Daugėja pranešimų, kad karinė rusų samdinių grupuotė „Wagner“ ir jos vadeiva po nepavykusio maišto Rusijoje keliasi į Baltarusiją. Tai jau antrasis per mėnesį Lietuvos pašonėje atsiradęs naujas grėsmės židinys: artėjant NATO susitikimui Vilniuje, Minskas pranešė iš Rusijos gavęs pirmąją taktinių branduolinių ginklų siuntą. Dabar čia lizdą suka ir mūšiuose užgrūdinti „Wagner“ galvažudžiai.

Palapinės ir suskilusi gelda

Po netikėtai pradėto ir ne mažiau netikėtai užbaigto Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių žygio į Maskvą šio įvykio politinę avansceną nuo žiūrovų akių iškart paslėpė tirštų informacinių dūmų kamuoliai. Suprasti, kas Rusijoje iš tikrųjų įvyko, kokios jėgos planavo ir padėjo „Putino virėju“ vadinamam „Wagner“ savininkui Jevgenijui Prigožinui įgyvendinti šį sumanymą, kokios bus maištu pavadinto samdinių žygio iš Rusijos pietų į jos sostinę pasekmės, dar sunku ir pačios Rusijos, ir užsienio šalių auditorijai. Tuo tarpu naujienų tarnybų pranešimų srautuose „Wagner“ ir Prigožino vardai linksniuojami kone kasdien. Remiantis jais, Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai sutikus priglausti savo šalyje „Wagner“ vadeivą ir jo samdinius, dalis jų iš Rusijos lauko stovyklų bus perkelti į naują bazę Baltarusijoje. Kiek jų jau atvyko ar dar atvyks, kur jie bus įkurdinti, oficialiai neskelbiama, tačiau, remiantis kai kuriais šaltiniais, „Wagner“ samdiniams esą bus atiduota viena ar kelios apleistos sovietinių laikų karo bazės.

Tokią prielaidą iš dalies patvirtino komercines palydovinių nuotraukų paslaugas teikianti JAV bendrovė „Planet Labs PBC“: birželio 30 d. vienas iš jos palydovų užfiksavo vidurio rytų Baltarusijoje, už 230 km nuo Ukrainos sienos, šalia Asipovičių miesto Mogiliovo srityje, buvusio sovietinio karinio dalinio teritorijoje statomą palapinių miestelį. Sprendžiant iš palapinių tipo ir jų skaičiaus, šioje lauko stovykloje galėtų būti apgyvendinti keli tūkstančiai karių. Remiantis ankstesniais pranešimais, iš Rusijos į Baltarusiją planuojama perkelti iki 8 tūkst. „Wagner“ kovotojų. Tvirtinti, kad jie bus sutelkti lauko stovykloje prie Asipovičių, dar anksti, bet jos statybos pradžia sutapo su nepavykusiu žygiu į Maskvą: birželio 15 d. padarytoje „Planet Labs PBC“ tos pačios vietovės nuotraukoje jokių palapinių dar nebuvo.

O kol laukiama, kada Minskas oficialiai patvirtins ar paneigs žinias apie „Wagner“ samdiniams statomą karinę lauko stovyklą Mogiliovo srityje, iš Rusijos pakilę tikrąjį besiklostančios situacijos vaizdą maskuojantys dūmų kamuoliai pasiekė ir Lietuvos politinę padangę. Kartu su žiniasklaidoje kilusiu triukšmu dėl naujos grėsmės mūsų valstybei prasidėjo ir politiniai žaidimai. Antai prezidentas Gitanas Nausėda nepraleido progos įgelti valdantiesiems, kad šie be reikalo atmetė jo siūlymą taikyti vienodą teisinį režimą ir iš Rusijos, ir iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstantiems šių šalių piliečiams. Anot prezidento, dėl to, kad jo veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.

