Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paskelbė Lietuvos kelius, kuriuos susiformavo giliausios provėžos

Tranzitu per Lietuvą traukiantys vilkikų karavanai palieka gilius pėdsakus šalies keliuose. Intensyviausio eismo keliuose vos per kelis metus susidaro gilios provėžos, kurios gali tapti skaudžių eismo nelaimių priežastimi.

Natūralu, kad provėžos dažniausiai susidaro intensyviausio eismo magistraliniuose keliuose, ypač jungiančiuose skirtingas valstybes. Važiavimas tokiais keliais reikalauja ypatingo vairuotojų dėmesio dėl didelio greičio ir transporto priemonių gausos. Provėžos yra papildomas rizikos veiksnys, kuris dar labiau padidina nelaimingų įvykių tikimybę ir reikalauja dar didesnio atidumo.  

Tyrimais nustatyta, jog provėžų gyliui pasiekus 7,6 mm, šių kelio darinių sukeltų autoįvykių dažnis pradeda staigiai didėti. Mokslininkai nurodo, jog kiekvienas provėžų pagilėjimas 2,5 mm avaringumą padidina 16 proc.

Su provėžomis glaudžiai susijęs ir akvaplanavimas – itin pavojingas reiškinys, kuomet automobilio padangos praranda tiesioginį sąlytį su kelio danga ir pradeda slysti vandens paviršiumi. Kelyje su lygia danga vanduo nubėga į kelkraštį, o jei danga provėžuota – vanduo užsilaiko. Todėl provėžose po lietaus susidarančios balos reikalauja ypatingo vairuotojų atsargumo, nes gali tapti itin skaudžių eismo nelaimių priežastimi.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informuoja, kad 2021 m. duomenimis, giliausios provėžos (gilesnės nei 20 mm) registruojamos devyniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose: valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A2 (Vilnius–Panevėžys), A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), A11 (Šiauliai–Palanga) ir krašto keliuose 229 (Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai), 150 (Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys), 130 (Kaunas–Prienai–Alytus), kurių bendras ilgis – 17,5 km.

Šiuo metu vieną jų ruošiamasi remontuoti, kituose ruožuose atliekami ikiprojektiniai tyrimai. Remiantis jų rezultatais, bus parenkama remonto rūšis.

Tikslių duomenų, kaip greitai formuojasi provėžos, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek buvo sutankinta danga įrengimo metu, kiek ji įkaista šilčiausiu sezonu, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas konkrečiame ruože, koks įrengto viršutinio sluoksnio storis, kokios rūšies bitumas panaudotas ir kitų. Itin svarbus provėžų susidarymo veiksnys – sunkiasvorio transporto intensyvumas.

Kaip važiuoti provėžuotu keliu? Saugaus vairavimo instruktorius Rokas Markevičius tikina, jog Lietuvos keliuose situacija su provėžomis yra gerokai prastesnė nei kaimyninėse valstybėse – nei Lenkijos, nei Latvijos, nei Estijos ar Suomijos keliuose jam neteko matyti tokių prastų tarptautinių kelių. Tiesa, ekspertas nurodo, jog vilkikų vairuotojams provėžos yra netgi patogios.

„Jie kelyje išspaustose duobėse jaučiasi tarsi bėgiuose. Jei provėžos yra gilesnės, jiems net vairo laikyti nereikia. Tačiau jiems yra daug sunkiau iš provėžų „išlipti“, kai to reikalauja eismo situacija“, – aiškina R.Markevičius.

Tuo tarpu lengvųjų automobilių, kurių atstumas tarp ratų yra mažesnis nei vilkikų, eismui provėžos yra pavojingos. Pavojų prarasti transporto priemonės kontrolę padidina platesnės padangos. Rizikingiausia tokiais keliais važiuoti lengvuoju automobiliu su prikabinta priekaba.

„Jei provėžos itin gilios, turbūt logiškiausias sprendimas važiuojant tokiu keliu būtų „apsižergti“ kairę provėžą ir laikytis arčiau juostas skiriančios linijos. Dešinė juostos su provėžomis pusė paprastai būna labiau susidėvėjusi, ja važiuoti pavojingiau. Jeigu asfalto būklė patenkinama, o vairuotojas gerai jaučia automobilį, galima važiuoti ir įleidus į provėžą vienos pusės ratus“, – norintiems saugiau važiuoti vilkikų išvagotais keliais patarė instruktorius.

Yra ir kita nuomonė. „Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta – važiuoti kuo dešiniau. O ir praktikoje visuomet saugiau laikytis dešinės pusės, nei važiuoti beveik kelio viduriu – sumažėja kontakto su lenkiančiais automobiliais rizika. Nors dešinė provėža iš tiesų kartais būna prastesnė už kairę, bet jei jau važiuojama ją apsižergus, kelio dangos kokybė nėra tokia svarbi“, – tvirtina draudimo bendrovės ekspertas Andrius Žiukelis.

Jis priduria, kad tik pamačius kelio ženklą, įspėjantį apie provėžas, reikėtų mažinti važiavimo greitį. Jei nutiko taip, kad į provėžas jau įvažiuota, greitį mažinti reikėtų atsargiai, nesukant vairo. „Rikiuotis važiuojant tokiu keliu reikėtų taip pat atsargiai, esant galimybei – kad šalia nebūtų transporto priemonių. Mat automobilis dėl kelio dangos nelygumų gali judėti ne taip, kaip tikisi vairuotojas“, – pataria pašnekovas.  

Važiuoti antrąja juosta, kuomet pirmojoje yra provėžos, R.Markevičius nerekomenduoja, nes tai prieštarauja visai judėjimo logikai, kuomet greičiau judančios transporto priemonės kaire juosta gali aplenkti judančiuosius lėčiau.

Rekomenduojami video