2022 m. Ispanijos gyventojų skaičius viršijo 48 mln., dabar šalyje gyvena daugiau nei 6 mln. užsieniečių. Jų skaičius pernai šoktelėjo, pranešė Nacionalinis statistikos institutas (INE). Šis skaičius prilygsta 1,26 proc. gyventojų prieaugiui, per metus gyventojų padaugėjo beveik 600 tūkst., sakoma INE pranešime. Skaičiai rodo, kad 2023 m. sausio 1 d. Ispanijoje gyveno 48 085 361 gyventojas. Iš viso yra 6 089 620 užsienio piliečių, jie sudaro 12,7 proc. gyventojų. Vienas iš veiksnių, lėmusių augimą, yra Rusijos karas su Ukraina, prasidėjęs 2022 m. vasarį ir paskatinęs pabėgti šimtus tūkstančių žmonių. Pernai į Ispaniją persikėlė maždaug 83 401 ukrainietis, rodo skaičiai. Tai reiškia, kad ukrainiečių skaičius Ispanijoje 2022 m. padidėjo 76 proc. Ukrainiečiai sudaro antrąją pagal dydį į Ispaniją persikėlusių užsienio piliečių grupę, didžiausią grupę sudaro kolumbiečiai.

Išvargino partizanai

Naujos Rusijos FSB ir armijos kontržvalgybos agentų grupės su dviguba energija ieškos Ukrainos pogrindininkų laikinai okupuotose teritorijose, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC). „Okupantai į laikinai okupuotas teritorijas išsiuntė naujas kontržvalgybininkų grupes ieškoti pogrindžio narių. Jų agentai stebi režimo objektus, tikėdamiesi užfiksuoti Gynybos pajėgų informatorių darbą. Be to, FSB darbuotojai civiliniais drabužiais klausosi pokalbių viešose vietose ir su kolaborantų pagalba kuria savo informatorių sistemą“, – sakoma NPC pranešime. NPC rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti maitinimo ir mokymo įstaigoms, kuriose dirba iš Rusijos atvykę apsaugos bendrovių darbuotojai, pasitelkti slapta klausytis ukrainiečių pokalbių.

Naftos paklausa augs?

Klimato konferencijoje COP28 susitarus dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) pranešė numatanti pasaulinės naftos paklausos augimą. Pasak jos atstovų, pasaulinė „juodojo aukso“ paklausa kitąmet turėtų padidėti 2,2 mln. barelių per dieną, iki vidutinio 104,36 mln. barelių per dieną lygio. „Manoma, kad naftos paklausą palaikys atsparus pasaulinio bendrojo vidaus produkto augimas, toliau gerėjant Kinijos ekonomikos aktyvumui“, – sakoma kasmėnesinėje OPEC ataskaitoje apie naftos rinką. Paklausa išsivysčiusiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse turėtų padidėti 0,3 mln. barelių per dieną, iki vidutinio 46,1 mln. barelių per dieną lygio, tačiau veikiausiai nepasieks rekordo, užfiksuoto 2019 m. Tuo metu paklausa ne EBPO šalyse turėtų išaugti 2 mln. barelių per dieną, iki vidutinio 58,3 mln. barelių per dieną lygio.

Nenori būti palaidotas Vatikane

Popiežius Pranciškus nori būti palaidotas Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje (Santa Maria Maggiore) Romoje. Tai jis pareiškė išskirtiniame interviu Meksikos stočiai N+. Popiežius teigė norįs atgulti čia amžinojo poilsio iš didelės pagarbos Salus Populi Romani – Dievo Motinos su kūdikiu atvaizdui, kuris kabo šioje bazilikoje. Kartu pontifikas pabrėžė norįs supaprastinti popiežiaus laidojimo apeigas. Pranciškus, kuriam ką tik sukako 87 metai, sakė, jog „reikia ruoštis senatvei ir ribojimams“. Todėl jis susitiko su ceremonimeistru, kad supaprastintų popiežiaus laidotuvių ritualą. Pranciškus per pokalbį pažymėjo, kad, nepaisant šiais metais jį kamavusių sveikatos problemų, jis niekuomet negalvojęs apie pasitraukimą. Jo pontifikatas esą baigsis tada, kai tai nuspręs Dievas.

Perduos išminavimo mašinų

Šveicarijos bendrovė „Global Clearance Solutions“ (GCS) planuoja iki 2024 metų vidurio perduoti Ukrainai 60 išminavimo mašinų. „Iki 2024 metų vidurio pristatysime Ukrainai 60 išminavimo platformų, kurios padės sukurti saugią aplinką, palengvins civilių gyvenimą ir gelbės gyvybes“, – sakoma GCS pranešime. Gegužę GCS vadovybė pareiškė ketinanti šiemet perduoti Ukrainai apie 20 išminavimo mašinų. Jos bus naudojamos šalinant minas ir nesprogusius šaudmenis iš žemės ūkio naudmenų ir kritinės infrastruktūros objektų išvaduotuose Mykolajivo, Charkivo ir Chersono sričių rajonuose. Išminavimo mašinų užsakymą finansuoja Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija bei Vokietijos valstybinis plėtros bankas.

Sumažino perpus

Vykdydamas per rinkimų kampaniją duotus pažadus, naujasis Argentinos prezidentas Javieras Milei perpus sumažino ministerijų skaičių. Tai buvo būtina norint „racionalizuoti tautinės valstybės veiksmus ir paversti juos veiksmingesniais“, paskelbė vyriausybė. Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekonomistas J.Milei, kuris save vadina „anarchistu-kapitalistu“, atitinkamą dekretą pasirašė po Buenos Airėse surengtos ceremonijos, kurios metu jis buvo prisaikdintas prezidentu. Ministerijų skaičius sumažės nuo 18 iki 9. J.Milei rinkimų kampanijoje žadėjo ekonomines ir politines permainas. Jis sakė, kad įves JAV dolerį kaip teisėtą atsiskaitymo priemonę, panaikins centrinį banką ir drastiškai sumažins socialines išlaidas. Tačiau vėliau jis gerokai sušvelnino savo retoriką.

Pažadėjo problemų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „problemų“ su kaimynine Suomija, kilusių po šalies įstojimo į NATO, ir pareiškė, kad Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. „Jie (Vakarai) įsitempė Suomiją į NATO. Ar mes su jais turėjome kokių nors ginčų? Visi ginčai, įskaitant teritorinius 20 a. viduryje, jau seniai išspręsti“, – V.Putinas teigė valstybinės televizijos žurnalistui. „Ten nebuvo jokių problemų, o dabar jų bus, nes mes sukursime Leningrado karinę apygardą ir sutelksime ten tam tikrą kiekį karinių dalinių“, – pareiškė Rusijos prezidentas. Suomija turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija. Reaguodama į Maskvos puolimą Ukrainoje, šalis nusprendė prisijungti prie NATO ir tapo oficialia organizacijos nare šių metų balandį.