Pasipiktinimas dėl į Rygą tiesiogiai švilpiančio ir Kėdainiuose, Kaune bei dar keliuose miestuose nestojančio traukinio jau pasiekė ir Seimą – Lietuvos geležinkelių atstovams Seimo Ekonomikos komitete jau teko aiškintis dėl savo sprendimų. Lietuvos geležinkelių pozicija švelnėja – dabar jau neatmetama, kad maršrutas gali būti persvarstomas iš naujo. Tik negalima atmesti ir to, kad šioji geležinkelininkų pozicija švelnėja galimai ir dėl to, kad praėjusių metų pabaigoje pompastiškai pristatytas maršrutas Vilnius–Ryga jau praranda populiarumą – dabar šiuo traukiniu keliauja vis mažiau žmonių, o kadangi jis stoja dar trijose tarpinėse stotelėse, dažnai yra naudojamas ir kaip tarpmiestinis traukinys.

Pristatė it pasaulinio lygio atradimą

Traukinio maršrutas, nors ir dvidešimtį metų nekursavęs, vis dėlto – anokia naujiena. Tačiau reklamos buvo mesta tiek, kad, rodėsi, jog tai koks šimtmečio projektas.

„Susidarė įspūdis, kad Lietuvoje pirmą kartą traukinys atsirado, kaip prieš 160 metų, taip buvo parodyta, kad vos ne į mėnulį nuskridome. Pristatytas kaip pasaulinio lygio atradimas“, – skeptiškai žvelgė geležinkelininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.

Jis pridūrė, kad nors pradžioje traukinio bilietai buvo tiesiog iššluoti, praėjus pirminei euforijai, keleivių jame vis mažiau.

Kadangi paaiškėjo, jog traukiniu dažnas keleivis važiuoja visai ne iki Rygos, pagrįsta kelti klausimą, kodėl gi jis aplenkia daugelį miestų, kurie būtų labai palankūs didesnio keleivių srauto surinkimui. Traukinys nestoja nei Kaune, nors tai, aišku, būtų šioks toks išsukimas, nei Kėdainiuose. Na, o Kėdainių traukinių stotis tikrai nebūtų tiek daug laiko kainuojantis traukinio maršruto pakeitimas.

Kaišiadorys nurungė Kėdainius, nes, esą, jie patogesni

Traukinys Vilnius–Ryga stoja keturiose tarpinėse stotelėse. Tai – Kaišiadorys, Šiauliai, Joniškis ir Jelgava jau Latvijoje.

Tiek Kaišiadorys, tiek Joniškis, kuris esą yra prijungtas kaip traukinio sustojimo vieta dėl regioninės politikos, yra gerokai mažesni miesteliai, nei Kėdainiai. Jei mūsų krašte gyvena  apie 20 tūkst. žmonių, tai ten – apie 8 tūkst.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė Aurelija Dermantė teigia, kad Vilnius, Kaišiadorys ir Šiauliai pasirinkti, nes turi patogias jungtis su kitus miestus jungiančiais maršrutais, o Joniškiui naujai sudaryta galimybė susisiekimui traukiniu.

Tiesa, atsivertus Lietuvos geležinkelio vėžių žemėlapį matyti, kad tiek Kaišiadoris, tiek Kėdainius jungia ta pati vėžė. Sunku suprasti, kodėl visgi būtent Kaišiadorys pasirinkti traukinio sustojimui, mat ta pati vėžė keliauja ir pro Jonavą, ir pro mūsų miestą – abu gerokai didesnius ir gausesnius gyventojais.

Kaišiadorys, pagal Lietuvos geležinkelius, turėtų tapti ir kauniečių traukos centru, mat Kauno maršrute taip pat nėra.

„Numatytas ir patogus persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Keleiviams, norintiems vykti į Rygą iš Kauno, rekomenduojama rinktis ryte – 6 val. 31 min. – Vilniaus link kursuojantį traukinį, o sugrįžti į antrą pagal dydį Lietuvos miestą galima 19 val. 36 min. Iš Kaišiadorių Kauno link išvykstančiu traukiniu“, – teigė  LTG atstovė.

Ekonomikos komitete kamantinėjo LTG atstovus

Tuo tarpu kraštietis Viktoras Fiodorovas pasakojo, kad Seimo ekonomikos komitete LTG atstovų paaiškinimai, kodėl traukinys aplenkia Kauną, Kėdainius ar Jonavą, politikų neįtikino.

„Atskirai aptarėme kėdainiečių keliamą problemą dėl traukinio Vilnius–Ryga–Vilnius sustojimo Kėdainiuose. Manęs ir komiteto narių LTG atstovų argumentai, kodėl jis nestoja tokiuose miestuose kaip Kėdainiai neįtikino, todėl artimiausiame komiteto posėdyje priimsime protokolinį nutarimą, kad siekiant didinti keleivių pervežimo geležinkeliais dalį ir nustatant geležinkelio stočių tinklą LTG turėtų labiau bendradarbiauti su savivaldos institucijomis, kad būtų atliepta į gyventojų poreikius ir jiems sukurtos naujos ar atnaujintos buvusios keliavimo geležinkelių transportu galimybės“, – žadėjo politikas.

Na, o LTG atstovai taip pat sakė, kad einant laikui traukinio sustojimų tikrai galėtų daugėti, o ir pats maršrutas galėtų kiek pasikeisti.

„LTG Link“ nuolat analizuoja faktinius maršrutų tvarkaraščio duomenis, keleivių srautus ir infrastruktūros galimybes Lietuvoje ir Latvijoje,  atsiradus palankių aplinkybių, sustojimas Kėdainiuose būtų svarstomas iš naujo“, – spaudai sakė LTG atstovė A. Dermantė.