„Reikės prie šio klausimo grįžti artimiausiu metu, nes tokiu būdu yra prisiimama visiška atsakomybė, kad prie mūsų sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybe apsiginklavę žmonės, už kurių drabužių slėpsis tie patys „Wagner“ kariai. Aš negąsdinu, tiesiog siūlau labai gerai pagalvoti, kokioje situacijoje dabar esame“, – sakė prezidentas G.Nausėda. Pasak jo, piktdžiugiškai jo veto Seime atmetusi valdančioji dauguma dabar liko stovėti prie suskilusios geldos. „Tie vaikinai turbūt neturi jokių skrupulų ir tinkamose rankose gali būti panaudoti vienokiems ar kitokiems piktiems kėslams“, – turėdamas mintyje „Wagner“ samdinius, tvirtino šalies vadovas.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė nesiėmė vertinti pasirodžiusios informacijos, kad Baltarusijoje gali įsikurti „Wagner“ samdinių grupuotė. Anot premjerės, ji nėra linkusi pasitikėti bet kokia internete sklandančia informacija. „(...) Norėčiau kliautis vis dėlto patikrinta informacija, kurią pateikti yra įgaliotos atitinkamos mūsų institucijos ar pačios, ar bendradarbiaudamos su partneriais. Spekuliuoti, manau, kad nederėtų (…) Supraskite, visi šie šaltiniai nėra tradicinė žiniasklaida, kuria mes galime pasitikėti ir manyti, kad tai, kas rašoma, yra patikrinta ir atspindi faktus“, – situacijos dėl galimo „Wagner“ grupuotės įsikūrimo Baltarusijoje neskubėjo vertinti Vyriausybės vadovė.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas perspėjo, kad dalis Maskvos ir Minsko pranešimų apie J.Prigožino vadovaujamos „Wagner“ grupuotės tolesnius veiksmus gali būti dezinformacija. Visgi ministras teigė manantis, jog artimiausiu metu viešus pareiškimus gali lydėti „realūs veiksmai“. „Reikia dar šiek tiek laiko – nežinau, kiek dienų ar savaičių – ir mes pamatysime. Matau, kad po šito informacinio karo parengiamųjų atakų, išmetant įvairius feikus, bus ir realūs veiksmai. Kokie jie? Nenorėčiau burti scenarijų, nes į kiekvieną scenarijaus variantą, kurį mes įvardijame, atsakinėja ir kita pusė“, – „Delfi TV“ laidoje sakė A.Anušauskas.

Svarsto įvairius scenarijus

Kol šalies vadovai laukia patikimų žinių apie galimą „Wagner“ pajėgų persikėlimą į Baltarusiją, viešojoje erdvėje pasirodę kai kurių politikos apžvalgininkų ir ekspertų komentarai jau nagrinėja galimas tokio įvykio pasekmes ir naujus iššūkius mūsų nacionaliniam saugumui. Kad ir kaip skirtųsi komentuojančiųjų nuomonės, vis dėlto akivaizdu, jog du šiuo metu didžiausią susirūpinimą keliantys įvykiai Baltarusijoje nutiko beveik sinchroniškai. Tai dalies Rusijos taktinių branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusiją, apie kurį jau paskelbė A.Lukašenka, ir jo anonsuotas „Wagner“ samdinių atvykimas. Nors iš pažiūros abu įvykiai tarpusavyje nesusiję, yra manančių, kad tai gali būti du naujos hibridinio karo atakos prieš Lietuvą ar Lenkiją komponentai. Kad ir kaip būtų, vargu ar atsiras abejojančių, kad Lietuvos pašonėje šią vasarą atsiradę branduoliniai ginklai ir „Wagner“ samdiniai taps esminiu iššūkiu jos nacionaliniam saugumui.

M.Laurinkus: „Jei stiprėja karo grėsmė – aš neatmetu jokių variantų – tai reikia jai ruoštis. Rimtai ruoštis visais lygiais.“

Kaimyninės Lenkijos vadovybė jau ėmėsi veikti. Vos pasirodžius pranešimams dėl planuojamo „Wagner“ grupuotės persikėlimo į Baltarusiją, Lenkijos vyriausybė surengė specialų posėdį. Jame buvo priimtas sprendimas dar labiau sustiprinti rytinę sieną: papildomai siunčiama 500 pareigūnų ir kariškių, didinamas sienos įtvirtinimo priemonių galimo puolimo atveju skaičius. Vicepremjero Jaroslawo Kaczynskio teigimu, Lenkija turi duomenų, kad į Baltarusiją gali būti permesta iki 8 tūkst. „Wagner“ kovotojų.

Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, paklaustas, kaip vertina grėsmę dėl „Wagner“ samdinių perkėlimo į Baltarusiją, atkreipė dėmesį į tai, kad dažnu atveju galimas grėsmes viešojoje erdvėje nagrinėjantys vertintojai nelabai žino, apie ką kalba. „Kas yra tas „Wagner“? Ar Prigožino atvykimas į Minską jau yra „Wagner“ atsiradimas Baltarusijoje, ar ne? O jo atvykimas su keliais šimtais vyrų? Ar su keliolika tūkstančių? Reikia konkrečiai žiūrėti, kokie pajėgumai ten gali persikelti. O jeigu persikels, bus duota užduotis žvalgybos institucijoms kuo greičiau atsakyti į tokius klausimus. Tik žinant konkrečius skaičius apie perkeltą personalą, ginkluotę, aprūpinimą būtų galima kalbėti apie rizikos mūsų saugumui vertinimą, grėsmės dydį.

Be jokios abejonės, jeigu į Baltarusiją persikeltų bent keli tūkstančiai gerai ginkluotų, realaus karo ir kraujo ragavusių „Wagner“ kareivių bei karininkų, mūsų nacionalinio saugumo požiūriu rizikos veiksnys išaugtų, juo labiau jeigu jie būtų dislokuoti kur nors arčiau Lietuvos sienos. Grėsmė taip pat išaugtų dėl to, kad jie formaliai nepriklauso Rusijos karinėms pajėgoms. Privati karinė kompanija praktiškai niekam nėra pavaldi. Tačiau ir tokiu atveju situaciją vertinčiau ramiai: taip, tai būtų didesnis iššūkis Lietuvos saugumui, bet ir mūsų pasienio tarnyba, ir krašto apsaugos sistema apie tokią grėsmę yra informuotos. Man atrodo, jos ruošiasi visiems galimiems scenarijams. Kita vertus, „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją mums suteikia progą reaguoti ir politiškai, dar kartą priminti savo partneriams apie būtinybę didinti NATO pajėgas Lietuvoje, pasitelkti daugiau karinės technikos, stiprinti oro gynybą. Politine prasme šis įvykis labai parankus kelti klausimą apie tai, kad tokie pokyčiai Baltarusijoje gali lemti, jog mūsų regionas dešimtmečiams gali tapti padidintos rizikos ar galimo nestabilumo zona, kuriai NATO turi skirti prioritetinį dėmesį, pajėgas ir resursus“, – sakė A.Mazuronis.

Jo teigimu, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiek kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos galvoja apie galimus įvykių scenarijus, taip pat ir apie galimą hibridinio karo prieš NATO valstybę išpuolį. „Tačiau reikia labai aiškiai pasakyti, kad tokiu atveju tai būtų savižudiškas scenarijus pirmiausia pačiai Rusijai. Ir aš tikiu, kad Rusijos vadovybė puikiai suvokia, jog tokiais veiksmais būtų peržengtos tos raudonosios linijos, už kurių kitų raudonųjų linijų jau nebėra. Tai būtų tolygu Trečiajam pasauliniam karui tarp NATO ir Rusijos. Tas faktas, kad su keliasdešimt tūkstančių karių gali vos ne per pusę Rusijos nužygiuoti iki pačios Maskvos, turbūt geros tokio konflikto baigties Rusijos valdžiai neprognozuoja. Visiškai nesvarbu, ar tokiu atveju NATO užpuolimas būtų įvilktas į kokį nors hibridinės atakos rūbą, ar ne. Vakarų šalių žvalgybos regione veikia aktyviai, ir kai kuriais atvejais, matyt, informaciją apie įvykius gauna greičiau, nei pačios Rusijos pareigūnai. Tad, manau, bet koks veiksmas, kurį būtų bandoma paslėpti po hibridinio karo kauke, būtų labai greitai identifikuotas tarptautinės bendruomenės žvalgybos institucijų, o reakcija į jį būtų vienareikšmiška. Aš tuo neabejoju, ir tokiu atveju reikėtų kalbėti apie daug rimtesnius atsakomuosius veiksmus“, – pridūrė A.Mazuronis.

