Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paukščių rojus – Nemuno delta – vėl priviliojo būrius sparnuočių  mylėtojų

Balandžio 2-ąją Nemuno deltos regioninio parko direkcija (NDRP) ir vėl pakvietė visus paukščių stebėjimo aistruolius į „Paukščių sugrįžtuves - 2022“. Renginys skirtas paminėti Pasaulinę paukščių dieną, kuri minima nuo 1906 m. balandžio 1-osios.

NDRP organizuotos šventės dalyviai ankstyvą ir šaltoką šeštadienio rytą, apsiginklavę žiūronais ir fotoaparatais, rinkosi šalia Atmatos upės, automobilių aikštelėje tarp senojo Peterso ir naujojo tilto, pastatyto 1974 m. Čia paukščių mylėtojų laukė NDRP direkcijos ekologas Povilas Bagdonas, kraštotyrininkė Jovita Stanionienė  ir rekreacininkė Žaneta Iršienė. Visi užsiregistravę paukščių stebėtojai patraukė į 10 km žygį, drauge džiaugtis sparnuočių klegesiu, bundančios gamtos grožiu, stebėtis iš vagos išėjusių upių stichija.

Žygis vyko pasienio zonoje, tad kiekvienam reikėjo turėti asmens dokumentą, visus lydėjo kišenėje žodžio neieškantis NDRP ekologas ir ornitologas P. Bagdonas.  Vos grupei pajudėjus, virš galvų pradėjo skristi šimtų kormoranų būriai, ne vienam priminę rusų lėktuvus virš Ukrainos…

Pasak P. Bagdono, Nemuno deltą ne veltui vadiname paukščių rojumi. Kasmet, pavasarinių migracijų metu, čia apsistoja įspūdingi sparnuočių būriai. Potvynio užlietose pievose jie ilsisi ir atgauna jėgas.

Geriausias laikas paukščių stebėjimui – ankstus rytas, dar prieš saulei tekant. Tuomet prasideda sparnuočių aktyvumas. Ir migracijos, ir perėjimo laikotarpiu paukščiai aktyviausi anksti ryte ir dar 3-4 valandas po saulės tekėjimo. Tie, kas netingi anksti keltis, pamato daugiausia paukščių rūšių.

Pirmiesiems priėjus Voryčios upelį, pavyko už posūkio pastebėti gerves, kurios  pajutusios žmones pakilo ir nuskrido tolyn. Gervė – didžiausias Lietuvos paukštis.

Žygeiviai ir ausimis, ir akimis stebėjo sparnuočius, o jų buvo begalė! Ausis pagavo perkūno oželio tuoktuvinį garsą, panašų į ožiuko mekenimą, kuris išgaunamas vibruojant kraštinėms uodegos plunksnoms, kai paukštis staigiai sminga žemyn iš skrydžio.

Visi tądien norėjo pamatyti ir jūrinį erelį. Pasak P. Bagdono, šių paukščių Nemuno deltoje yra net 27 poros. Ornitologas, žinantis visus NDRP esančius jūrinių erelių lizdus, teleskopą paukščiams stebėti nustatė į Žalgirių miško medyje esantį jūrinio erelio lizdą. Ir pats nustebo – pirmas pamatė, kad erelio lizdą okupavo didysis apuokas. Visi pamatė tik vėjo kedenamas apuoko ausis, nes jis slėpėsi.

Visi norėjo pamatyti jūrinį erelį, ir pamatė ne vieną, o tris tolumoje, pasienyje su Rusija, virš Leitės raižant dangų.

Grįžtant žvyrkeliu Plaškiai-Rusnė tolumoje pastebėti du neaiškūs siluetus. Žygeiviai griebėsi tikrinti  ar turi asmens dokumentus, bet jų neprireikė, nes kelią pastojo du avinai, kurių vienas buvo kovingai nusiteikęs. Visgi incidentas baigėsi laimingai – raguotieji nuvyti prie sodybos.

Kita grupė Rusnės saloje su ekologu R. Kubiliumi stebėjo tūkstantinius būrius žąsų, kurių šiemet ypač daug. Prie Vytinės upės (Skirvytės dešinioji atšaka) su gamtos aistruolių grupe paukščius stebėjo gamtos fotografas, ornitologas Boris Belchev.  Paukščių rojumi vadinama Nemuno delta lyg magnetas traukia paukščių stebėjimo aistruolius.

Rekomenduojami video