Ar Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) tikrai yra bendroji? Toks retorinis klausimas nuskambėjoŽemės ūkio rūmų (ŽŪR) iniciatyva Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „BŽŪP – žemdirbių patirtis ir lūkesčiai“. Nė vienas konferencijos dalyvis iš aštuonių ES šalių negalėjo į šį klausimą atsakyti teigiamai. Aukštas pareigas einantis Europos Komisijos atstovas žemdirbiams pažadėjo ne daugiau pinigų, o savarankiškumo skirstant ES paramą.

Pagrindinė tema

Vilniuje gruodžio 5 ir 6 dienomis vykusioje konferencijoje dalyvavo į Trijų jūrų regiono šalių žemdirbių savivaldos organizaciją susijungusių valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos ir Bulgarijos) atstovai. Kartais klausiama, kodėl taip vadinama ši organizacija (dar reikėtų pridėti Slovėniją, Rumuniją bei vėliau prisijungusią Kroatiją)? Žvilgtelėkite į žemėlapį – paminėtos ES valstybės yra tarp Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūrų. Ir dar jas jungia bendras vardiklis – visos šios šalys į ES įstojo 2004-aisiais arba vėliau – ir bendri interesai: ES parama daugeliui iš šių šalių santykinai yra mažesnė nei ES vidurkis, tiesa, išskyrus Kroatiją ir Slovėniją. Todėl ir Vilniaus konferencijoje dalyvavusiam Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovui Imanui Bootui teko sunki užduotis – atlaikyti aštuonių valstybių atstovų sunkiai atremiamus priekaištus.

Tarptautinę konferenciją atidaręs ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus tarsi nubrėžė konferencijos pagrindinę temą: „Deja, ES vis dar laikosi dviejų greičių bendrosios žemės ūkio politikos – jaučiame skirtumą tarp senųjų ir naujųjų ES narių, nors mes nuolat primename, kad negali būti tokio skirstymo bendroje rinkoje. Tačiau turime vilčių, nes Briuselyje jau formuojasi naujas požiūris, juk laisvojoje rinkoje nėra ir negali būti argumentų, kad vienoms šalims gali būti sudaromos palankesnės, o kitoms – prastesnės sąlygos.“

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tas viltis sustiprino. „Gerai, kad naujosios ES narės vis dažniau sugeba susitarti dėl siekių, elgtis vieningiau, nei elgdavosi anksčiau“ – teigė jis.

Ūkininkų protestai

A.Stančikas konferencijos dalyviams priminė apie pastarųjų savaičių įvykius, kuriuos iš dalies sukėlė ir jau paminėta dviejų greičių BŽŪP: „Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse žemdirbiai rengia protesto akcijas, kuriomis jie nori parodyti ne savo išskirtinumą, bet žemės ūkio sektoriaus svarbumą kiekvienos šalies ekonominiame gyvenime“ – tvirtino LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak konferencijoje dalyvavusio Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovo I.Booto, Europos Komisija gerai suvokia, kodėl ūkininkai kai kuriose ES šalyse rengia protesto akcijas. „Viena iš priežasčių – ūkininkai jaučiasi nepakankamai įvertinti, visuomenė ne visada ir ne visose šalyse suvokia, kiek žemės ūkis yra svarbus tai valstybei“, – teigė svečias.

.„Iki šiol per 80 proc. ES paramos atitekdavo stambiesiems, turtingiesiems ūkiams.Taip neturi būti ir tokią tvarką reikia keisti“, – be užuolankų teigė Europos Komisijos atstovas I.Bootas.

Jis pripažino, kad paramos gavimo santykis, kai 80 proc. subsidijų gauna 20 proc. ūkininkų, yra netinkamas.

„Tikroji padėtis yra dar blogesnė – turtingiesiems atitenka dar didesnė subsidijų dalis. Taip neturi būti ir tokią tvarką reikia keisti“, – be užuolankų sakė I.Bootas.

Šis aukštas pareigas Europos Komisijoje einančio atstovo pastebėjimas patiks ne visiems Lietuvos stambiųjų ūkių savininkams, o juk tarp protesto akcijos organizatorių vyravo būtent jie.

Perdėtas reguliavimas – praeitis

Lenkijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Miroslawas Borowskis paprašė I.Booto patarti, kaip konkuruoti naujosioms ES narėms, kai šalia esančiose šalyse tiesioginės išmokos yra gerokai didesnės, o produktų supirkimo kainos panašios?

„Tokios politikos pasekmės skaudžios, pavyzdžiui, iš Rumunijos ir Bulgarijos į kitas ES šalis emigravo po 5–6 mln. šių valstybių piliečių. Panaši padėtis ir kitose šalyse. Patarkite, kaip mums konkuruoti su senosiomis ES narėmis?“ – klausė ir Čekijos žemės ūkio rūmų vadovas Zdenekas Jendejsekas.