Svarbiausia – ruoštis patiems

Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, sakė manantis, kad pranešimai apie „Wagner“ persikėlimą kelia nemažai klausimų. „Aš nežinau, ką atsakyti. Jeigu „Wagner“ tikrai persikelia į Baltarusiją, tada kyla esminis klausimas: jeigu jiems duoda ginklus, vadinasi, jais pasitiki? O jei pasitiki, tai ir tas maršas į Maskvą kelia dar daugiau abejonių. Ar jis buvo tikras? Nejau Rusijoje jiems pasakė – gerai, žygiavote į Maskvą, o dabar kelkitės su visa ginkluote į Baltarusiją? Žinoma, šiame pasaulyje įvairių dalykų būna, bet aš nežinau, kaip tai vertinti. Tad pirmiausia reikia patvirtinimo, ar jie iš tikrųjų ten keliasi. O jeigu keliasi, kyla klausimas, ką tokia situacija keičia. Manau, kad nieko esmingo“, – teigė M.Laurinkus.

Pasak pašnekovo, problemos esmė paprasta. „Patiems reikia labiau ruoštis, ir viskas. Didinti sienos apsaugą, stebėti, kas vyksta anapus sienos, stiprinti žvalgybą ir kontržvalgybą, tam tikrų objektų apsaugą ir t.t. O jei stiprėja karo grėsmė – aš neatmetu jokių variantų – tai reikia jai ruoštis. Rimtai ruoštis visais lygiais, remiantis nuostata, kad karas gali kilti jau rytoj. Ne kalendorine prasme, žinoma. Tačiau reikia pasiekti tokį pasiruošimo lygį, kad priėmus sprendimą viskas vyktų greitai, kad būtų sklandžiai atlikti tie veiksmai, kurie tokioje situacijoje yra būtini. Kad, pavyzdžiui, nereikėtų praleidimo punktų kaip nors kitaip organizuoti, kada kas nors prasidės, kai galima tą padaryti prieš pusmetį ar kelis mėnesius. Dabar reikia visais lygiais ruoštis visiems prognozuojamiems įvykių variantams. Ir viskas“, – apibendrino signataras.

Deramo pasiruošimo galimiems nacionalinio saugumo iššūkiams būtinybę pabrėžė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. „Pradėkime nuo to, kad Lietuvos saugumo situaciją keičia valstybės vadovų, už nacionalinį saugumą ir gynybą atsakingų asmenų nesugebėjimas tinkamai paruošti valstybės kylančioms grėsmėms, o ne, tarkime, 4 tūkst. samdinių atsiradimas Baltarusijos teritorijoje. Jei keli tūkstančiai ginkluotų asmenų gali sukelti grėsmę kaimyninei valstybei, tai kažkas negerai su ta valstybe. Be to, šių samdinių atsiradimas Baltarusijos teritorijoje – reikia pabrėžti, kad iki šiol nepatvirtintas – nebūtinai gali būti nukreiptas prieš Lietuvą ar Ukrainą. Baltarusija, puikiai suvokdama, kad savo tikslų kare Rusijai nepavyksta pasiekti, dalyvauti jame demonstratyviai palaikant Rusijos pusę nenori. Niekas nesiveržia būti pralaimėtojo pusėje. Tuo labiau kad Prigožino sukonstruotas maištas parodė, jog Rusija dabar yra labai nestabili. Taigi, kalbėti apie tai, kad Baltarusijoje atsiradusi papildoma vienos arba dviejų brigadų dydžio karinė grupuotė gali būti kuo nors labiau mums pavojinga, tolygu kartoti Rusijoje metų metais skambėjusią propagandą apie „Wagner“ grupės didvyrius. Siūlyčiau visiems, išvargintiems rusiškos propagandos, nuvykti į Bachmutą ir pasižiūrėti, kiek ten po griuvėsiais palaidota Prigožino žmonių. Tada taps aišku, kad tuos begalinio pavojingumo karžygius po griuvėsiais paguldė ne kas kitas, o dar prieš keletą mėnesių statybininkais, vairuotojais ar ūkininkais dirbę paprasti ukrainiečiai“, – sakė A.Butkevičius.

