Kalta oro tarša

Dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis 2021 metais ES mirė daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, teigiama Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaitoje. Smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis vadinamos dalelės, kurios paprastai yra automobilių išmetamųjų dujų arba anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas. Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos bei plaučių ligų riziką. „Naujausiais EEA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 tūkst. mirčių ES įvyko dėl kietųjų dalelių taršos, viršijančios PSO rekomenduojamą koncentraciją, poveikio“, – teigė organizacijos atstovai. Šis skaičius yra didesnis, palyginti su 2020 metais, kai dėl smulkiųjų dalelių pirma laiko mirė 238 tūkst. žmonių.

Trečdalis dirba su pižamomis

Trečdalis britų darbuotojų per apklausą prisipažino, kad dirba vilkėdami pižamą. Įdarbinimo įmonė „Indeed“ Jungtinėje Karalystėje apklausė daugiau nei 1 000 darbuotojų bei 500 darbdavių ir sužinojo, kad 33 proc. darbuotojų dirbdami dėvi pižamas. Darbuotojai vilki naktinius drabužius vidutiniškai 46 darbo dienas per metus, vienas iš dvylikos pižamą dėvi kasdien. Beveik pusė apklaustų viršininkų teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos pradėjus dirbti iš namų darbuotojų požiūris tapo pernelyg atsainus, 29 proc. vadovų pasisako už griežtesnį aprangos kodą. Darbdaviai teigia, kad pižama yra pats netinkamiausias drabužis, 44 proc. mano, kad nedera vilkėti ir sportinių kelnių. Du iš penkių darbdavių teigia, kad sportiniai drabužiai yra nederama apranga, bet juos darbo valandomis vilki beveik du trečdaliai darbuotojų. Daugiau nei pusė (53 proc.) darbuotojų prisipažino, kad iš namų vaizdo ryšiu dalyvaudami darbo susitikimuose žemiau juosmens vilki labiau apšiurusius drabužius.

Pirmą kartą viršijo 2 laipsnius

Vidutinė temperatūra pasaulyje pirmą kartą per visą istoriją buvo daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus aukštesnė nei prieš pramonės erą, pranešė Europos klimato stebėsenos programa „Copernicus“. Dėl kelis mėnesius fiksuotų neeilinių karščių prognozuojama, kad 2023-ieji taps karščiausiais metais istorijoje. Preliminariais duomenimis, lapkričio 17 dienos temperatūra pasaulyje buvo 2,06 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį, socialiniame tinkle „X“ pranešė ES klimato kaitos tarnybos (C3S) vadovo pavaduotoja Samantha Burgess. „Tai buvo pirmoji diena, kai pasaulinė temperatūra buvo daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus aukštesnė už 1850–1900 m. lygį“, – pridūrė ji. 2015 m. Paryžiaus susitarime įrašytas tikslas sulaikyti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą iki „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniai, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti saugesnio skaičiaus – 1,5.

Nuteisė mafijos vadeivas

Italijos pietuose esančiame Lamecijos Termės mieste pasibaigus milžiniškos apimties Italijos organizuotų nusikaltėlių grupės „Ndrangheta“ teismui, vienas buvęs parlamentaras nuteistas kalėti 11 metų, o dviem mafijos vadeivoms skirta 30 metų laisvės atėmimo bausmė. Buvęs Italijos parlamentaras ir konservatorių partijos „Forza Italia“ narys Giancarlo Pittelli už grotų praleis 11 metų. Laisvės atėmimo bausmes už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje išgirdo ir keletas buvusių policijos pareigūnų ir buvęs rajono tarybos narys. Prieš daugiau nei 300 įtariamų mafijos organizacijų narių ir jų padėjėjų pradėtos bylos teisme nagrinėtos nuo 2021 m. pradžios. Kaltinamiesiems buvo pareikšti kaltinimai dėl žmogžudysčių, narystės nusikalstamoje organizacijoje, prekybos narkotikais, pinigų plovimo ir valstybės pareigūnų papirkinėjimo.

Nebenori privalomosios tarnybos

Laikraščio „Super Express“ paskelbta „Pollster“ apklausa parodė, kad tik 27 proc. Lenkijos piliečių pritaria minčiai grąžinti privalomą vyrų šaukimą į kariuomenę. Už privalomą tarnybą tiek vyrams, tiek moterims pasisakė 13 proc. apklaustųjų, maždaug 16 proc. neturėjo nuomonės. Karo prievolė Lenkijoje buvo panaikinta 2009 metais, 2010-aisiais šalies ginkluotosios pajėgos tapo vien profesionalų. Apklausos duomenimis, 49 proc. nepritariančiųjų privalomai karo tarnybai yra vyrai. Apklausos rezultatai rodo, kad lenkų savisaugos instinktai pasikeitė. „Kariuomenė siejama su karu, lenkai europėja, polinkis kovoti nyksta“, – žurnalistams sakė politikos mokslų profesorius Kazimierzas Kikas. Pasak jo, apklausos rezultatai taip pat rodo, kad pasikeitė prioritetai. Svarbiausia jau nebe rengtis karui, o rūpintis savo patogumu.

Planuoja dideles investicijas

Švedijos vyriausybė pranešė planuojanti smarkiai didinti branduolinės energijos gamybą, siekiant paspartinti šalies energetikos pertvarką ir patenkinti didėjantį elektros energijos poreikį. Vyriausybė pristatė naują planą, kuriame ne vėliau kaip iki 2035 m. numatomas gamybos augimas, prilygstantis dviem branduoliniams reaktoriams, o iki 2045 m. – „masyvi jos plėtra“. Energetikos ministrė Ebba Busch teigė, kad šis planas bus dar vienas žingsnis link to, kad Švedija „vėl taptų stipria branduoline valstybe“. „Per ateinančius 25 metus turime padvigubinti Švedijos elektros energijos gamybą“, – sakė ji. Šiems tikslams pasiekti iki 2045 metų šaliai reikės 10 naujų įprastinių branduolinių reaktorių ekvivalento. Šiuo metu Švedijoje veikia šeši reaktoriai trijose skirtingose elektrinėse.

Telefonas taps vertėju

Pietų Korėjos išmaniųjų telefonų milžinė „Samsung Electronics“ ketina kitąmet pristatyti telefoninių pokalbių vertimo realiuoju laiku naudojant dirbtinio intelekto technologiją funkciją. Ji bus diegiama naujajame „Samsung“ flagmano „Galaxy“ modelyje. Ši funkcija suteiks galimybę pokalbio metu realiuoju laiku versti garsą ir tekstą, pranešė bendrovės atstovas. Pasak jo, kol kas nėra aišku, kiek kalbų ši funkcija palaikys. Vertimo funkcija veiks net ir tuo atveju, jeigu pašnekovas naudoja ne bendrovės „Samsung“ pagamintą išmanųjį telefoną, nes naujajame modelyje bus naudojama prietaise įdiegta dirbtinio intelekto technologija.