Čekijos žemės ūkio rūmų vadovo Z.Jendejseko teigimu, dėl skirtingos BŽŪP naujosios ES narės pralaimi ne tik gaudamos mažiau paramos, bet ir dėl didelės savo piliečių emigracijos į senąsias ES nares.

I.Bootas nustebo išgirdęs tokius klausimus. „Užmirškite laikus, kai valstybėms buvo reguliuojama iš Briuselio. Jūs patys geriau žinote, kaip reikia elgtis. Nors ir nuo 2021-ųjų bus fiksuotas tiesioginių išmokų dydis kiekvienai šaliai, tačiau kiekviena jų turės daugiau galimybių pakeisti susidariusią padėtį, t. y. turės daugiau galimybių ES paramą perskirstyti“, sakė Europos Komisijos atstovas.

Priminsime, kad I.Booto didelė darbo dalis Briuselyje yra susijusi su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimu, taigi tokio lygio Europos Komisijos tarnautojas pažadais nesimėto.

„Priminsiu, kad bendrosios žemės ūkio politikos reforma jau patvirtinta prieš pusantrų metų ir joje yra reikšmingų pakeitimų. Kodėl jų prireikė? Todėl, kad iki šiol galiojanti buvo per daug sudėtinga. Pavyzdžiui, ūkininkams buvo sunku prisitaikyti prie žalinimo reikalavimų. Nusprendėme atsisakyti idėjos daug ką reguliuoti iš Briuselio. Nuspręsta suteikti daugiau galimybių valstybėms pačioms nuspręsti, pasirinkti joms svarbiausius aspektus. Žinoma, šalių sprendimai privalės atitikti pagrindinius ES reikalavimus ir teisės aktus“, – teigė I.Bootas.

Ne tik oficialios naujienos

Taigi svečias kalbėjo ne tik apie oficialias naujienas, bet ir pateikė informacijos apie svarbias vykstančias diskusijas dėl planuojamų galiojančios tvarkos pakeitimų. I.Bootas pripažino, kad kiekvienoje šalyje padėtis skirtinga, todėl Europos Komisija sieks šalims suteikti daugiau galimybių imtis savarankiškų sprendimų. Ji šiuos sprendimus tvirtins ir tikrins, kontroliuos, kaip jie vykdomi ir kokie gaunami rezultatai. Tačiau ar Europos Komisija sugebės įsigilinti į kiekvienos šalies specifines problemas?

„Europos Komisija renka statistinę informaciją apie padėtį kiekvienoje šalyje ir galės vertinti, ar konkreti šalis pasirinko veiksmingas priemones. Žinoma, ji kontroliuos, kaip šalys vykdo jau patvirtintas priemones“, – sakė I.Bootas.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse mokesčių mokėtojai vis dažniau kritikuoja valdžią bei Briuselį dėl žemės ūkio finansavimo, todėl Europos Parlamentas bei Europos Komisija priversti reaguoti.

„Girdime priekaištus – štai per metus ES žemės ūkis gauna 55 mlrd. eurų paramos, o kodėl rezultatai prasti? Žemės ūkio srityje produktyvumas ne toks, kokio tikimasi, produktų kainos neretai nekonkurencingos, žemės ūkio poveikis klimato atšilimui lieka itin ryškus, nepavyksta išsaugoti biologinės įvairovės. Be to, vartotojai reikalauja aukštesnės maisto produktų kokybės“, – neglostydamas ūkininkų sakė I.Bootas.

Pasak svečio, ES rinkoje maisto produktų užtenka, tačiau vis labiau kyla problemų dėl žmonių sveikatos. Kokį vaidmenį čia gali vaidinti žemės ūkis?

„Turėkite galvoje, kad tai – galima nauja niša produktams. Manau, šioje srityje netolimoje ateityje bus pasikeitimų ir jiems verta ruoštis. Kaip? Ruoškitės vienus produktus pakeisti kitais“, – patarė I.Bootas.

Pasak M.Borowskio (dešinėje), Lenkijoje daugiausia dėmesio skiriama šeimos ūkiams, turintiems iki 300 ha.

Vieni lobo, kiti skurdo

Vilniaus konferencijoje buvo surengtos net dvi diskusijos prie apskritojo stalo, kuriose galėjo dalyvauti ne tik svečiai iš 8 šalių, bet ir gausiai susirinkę lietuviai ūkininkai. Diskusijoje apie ES BŽŪP reformą daug vietos skirta būtent jaunųjų ūkininkų problemoms spręsti.

„Per 10 metų jaunųjų ūkininkų sumažėjo net 22 tūkst., o šiuo metu yra per 18 tūkst., taigi jaunųjų ūkininkų sumažėjo daugiau nei perpus. Tai yra ir bendrosios žemės ūkio politikos Lietuvoje rezultatas“, – padarė išvadą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.

Kodėl taip nutiko?