Jis sakė nelaikantis prielaidų apie Rusijos galimai ruošiamą hibridinio karo ataką prieš NATO prisidengiant į Baltarusiją atvežtais „Wagner“ samdiniais ir taktiniais branduoliniais ginklais pernelyg fantastiškomis. „Tai nėra per didelė fantazija. 1993 metais pirmieji Lietuvos kariuomenės manevrai, kuriuos surengėme, turėjo labai aiškų mokomąjį tikslą: kova su nevaldomomis karinėmis formuotėmis. Tai yra su tokia grėsme, kuria teoriškai galėtų pavirsti Baltarusijoje įsikūrę Prigožino kariškiai. Lietuva buvo susidūrusi su daugybe tokių grėsmių, taip pat ir pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu, kai buvo kovojama su Bermonto-Avalovo grupėmis. Taigi, visa tai yra įmanoma, tik, kaip sakiau, grėsmę kelia ne tik priešininkas, bet ir mūsų pačių nepasirengimas gintis. Gyvenimas saldžiomis fantazijomis, neva prireikus ateis geras dėdė iš NATO ir mus apgins. Nesugebėjimas susipirkti reikalingos ginkluotės, turimos iššvaistymas. Pavyzdžiui, Lietuva yra atidavusi Ukrainai ginklų už 500 mln. dolerių. Sprendimų priėmėjai nesuvokia, kad mes patys esame potenciali pafrontės valstybė. Yra daugybė klausimų, į kuriuos tėra tik vienas atsakymas: mūsų saugumą didina geresnis mūsų pasiruošimas. Tol, kol Lietuva neturės efektyviai organizuotos priešlėktuvinės gynybos – o Vilnius yra banalios artilerijos, elementarių seno pavyzdžio rusiškų 152 mm haubicų šaudymo zonoje – bet koks girtuoklis, pasistatęs haubicą Baltarusijos pasienyje, galės pliekti į Lietuvos prezidento rūmus“, – teigė A.Butkevičius.

Signataras ragino pasitikėti savo pačių ir sąjungininkų žvalgyba: jis sakė nemanantis, kad turėtume pernelyg nerimauti, nes netgi Prigožino žygio į Maskvą atveju Vakarų žvalgyba birželio pradžioje turėjo informacijos apie ruošiamą pučą. „Savo arba sąjungininkų žvalgybos padedami, tam tikrus dalykus turėtume sužinoti pakankamai greitai. Kita vertus, bet koks bandymas pulti NATO valstybę turėtų būti prasmingas. Taip, įsiveržti kažkokia grupuotė gali, bet išlaikyti užimtą teritoriją – tikrai ne. Poros brigadų dydžio samdinių pajėgos tokių uždavinių negali išspręsti. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti ir kitiems fantazuotojams, kurie įsivaizduoja, kad Lietuvoje įkurdinta vokiečių brigada išspręs mūsų saugumo problemas. Saugumas ir gynyba reikalauja labai sisteminio darbo, ir jeigu tikima tokiomis pasakomis, esą atvažiuos tūkstantis kitas vokietukų ir dėl to automatiškai tapsime saugesni, tai taip manyti nereikėtų. Visų pirma reikia patiems organizuoti gynybos darbus. Šituo atveju reikėtų kalbėti ne apie vokiečių brigados įkurdinimą Lietuvoje, o apie tai, kad patys sukurtume papildomus kariuomenės dalinius, juos efektyviai apginkluotume ir, jeigu reikia, gautume gerų vokiečių instruktorių. Įsigytume geros ginkluotės ar susitartume, kad mes, esantys NATO erdvės pakraštyje, gautume reikiamą karinę pagalbą. Bet reikia nustoti fantazuoti tiek apie grėsmes ir baimes, tiek apie tai, kad kažkas kitas už mus pačius turi spręsti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimus“, – pabrėžė A.Butkevičius.

