Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pasibaigusios Seimo sesijos darbai: 412 teisės aktų

Pasibaigusioje rudens sesijoje  Seimas daug dėmesio skyrė kovai su pandemijos ir migracijos krizėmis, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimui, priimti sprendimai dėl 2022 metų valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų.

Šių metų valstybės biudžete didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos saugumui, investicijoms į strategines valstybės kryptis ir švietimą, gyventojų pajamų didinimui ir skurdo rizikos mažinimui. Daugiausiai lėšų skirta socialinei apsaugai ir užimtumui – per 4,470 mlrd. eurų, švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,133 mlrd. eurų; valstybės saugumui ir gynybai – per 1,280 mlrd. eurų, sveikatai – per 1,201 mlrd. eurų, žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei – per 1,193 mlrd. eurų.

Dėmesys – labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms

Apibendrindamas  sesijos darbus Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras pažymi, kad rudens sesijos metu priimti sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų pajamų augimą.

Priimtomis Socialinio draudimo pensijų ir Vienišo asmens išmokos įstatymų pataisomis, nustatytas naujas socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmas ir patikslinta vienišo asmens išmokos mokėjimo tvarka. Be to, Seimas nusprendė neleisti nei iš našlių pensijos, nei iš vienišo asmens išmokos išieškoti skolų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo pokyčius nuo šių metų pradžios didėja mažiau uždirbančių atlyginimas.

 Didėja viešojo sektoriaus, mokslo darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestis.

Seimas priėmė Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams. Teisės aktų pakeitimais taip pat nuspręsta pusmečiui pratęsti terminą, iki kada buitiniai elektros vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais padidinta būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų aprėptis ir tokiu būdu sumažinta finansinė našta nepasiturintiems gyventojams dėl didėsiančių šilumos kainų.

Užimtumo įstatyme įtvirtintos priemonės, padėsiančios verslui ir gyventojams įveikti laikinus finansinius sunkumus, jeigu dėl staiga kritiškai pablogėjusios epidemiologinės situacijos šalies teritorijoje tektų paskelbti karantiną.

Saugios visuomenės ir valstybės užtikrinimas

Seimo darbotvarkėje svarbią vietą užėmė nacionalinio saugumo klausimai. Atsižvelgiant į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas, nuo lapkričio 10 d. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, kuri galiojo iki sausio 14 d. Iki šių metų gegužės 13 d. kariams, ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu, suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. valstybės biudžete numatytos lėšos fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai.

Seimas sugriežtino su Astravo AE susijusių įmonių veiklą Lietuvoje – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalės pranešti apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius tokių jau sudarytų sandorių pakeitimus, neatsižvelgdamos į sandorio vertę.

Atsižvelgiant į pasikeitusią šalies saugumo situaciją, atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija. Be to, 2022–2023 metais Seimas leido Lietuvos karius siųsti į 12 tarptautinių operacijų ir misijų.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisomis apibrėžtas Lietuvos kariuomenės veterano teisinis statusas ir šio vardo suteikimo tvarka.

Finansai, ekonomika

Rudens sesijoje priimtais sprendimai laukia pokyčiai smulkiojo verslo, žemės ūkio, statybų ar inovatyvių technologijų įmonių atstovų. Įtvirtinti pokyčiai, turėsiantys didelės įtakos sporto finansavimui, lošimui ir loterijų verslui. Seimas sutarė didinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą. Nuo šių metų vidurio organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei bus taikomas ne 5, o 13 proc. mokesčio tarifas (atsisakyta pareigos loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai), nuo 2023 m. – 18 proc. mokesčio tarifas. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei nuo šių metų liepos 1 d. bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas.

Azartinių lošimų ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisomis nuo 2022 m. liepos mėn. įvesta nauja licencijos rūšis − licencija organizuoti nuotolinius lošimus, atsisakyta reikalavimo nuotolinių lošimų organizatoriams turėti įsteigtas ir veikiančias antžeminių lošimų vietas.

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis įstatyme įtvirtinta, kad visoms perkančiosioms organizacijoms Lietuvoje paslaugas teiks viena perkančioji organizacija – CPO LT. Reglamentuotos lanksčios centralizavimo galimybės savivaldybėse.

Priimtos Technologijų ir inovacijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisos leis tęsti inovacijų reformą ir įsteigti už inovacijas atsakingą agentūrą.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pataisomis nustatyta, kad savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos nereikės mokėti krašto apsaugos institucijoms ir diplomatinėms atstovybėms.

Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimus dėl Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonių – Lietuvos oro uostų, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos  valdymo pertvarkos.

Žemės įstatyme patikslinti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimo atvejai, tvarka ir sąlygos; valstybinės žemės sklypų nuomininkų teisės statyti ir rekonstruoti statinius nuomojamuose žemės sklypuose įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.

Nuo šių metų gegužės 1 d. smulkieji Lietuvos verslininkai galės pradėti gaminti lietuvišką sidrą. Rudens sesijoje priimtais Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais atsisakyta nuostatos dėl privalomo nuosavų laboratorijų steigimo smulkiesiems sidro gamintojams.

Sveikata, kova su pandemija

Siekiant paspartinti vakcinacijos procesą Lietuvoje Seimas pritarė siūlymui ribotą laiką naujai pasiskiepijusiems nuo COVID-19 viruso 75 metų ir vyresniems asmenims skirti vieną 100 eurų išmoką. Taip pat nuspręsta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Seimo priimtais pakeitimais atsisakyta sveikatos reikalavimų ir periodinių kas penkerius metus vykdomų privalomų sveikatos patikrinimų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims.

Seimas nusprendė nuo šių metų liepos 1 d. uždrausti rinkai tiekti aromatizuotas elektronines cigaretes ir jų skysčius.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis sudarytos teisinės prielaidos optimizuoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų tinklą.

Aplinkosauga, Lietuvos žaliasis kursas

Seimas rudens sesijoje priėmė pataisas dėl Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos įgyvendinimo. Jos padės šalyje sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių ir leis užtikrinti, kad mūsų aplinkoje liktų vis mažiau netvaraus plastiko.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisomis nuo 2023 metų nutarta padidinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Padidintu sąvartyno mokesčiu siekiama užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių, pasiekti, kad iki 2030 m. šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintos didesnės ekonominės sankcijos juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Priimti ir pakeitimai, kuriais siekiama griežčiau bausti už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Už tai galės būti baudžiama be įspėjimo, iš karto skiriant baudą. Gerokai padidintos baudos, skiriamos juridiniams asmenims už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.

Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymui, sudarydamas galimybę legalizuoti neregistruotus požeminio vandens gręžinius.

Švietimas ir mokslas

Naujovės laukia būsimų studentų: Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo, taip pat turės turėti nustatytą bent minimalų jų rezultatų vidurkį. Kartu suvienodinti mokslo ir studijų finansavimo modeliai.

Teisė ir teisėsauga

Seimui liko galutiniai balsavimai dėl Konstitucijos pataisų priėmimo, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams ir panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo bei numatoma leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriame nustatė sąlygas, kokiais atvejais vardai ir pavardės nuo 2021 m. gegužės 1 d. asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Visuomenės informavimo įstatyme detaliau apibrėžta, kokie asmenys bus laikomi viešaisiais asmenimis.

Įgyvendinant Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu rekomendacijas Lietuvai, priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis patikslinta baudžiamoji atsakomybė už pinigų plovimo nusikalstamas veikas.

Baudžiamajame kodekse įtvirtinta atsakomybė už persekiojimą, tai įvardijant baudžiamuoju nusižengimu, už kurį bus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kiti svarbūs sprendimai

Anot Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro, rudens sesijos metu Seimas Seimas paskyrė Jūratę Varanauskaitę ir Aleną Piesliaką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais, pritarė Jūratės Jakubonienės ir Almos Urbanavičienės, Aušros Bielskės, Laimos Ribokaitės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais.

Parlamentarai paskyrė Eriką Leonaitę Seimo kontrolierių įstaigos vadove ir Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, Algirdą Utkų patvirtino Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, o Dalią Urbanavičienę – Etninės kultūros globos tarybos pirmininke antrajai kadencijai.

Pritarus Žvalgybos kontrolieriaus įstatymui, sukurtas nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinis reguliavimas. Naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo įstatyme įtvirtinta galimybė atstovauti Seimo interesams ne tik Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau ir dvišaliu tarpparlamentiniu lygmeniu, turinčiu ypatingos reikšmės Lietuvos užsienio ir gynybos politikos aspektais.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais tobulinamas įstaigų vadovų karjeros valdymas, valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas, nustatomas lankstesnis valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymas.

Rudens sesijos metu surengti 52 posėdžiai, kuriuose priimti 412 teisės aktų, iš jų – 324 įstatymai.

Rekomenduojami video