„Yra ne viena priežastis, tačiau viena iš svarbiausių – per 80 proc. žemės ūkiui skirtos paramos pateko tik į stambiausių, stipriausių ūkių savininkų rankas. Jie dar labiau sustiprėjo, tačiau tai ne tie ūkininkai, kurie gali padaryti Lietuvos kaimus gyvybingus. Greičiau – atvirkščiai. Akivaizdu, kad parama buvo skirstoma neteisingai – stambieji pralobo, o absoliučiai daugumai ūkininkų, tarp jų ir jauniesiems ūkininkams, liko tik paramos trupiniai. Taip neturi būti“, – sakė V.Buivydas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Laima Melnikienė pripažino, kad nuo 2007-ųjų, kai Lietuvoje susiformavo išmokų teikimo tvarka pagal plotą, t. y. už ha, tada ir prasidėjo ūkių sluoksniavimasis. „Paveikė masto ekonomija – stipresni ūkiai, gavę paramą, pradėjo sparčiai stambėti. Be to, mūsų šalis nuo gyvulininkystės pasuko į augalininkystę. Tiesa, Lietuva bandė stabdyti šį procesą, bene pirmoji ES įdiegė papildomą paramą už pirmuosius hektarus – statistikos duomenys rodo, kad smulkieji ūkiai pradėjo daugiau investuoti, tačiau to neužtenka, reikia galvoti apie papildomus veiksmus šia kryptimi“, – teigė L.Melnikienė.

Ką daryti?

Europos Komisijos atstovas ir šį kartą susilaikė nuo patarimų ir patarė patiems jauniesiems ūkininkams teikti pasiūlymus.

V.Buivydas siūlė jauniesiems ūkininkams neriboti paramos teikimo tik pirmuosius 5 metus. Pavyzdžiui, 22 m. amžiaus ūkininkas gavo paramą, ją panaudojo ir sulaukęs 27 m. jau nebegali tikėtis paramos jauniesiems ūkininkams, nors jis laikomas jaunuoju ūkininku iki 40 m. amžiaus.

„Manau, kad tai – nelogiškas ribojimas. Be to, mes siūlome, jauniesiems ūkininkams numatyti 2 proc. paramos nuo bendro biudžeto. Toks dydis turėtų būti privalomas“, – sakė V.Buivydas.

I.Bootas pasižymėjo jaunųjų ūkininkų pasiūlymus, tačiau pakartojo, kad daug ką gali pakeisti pačios šalys, nelaukdamos raginimų iš Briuselio.

Dėmesys šeimos ūkiams

Trijų jūrų regiono šalių atstovų diskusijoje vyravo nuomonės apie BŽŪP tobulinimą.

Bulgarijos atstovas Plamenas Abrovskis pradėjo diskusiją apie ūkininko apibrėžimo nustatymo galimybę: „Mes pritariame pasiūlymui, kad kiekviena šalis savarankiškai nustatytų, kas yra ūkininkas, o kas jau neturi teisės pretenduoti į paramą“.

Jo kolegės iš Slovakijos Jarmilos Dubravskos nuomone, sąlygos kiekvienoje šalyje labai skirtingos, todėl kiekviena šalis ir turi priimti tokį sprendimą. „Viena iš mūsų sąlygų – ūkininkas, kuris kreipiasi paramos, turi garantuoti, kad jis mokės ir mokesčius valstybei, o nebus tik ES ir valstybės lėšų naudotojas“, – sakė ji.

Pasak Čekijos žemės ūkio rūmų pirmininko Z.Jendejseko, paramą turėtų teisę gauti tik aktyvūs ūkininkai, o tai nustatyti nesunku per Mokesčių inspekciją – toks ūkininkas turėtų gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Lenkijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas M.Borowskis pridūrė, kad Lenkijos teisės aktuose parašyta, jog šalies žemės ūkio pagrindas yra šeimos ūkis: „Kai kuriuose teisės aktuose nurodėme, kad šeimos ūkio dydis yra iki 300 ha, o šeimos įmonė – iki 500 ha. Tokia nuostata mums labai padėjo. Tiesa, pirmaisiais reformos metais, kol nebuvo tokio reguliavimo, įsikūrė ir keliolika stambių ūkių, valdančių po daugiau nei 10 tūkst. ha. Pastaruoju metu valstybė ieško galimybių, kad stambieji ūkiai reformuotųsi į šeimos ūkius“, – teigė M.Borovskis.

Šios konferencijos savotiškas tęsinys numatytas gruodžio 12 d., kai Briuselyje vyksiančio ES Vadovų Tarybos susitikimo metu Lietuvos ŽŪR atstovai, drauge su Lenkijos žemės ūkio rūmais, pasitelkę kolegas iš Čekijos, Vengrijos, galbūt – ir iš Latvijos bei Estijos, surengs protesto akciją, kurioje ES politikams primins apie būtinybę bendrojoje rinkoje visiems sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas.