuojant nelengvai išaugintą vietinę kalakutieną pasakoja V.Baltuonis. Jį guodžia tai, kad nemaža dalis pirkėjų lietuvišką kalakutieną renkasi ir iš patriotizmo, norėdami paremti mūsų augintojus. Tačiau nerimauja, kad kitąmet griežtesnį taupymo rėžimą galintys įjungti vartotojai gali vis rečiau į savo meniu įtraukti kalakutienos produktus.

Liko neišgirsti

Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) irgi negailėjo kritikos Vyriausybei. Politikai esą ignoruoja mėsinės paukštininkystės pagalbos prašymus ir po daugiau nei pusę metų trunkančių diskusijų, pateiktų skaičiavimų ir išsipildžiusių juodžiausių prognozių, Lietuvos mėsinės paukštininkystės atstovai taip ir liko neišgirsti – subsidijos gamtinėms dujoms 2023 metų valstybės biudžete liko nenumatytos. Augintojau neslepia nuoskaudos, kad tiesioginių išmokų negaunantys ūkininkai palikti likimo valiai.

D.Gudačiauskas: „Jūs nepatikėsit, su kokio lygio neįsigilinimu ir cinišku nenoru padėti didelei žemės ūkio šakai susiduriame.“

Kaip teigia LPA direktorius Gytis Kauzonas, Vyriausybės pristatytas 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas verslui tėra deklaratyvus ir visiškai neatitinka realių šios žiemos Lietuvos verslo poreikių.

„Susidaro įspūdis, kad plane pateikti skaičiai yra skirti tik įspūdžiui padaryti, o ne suteikti realią pagalbą verslui. Numatytas tik dalinis elektros kainų kompensavimas. Mėsinės paukštininkystės atveju, elektra sudaro tik šeštadalį energetikos kaštų, kai tuo tarpu būtent 10 kartų pabrangusios dujos, kurių sunaudojimo dėl paukščių auginimo technologijų specifikos sumažinti neįmanoma, sudaro didžiausią dalį patiriamų išlaidų“, – teigė G.Kauzonas.

Remia Lietuvai nebūdingus verslus

Pasak LPA atstovų, Vyriausybės požiūris Lietuvos paukštininkystės sektoriaus atžvilgiu yra itin ciniškas. G.Kauzono teigimu, per metus paukštininkystės sektorius Lietuvoje pagamina per 120 tūkst. tonų paukštienos. Tai yra daugiau, nei bet kurios kitos rūšies mėsos. „Sunku suvokti, kodėl, kalbant apie 30 mln. eurų paramos paketą energijai imlioms įmonėms, žadama remti verslus, kurie visiškai nebūdingi Lietuvai – metalų rūdų kasyba, kokso gamyba, pagrindinių metalų gamyba. Tai tik parodo, kad Vyriausybės paramos verslui priemonių paketas yra praktiškai fiktyvus ir nėra skirtas realiai pagalbai suteikti. Skiriant paramą Europos Komisijos Karo komunikate įvardintiems sektoriams nueita klaidingu keliu, visiškai neatsižvelgta į konkrečius Lietuvos verslo poreikius. Juo labiau kad tas pats komunikatas leidžia Vyriausybei numatyti ir kitas tiesioginės paramos priemones, bet paremti paukštininkystės neketinama“, – komentavo G.Kauzonas.

Dujų kiekio sumažinti negali

Dar šių metų kovą asociacijos nariai buvo susitikę su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, prašė tarpininkauti su Energetikos ir Aplinkos apsaugos ministerijomis, kad energetiškai intensyviai ūkio šakai būtų skirtos priemonės siekiant išlaikyti gyvų paukščių auginimo tęstinumą, nepaisant laukiamo energetikos brangimo.

„Žurnalistams ir Lietuvos žmonėms noriu pasakyti, kad savo poreikių nekeliame aukščiau už kitus. Lietuviai valgo aukščiausios kokybės ir pasaulyje pripažintą paukštieną, jau 60 metų išlaikome tūkstančius darbuotojų, todėl valdžios atsainumas mums atrodo stulbinantis. Valstybė yra antras didžiausias naudos gavėjas po prekybos tinklų, vien dėl maisto prekėms taikomo PVM antkainio augimo esant infliacijai valstybės pajamos iš kilogramo paukštienos 7 kartus didesnės nei gamintojo ir per pastaruosius dvejus metus išaugo net 48 proc., kai tuo tarpu gamintojo antkainis mažėjo 20 proc. Jei jums taip nėra nutikę, tai jūs ir nesuprasit, su kokio lygio neįsigilinimu ir cinišku nenoru padėti didelei žemės ūkio šakai susiduriame,“ – karštai kalbėjo AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ direktorius Darius Gudačiauskas.

Pasak jo, suvartojamo dujų kiekio negalima sumažinti dėl paukščių auginimo technologijų specifikos. Jis paaiškino, kad net ir šalčiausią žiemą, paukštidėse augant viščiukams, būtina palaikyti apie 32 laipsnių temperatūrą. „Amortizuoti šio dujų kainų pokyčio neturime kaip, kaip ir negalime užsidaryti žiemai dėl dešimčių milijonų gyvų paukščių“, – sektoriaus specifiką dar kartą bando paaiškinti D.Gudačiauskas. 

Paukštininkystės sektoriaus atstovų teigimu, šis dujų kainų augimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko paukštininkystės verslas nėra pajėgus savarankiškai išgyventi. Jie įsitikinę, kad pateiktame paramos pakete numatytas mokesčių išieškojimo atidėjimas ar tiesioginės paskolos negelbės viso sektoriaus, nes esminė problema yra tai, jog esam priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos. „Visi uždirba iš paukštininkystės, tik ne paukštininkai. Lietuvos paukštininkystės asociacija ir toliau prašo Vyriausybės skubiai numatyti dujų kaštų kompensavimo priemones, paremti suskystintų, Lietuvoje gaminamų dujų sistemų įsirengimą paukštininkystės įmonėse“, – pagalbos prašo G.Kauzonas.