Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paskirtas klebonas sieks telkti bendruomenę

Pareigas pradėjo eiti Pašilės Šv. Barboros ir Pabaisko Švč. Trejybės parapijų klebonu paskirtas kunigas Julius Grigonis.

Vyskupo sprendimu jis paskirtas rugpjūčio 27-ąją, po to, kai netikėtai susirgo šiose parapijose nuo 2010 metų tarnavęs kunigas Rimantas Laniauskas.

Pagal nustatytą tvarką pareigos pradedamos eiti per mėnesį laiko nuo paskyrimo, tačiau kunigas J. Grigonis nelaukė termino pabaigos ir į Pašilę persikėlė kiek anksčiau.

Naujasis klebonas parapijiečiams prisistatė rugsėjo 19 d. minint Pabaisko bažnyčios jubiliejines sukaktis.

Iškilmių proga Pabaiske lankėsi Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Kunigas J. Grigonis, kilęs iš Varžų kaimo, kur gyveno, kol lankė pradinę mokyklą, vaikystę praleido vienkiemyje, augo religingoje šeimoje. Vėliau kartu su tėveliais gyveno Siesikuose, mokėsi Siesikų vidurinėje mokykloje.

Pasirinkęs kunigystę, J. Grigonis įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ją baigęs, 2006-ųjų sausio 22 d. buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru su teise laiminti santuokas Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijoje.

Po trejų metų tarnystės buvo paskirtas vikaru Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kapelionu. Nuo 2015 m. vasario kunigas vėl tarnavo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintiesiems.

Šiemet kunigas J. Grigonis sulaukė 60-ies metų amžiaus.

Į kleboniją Pašilėje kunigas persikėlė prieš dvi savaites, tačiau dar nespėjo kaip reikiant įsikurti. „Toks ir įsikūrimas – dar laukia daug reikalų, remonto, tvarkymosi darbų“, – kalbėjo kunigas.

Kadangi iki šiol J. Grigonis tarnavo didelėse parapijose, jose įgytą patirtį pritaikyti nėra paprasta. „Didelėje parapijoje – didelė bendruomenė, didelis potencialas veikloms. Kol kas didelių planų nepuoselėju. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kokia yra situacija“, – sakė kunigas.

Anot jo, Pabaisko bažnyčioje sekmadienio Mišiose dalyvauja 15–17 žmonių, o šiokiadieniais – tuščia. Pašilėje bendruomenė kiek gyvesnė. Tad jo planuose pirmas tikslas – telkti bendruomenę. „Žmonių skaičių labai sumažino ir karantinas, nežinia, kada jis atsistatys. Galvoju, kaip užkalbinti žmones, kad jie sugrįžtų, kad būtų bendruomenė“, – sakė kunigas.

Paklaustas ar Ukmergės rajone yra artimųjų, sakė, kad Varžų kaime, iš kurio kilęs jo tėvelis, yra išlikusi sena sodyba, gyvena tėvelio pusseserė. Yra tolimesnių giminių. O mama buvo kilusi iš gretimo kaimo, tačiau jos pusės giminės išsikėlę gyventi į kitus rajonus.

Šiemet minimi Pabaisko pirmosios bažnyčios įkūrimo 585 metų ir dabartinės Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios pastatymo 185 metų jubiliejai.

Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Pabaisko mūšio vietoje 1436 m. pastatydino bažnyčią ir jai dovanojo žemių.

Dabartinė akmenų mūro bažnyčia pastatyta 1821–1836 m. pagal architekto J. Levuazjė projektą. Ši bažnyčia yra klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, su bokšteliu. Viduje įrengtos trys navos. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė, pastatyta 1846 m.

Rekomenduojami video