Sąmokslo teorijas kuria ir valdžia

Su išorinėmis grėsmėmis akis į akį pirmieji susidurtų Lietuvos pasieniečiai, tačiau Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, sakė manantis, kad mūsų politikai rimtai nevertina galimų hibridinio karo scenarijų, tarp jų ir „Wagner“ samdinių pasitelkimo provokacijoms ar išpuoliams Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

 „Mane labai stebina mūsų valdžios požiūris ir reakcija į tokius dalykus. Viena vertus, reakcijos Lietuvoje kažkodėl visada būna labai pavėluotos, o šiuo metu iškilus naujoms grėsmėms – galiu drąsiai įvardyti, kad „Wagner“ samdiniai Baltarusijoje yra nauja grėsmė, gal dar ne iki galo įvertinta – mūsų Vidaus reikalų ministerija imasi visokių reformų, kurios susilpnins ir vidaus reikalų, ir pasienio apsaugos sistemą. Nežinau, kokiais argumentais jie remiasi, teigdami, kad suvaldyta nelegalių migrantų krizė, kad reikia kažkokius etatus mažinti, nors darbuotojų trūksta abiejose sistemose. Tas negalvojimas apie ateitį pribloškia. Štai nori naikinti Migracijos valdybą, nes jiems visiems atrodo, kad migrantų krizė suvaldyta. Jie negirdi profesinių sąjungų argumentų. Kas gali garantuoti, kad po visokių įvykių Rusijoje ar Baltarusijoje nekils neramumai? Jei žmonės iš ten pradėtų bėgti, kas turėtų juos surinkti Ukrainos, Lenkijos, Baltijos šalių pasienyje? Bet apie tai politikai nesvarsto.

Pas mus labai jau sunkiai galvojama apie ateitį. Šiandien jūs reikalingi, ateikit ir padėkit, o po metų jūsų jau nebereikia, eikit kur norit, o jei kada reikės, mes jus pasikviesim... Mane nustebino, kad nenori net išgirsti argumentų, o mes siūlėme tik įvertinti rizikas. Kai ką nors Vidaus reikalų ministerijos sistemoje reikia panaikinti, tada komisija vertina pareigybių dubliavimąsi, užimtumą, kitus dalykus. O kai reikia ką nors sukurti, vertina rizikas ir būtinybes. Nežinau, iš kokių laikų yra likę tie dvigubi standartai. Tai yra blogoji praktika. Padėtis sunki, rizikos išaugo, Lietuvoje – dešimtys tūkstančių migrantų. Niekas negalvoja, kas juos suvaldys. Keli žmonės Vilniuje? Vienam ar dviem politikams pasirodė, kad tikrai situacija suvaldyta, nes iki kadencijos pabaigos daugiau nebenori skandalų, todėl galima garsiai tvirtinti, kad viskas gerai?“ – svarstė R.Liepa.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad prie kai kurių sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, susijusių su Baltarusijoje dislokuotais Rusijos taktiniais branduoliniais ginklais, kūrimo galimai prisideda ir Lietuvos valdžia. „Valstybės sienos apsaugos tarnyboje veikė labai geras Branduolinio saugumo kompetencijos centras, kuris rūpinosi branduolinių medžiagų įvežimo kontrole, kova su branduolinių medžiagų kontrabanda, pratybomis pagal ekstremalių situacijų scenarijus ir t.t. Maždaug prieš pusmetį buvo nuspręsta, kad toks centras nereikalingas. Įtariu, kad jam paliks grynai simbolines funkcijas, nes visi patyrę pareigūnai išeina. Sunku suvokti tokio sprendimo motyvus: ar tarnyba daug sutaupys atsisakiusi penkių žmonių? Baltarusijoje atsirado branduolinių ginklų, o mes naikiname Branduolinės kompetencijos centrą! Tokie dalykai man kelia didelį nerimą. Nežinau, kodėl tokie sprendimai priimami. Arba kažkas sprendėjams daro įtaką, arba jie neturi kompetencijos ir negalvoja apie valstybės ateitį. Abiem atvejais baisu“, – konstatavo R.Liepa.